Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

vaga

Apibrėžtis

sàvo vagà eĩti natūraliai vykti: Arvydo gyvenimas ėjo savo vaga. Vien. Ėjo Lauruko gyvenimas savo vaga. Ap.
sàvo vagà plaũkti natūraliai vykti: O tuo tarpu gyvenimas plaukė savo vaga. Simon.
vagà eĩti sektis: Kai vaga eina, tai netrunka kiaulė suspenėt. Trgn. Jau man taip neina pasakos vaga, kaip daina. Klt. Auga paršiukai? – Vienas nelabai vaga eina. Sur.
vagà nueĩti pasisekti: Jono gyvenimas nuėjo vaga. Dglš.
į pramìntą vãgą įšókti imti normaliai veikti: Spauda, įšokusi drąsiai praminton vagon, palaikė Binkio pusę. Šein.
į sàvo vãgą patáikyti pradėti dirbti tinkamą darbą: Ne į savo vagą pataikė, stodamas gvardijoje tarnauti.... Pt.
į vãgą įeĩti susinorminti: Atrodė, kad Rapolo gyvenimas, įėjęs į rimtą vagą, tekės jau ramiai. rš.
į vãgą įsitaisýti padaryti gerą pradžią: Niekad neina gerai, kol įsitaisai į vagą. Jnšk.
į vãgą įstatýti padaryti kam gerą pradžią: Vieni sako: „Myliutė vėjavaikis", o daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti. Žem.
į vãgą įstóti imti savarankiškai tvarkytis: Sunku Lietuvai į vagą įstoti: kožnas sau traukia, velnio laukia. Krš.
į vãgą stóti pradėti (ką daryti): Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą, ir varyk iki galo. Avyž.
iš vagõs iškreĩpti suardyti normalią eigą: Kiti kunigėliai, nors visomis jėgomis varė agitaciją tarpe savo davatkėlių ir gaišino darbą, bet visgi neiškreipė susirinkimo iš vagos. Žem.
iš vagõs iškrỹpti netekti normalios eigos: Man ilgesnį laiką namie nebuvus, juk visa iškrypo iš paprastos vagos. Pt.
iš vagõs išmùšti suardyti normalią eigą: Žinai, kai širdį užduoda žmogui, tai žmogų išmuša iš vagos, jam ilgai būna skaudu. Vaičiūn. Kiekviena nelaimė šeimoje, tvarte, dirvoje Tarutį išmušdavo iš vagos. Cvir. Vidaus gyvenimas išmuštas iš paprastos vagos. rš.
iš vagõs iššókti nukrypti nuo normos: Justas niekados neiššoksta iš vagos. Šein.
iš vagų̃ vir̃sta vešliai auga: Geri burokai – iš vagų virsta. Jnš.
velnias sėja ropes į vagas žr velnias
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: vaga
prancūzų kalba: wagon
vokiečių kalba: Vaga
rusų kalba: русло
lenkų kalba: waga

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra