ugniẽs dėgiù labai greitai: Ugnies dėgiu išbėgau daktaro. Ggr.
ugniẽs krìkštas sudėtingas išbandymas: Iš viso matyti, kad mūsų kampas antru atveju turi ruoštis prie ugnies krikšto.... Pt.
ugniẽs rýkštė Tl. pirmieji naminės degtinės lašai:
ugniẽs strėgiù labai greitai: Žaibo greitumu, ugnies strėgiu nušvitinau. Šts.
ugnìs vanduõ
1.būtinai, trūks plyš: Ugnis vanduo – grąžink arklį!. Bgt. Ugnis vanduo – turi padaryt!. Šn. Rytoj ugnis vanduo ateisiu. Kt.
2.apie greitai supykstantį: Jis toks ūmus: kad jam ne už žodžio, oi – ugnis vanduo. Lnkv.
gýva ugnimì dẽgant labai sarmatijantis ir skubant: Kai pašokęs, gyva ugnimi degdamas, užskraidinau jį (mišiolą) ant altoriaus, kunigas Jonas springo juoku, vos tesuvaldomu. Trein.
juodóji ugnìs rš. gangrena:
lẽkiančioji ugnìs besimėtantis po kūną išbėrimas: Kanapių patrinomis apdeda, kad yra ugnis lekiančioji. Šts. Aplei Biržus yra dabar bobalės, sugebančios varduoti gumbus, skaudulius, lekiančiąją ugnį, antkryčius ir taip toliaus. Valanč.
šiaudìnė ugnìs trumpas pyktis: Marytė, pažindama savo vyrą, nesitikėjo, kad ta šiaudinė ugnis ilgai tvertų, žinojo, kad jis veikiai atšals. LzP.
ugnimì apsipìlti nurausti susigėdus: Ugnimi apsipylė nutvertas bemeluojant. Šts.
ugnimì dẽga
1.labai skubu: Gal ugnim dega, kad taip viską daužai?. Ldk. Ar tai ugnia dega tas važiavimas?. Pv.
2.labai brangus: Ugnia dega karvės. Dglš.
ugniẽs dúoti
1.barti: Ji jam duoda ugnies, kai pareina užgėręs. Jrb. O Jėzau, kaip ana duoda ugnies anam!. End.
2.mušti: Ale šėtonui duoti ugnies, kiek velnias nemato!. End.
ugnimì eĩti karščiuotis: Pašautas vilkas, kaip eina ugnim, tada jis nieko nebijo. Nč.
ugnià eĩna Krn. tesižino:
ùgnys eĩna iš padélkų apie smarkiai dirbančią: Štai kaimyno motina aria, akėja, net ugnys iš padelkų eina. Marc.
ugniẽs gáuti būti subartam, nubaustam: Oi, ji gavo ugnies nuo jo!. Jrb.
ugnìs iškir̃sti pasižymėti, išsiskirti iš kitų: Su jomis (merginomis) vienu šablonu netoli tenuvažiuosi, joms reikia iš karto iškirsti ugnis: apsimesti melancholiku, – dabar jie madoj, dėtis abejojančiu visu kuo. Vien.
ùgnį kélti daryti pinkles, kiršinti: Pareina išgėręs ir ugnį kelia. Rmš.
ùgnį kùrstyti kelti nesantaiką: Motyna čia kursto ugnį, ne kitaip. Krš.
ùgnys lẽkia iš akių̃ labai tūžti (viduje): Pasiveizėjo, iš akių ugnes lekia. Krš.
ùgnį maišýti kelti vaidus: Motyna maišė ugnį, maišė – ir nesugyveno [sūnus su pačia]. Krš.
ùgnį pakùrti sukelti vaidus: Užerzinai žmogų, ugnį pakūrei. End.
ugnìs pìlasi iš akių̃ labai skauda: Durim kad stuktels – ugnis iš akių pilas. Str.
ugniẽs pridabóti lìkti neištekėti: Liko ugnelės pridabot. Tvr.
ùgnį skẽlia smarkiai (ką daro): Kai anslaidė [šokti], mediniai ugnį skelia. Tr.
ugnìs skẽlias iš pãdų labai smarkiai (bėga): Kad lekia, kad katuoja, net dangus su žeme maišos, ugnis iš padų skelias. LTR.
ugnimì spìrti piktai atrėžti, atšauti: Spiria ugnia, ką pasakai. Žal.
ùgnį spìrti iš atãpenčių būti smarkiam: Jaunystėje ir jie spyrė ugnį iš atapenčių. Andr.
ugnimì spjáudytis burnoti, koneveikti: Ir ko tu čia dabar ugnimi spjaudais? – išpūtė akis Dundelė. Mont.
ugnimì spjáuti
1.piktai atrėžti: Jam žodį, o jis ugnia spjauna. Šlvn. Jis tiesiog ugnia spjauja, kai primenu seminariją. Alk.
2.koneveikti, šmeižti: Tiek yra pasiutusi ant manęs, kad ugnia spjauna. Trkn.
3.niekinti: Iš šitų piršlybų nieko nebus, aš žinau, kad pana ant to kavalieriaus ugnim spjauja. Skr.
ugnimì svìlti labai sektis: Ot vijurkas! Par jį viskas ugnia svyla. Prng.
ùgnį užkùrti
1.sukelti vaidus: Tik įkelia koją į vidų ir užkuria ugnį. Jnšk.
2.išperti, nubausti: Kad aš tau užkursiu ugnį, tai žinosi!. Varn.
ugnimì žaĩsti pavojingai elgtis, rizikuoti: Grafaite, tamsta žaidi ugnimi!. Vien.
ugnìs plýkst iš akių̃ labai suskaudo: Kai skaudamą dantį paliečiau, tai tik plykst iš akių ugnis. Šn.
ant ugniẽs staigiai: Ant ugnies negaliu prisimint. Al.
ant pernýkštės ugniẽs apie ilgą virimą ir kepimą: Ar ant pernykštės ugnies kepi?. Mrj.
ant pirmõs ugniẽs iš karto, staigiai: Ant pirmos ugnies persivedžiau žemę artyn. Jnk.
ant sukurtõs ugniẽs atsisė́sti į seną ūkį ateiti gyventi: Tai ir visa mano skola, – pagaliau pridėjo: – daugiau nė šuniui kelio nerodysiu, ant sukurtos ugnies atsisės.... Žem.
į ùgnį eĩti vykdyti nemalonius reikalus, atlaikyti sunkumus: Kai kas nepaprasta atsitinka, tenka man pirmai visuomet į ugnį eiti. Pt.
į ùgnį šókti bet ką daryti užstojant, ginant: Dėl mergos jis gatavas į ugnį šokti. Jnš. Aš dėl tavęs pagatavas ugnin šokti, o tu man mat ką padarei. Dbk. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėti. Pt.
nórs į ùgnį šók Valanč. sakoma patekus į sunkią, be išeities padėtį:
į ùgnį ir į vándenį eĩti energingai veikti: Jie buvo pasiryžę eiti paskui jį į ugnį ir į vandenį. Myk-Put.
į ùgnį ir į vándenį šókti energingai veikti: Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį. Myk-Put.
iš ugniẽs pakliū́ti į ẽketę iš vienos bėdos bėgant patekti į kitą: Vyskupas iš ugnies pakliuvo į eketę. Prieš jį nukreipė griaustinį ir žaibus ne Viešpats Dievas, kurį jis gana nevykusiai bandė išgelbėti, o kur kas labiau apčiuopiama būtybė – Kenterberio arkivyskupas. rš.
per ùgnį eĩti bet ką daryti užstojant, ginant: Bušė pasiruošusi už senąją Pikčiurnienę per ugnį eiti. Simon.
per ùgnį lė̃kti bet ką daryti užstojant, ginant: Per ugnį lėktų, kad jau mamai blogai kas. Sb.
per ùgnį péreiti sveikám nenukentėti bėdoje: Apsukrus žmogus iš balos sausas išbrenda, per ugnį sveikas pereina. KrvP.
prie ugniẽs lìkti neištekėti: Merga, kuri bernus perrinkdo, tai dažnai prie ugnelei lieka. Prng.
tarp dviejų̃ ugnių̃ apie sunkią padėtį, keliančią daug pavojų: Tas patyrimas man sukėlė kitų minčių, ir aš dabar patariu daugiau nebeatsidurti tarp dviejų ugnių – turėti amtmoną iš priešakio ir iš užpakalio. rš.
su ugnimì žaĩsti rizikuoti: Nežaisk su ugnimi, įkiši galvą. Varn.
ar̃ ugnyjè ar̃ vandenyjè turint ar neturint: Ar ugny ar vandeny – reikia duot. Gs.
ùgnį ir vándenį péreiti daug pavojų patirti: Pasipasakoja patys karininkai, o jų visokių mūsų pulke. Kiti – perėję jau ugnį ir vandenį. rš.
kaĩp ugnìs
1.labai greitas: Ot darbus buvo žmogus, kaip ugnis!. Užv.
2.stiprus (gėrimas): Alus nusistovėjęs, kaip ugnis. Žem.
kaĩp ugniẽs labai (bijoti): Šiaipjau buvo geras, nors aštrus viršininkas. Klierikai jo bijojo kaip ugnies. Myk-Put. Visi jo bijojo kaip ugnies – ir jauni, ir seni. Krėv. Jis savo žmonos bijo kaip ugnies. Mrj. Bijosi Bukotos visi kaip ugnies ir dėl to visi tyli. Piet. Turiu pripažinti, kad privatiškai kiekviena stengiasi šį tą daryti, bet organizacijos bijosi kaip ugnies. Pt.
kaĩp ugnimì greitai: Kaip ugnim iš bažnyčios nosies tiesumu lekia, o pirmiau tai, būdavo, pavaikšto, pasišneka. Sur.
kaĩp iš ugniẽs dė̃gio labai greitai: Iššokau it iš ugnies dėgio. Skd.
kaĩp ugnyjè dègti
1.labai gėdytis: Drūktenienė kaip ugnyje dega. Žem.
2.apie blogą savijautą: Galva tavo kaip ugny dega: per daug nuvargai nūnai. Krėv.
kaĩp ugniẽs pagriẽbęs apie skubantį: Kur dabar važiuosi vidurnakty kaip ugnies pagriebęs. Mžš.
kaĩp ugniẽs pasiė̃męs apie skubantį: Išvažiavo lyg ugnies pasiėmęs. Mrj.
kaĩp ugniẽs pasisémti trumpai (kur būti): Nuvažiuoji į Širvintas kaip ugnies pasisemti, ir vėl atgal. Gdr.
kaĩp ugnyjè sudègti staiga dingti: Pinigai kaip ugny sudegė. Alk. Sudegė kaip ugny, niekur nebegaliu rasti. An. Dvidešimt metų nesirodė kaip sudegęs ugny. Snt.
kaĩp ant ugniẽs sėdė́ti nerimauti: Sėdžia ant kraštelio kaip ant ugnies, slinkis toliau, būk viešnia. Ps.
kaĩp ant ugniẽs stovė́ti nerimauti: Stoviu kaip ant ugnies. Aps.
kaĩp į ùgnį apie dingusį: Prapuolė kaip į ugnį. Užv.
kaĩp į ùgnį bū́ti apie paslapties išlaikymą: Kas ta vištikė, vaikeli, niekai!.. iš drabužių, patalynės, ką sugriebi, man tik paduok, bus kaip į ugnį.... Žem.
kaĩp į ùgnį įkrìto dingo: Niekas nė nematė, kur nuėjo, kur jis dingo, bet nuo to vakaro Petrikas kaip į ugnį įkrito. Žem. Kaip į ugnį įkrito, niekur nerandu. Snt.
kaĩp į ùgnį įmèsti sukelti pyktį: Šį kaip į ugnį įmečiau, kad pasakiau. Lnk.
kaĩp į ùgnį prasmẽgo Kl. dingo:
kaĩp iš ugniẽs greitai, staiga: Kad šoko bėgt, kaip iš ugnies. Ds. Abudu ponai staiga pabudo ir šoko lyg iš ugnies. Mont. Kaip iš ugnies puoliau prie plyšio. Šein. Kaip iš ugnies šoko ji iš klėtelės, pasisėmė vandens kibirą ir pylė ant durų, norėdama nuplauti degutą. Vien.
kaĩp iš ugniẽs šókti labai supykti: Jam labai lengva kitą neteisingai užgauti, apkalbėti, bet tegu tik jam kas teisybės kibirkštėlę pasakys, tai šoka kaip iš ugnies, kaip vilkas dantis rodo. Nėr.
kaĩp su ugnimì
1.trumpam: Įbėgo kaip su ugnia. Erž.
2.greitai: Skubina lyg su ugnia. Klvr.
alyvos pilti į ugnį žr alyva
Dievo ugnelė žr Dievas
Elmo ugnys žr Elmas
kiškio ugnis žr kiškis
peklos ugnis žr pekla
pelės ugnis žr pelė
Prometėjo ugnis žr Prometėjas
vyža degina (skelia)ugnį žr vyža
žaidimas su ugnimi žr žaidimas
žibalą pilti į ugnį žr žibalas