ùbago bámba toks keiksmas: Eik tu, ubago bamba, kur lendi prie vyrų!. Jnš.
ùbago dalìs N. išmalda:
ubagų̃ dalìs M., K. išmalda:
ùbago dúoklė gailint duodamas daiktas: Nedrįsau priminti, kad jeigu jie šitaip skaičiuoja, tai – ubago duoklė. Simon.
ùbago dúona kepenys: Palauk, pabaigsma darinėt kiaulį, pačirškinsma, ubago duona pavaišinsma. Užp.
ùbago ką́snis
1.didelis snaigių kuokštas: O jau gražu lauke, sninga ubago kąsniais. Šl. Kaip dribo ubago kąsniais, taip ir drimba. Lk. Sninga lauke ubago kąsniais. Vvr.
2.didelis gabalas: Kam tokiais ubago kąsniais valgai?. Grž.
ùbagas kišẽnėje apie neturintį pinigų: Ir par ją ubagas kišenėj. Ck.
ùbagės klùmpis medìnis neturtingas išsišokėlis: Eik tu, ubagės klumpi medini, ko tu čia vaizdinies?. Trk.
ùbago kójos apie išlindusį snarglį: Vaikui nušnypšk nosį – ubago kojos matos. Jnš.
ùbago lazdà neturtingas žmogus, beturtis: Ką jis duos, ubago lazda būdamas. Slk. Pūskis pūskis tu, ubago lazda!. An. Per daug įsivaizduoja ta ubago lazda!. Mont.
ant ùbago lazdõs pastatýti nualinti: Tos tavo panos tai pastatys tave ant ubago lazdos. Lp.
ant ùbago maldõs atidúoti per daug pasitikėti kitais, pačiam nesirūpinti: O-ho-ho! neatiduok ant ubago maldos – reik ir pačiam melstis. Žr.
ùbago nãginė Kt., neig. plevėsa:
ùbago nãsras neig. kaulytojas, prašytojas: Škac, ubago nasre!. Skr.
ùbago nósis ledokšnis: Nuo mūsų viešbutėlio stogo kabėjo žemyn ilgos, smailos ubago nosys. Vien.
ubagų̃ nósis ledokšnis: Ubagų nosys jau kybo po stogais. Skr.
ubagų̃ núopisa vlg. skurdžius: Tokie ubagų nuopisos buvo, ėst tankiai neturėjo. Ant.
ùbago rankóvė apie neturtingą, bet išdidų žmogų: Matai, ubago rankovė, sau tarnų ieško. Snt.
ùbago šmõtas toks keiksmas: Visi žino, kad apsivogė Dainelis, tas ubago šmotas. rš.
ubagų̃ tarbà neturtingas žmogus: Sustęsia tokie ubagų tarbos, tai kol prisvagia, kad prasgyventų!. Kpč.
ùbago ùtėlės LBŽ. ubagžolės, lakišiaus sėklos: Tos ubago utėlės visur kimba. Krž.
ùbago vinìs beturtis: Ubago vinis buvo ir bus, o jau didžiu statosi, o jau nosį riečia. Skd.
ùbagas pė́sčias, ùbagas važiúotas Trgn. ką bedarysi, vis tiek nieko nelaimėsi: Siųst – nesiųst? – susvyravo jis. – O ką laimėsiu pasiuntęs? Kas jis, kas aš? Ubagas pėsčias, ubagas važiuotas.... rš.
ùbagas iškìšo lãzdą snarglys bėga: Ubagas lazdą iš nosės iškišo. Gršl.
ùbagą išvãrė Ck. sakoma iškepus duoną:
ùbagą išvãrė iš namų̃ Ck. sakoma iškepus duoną:
ùbagą išvarýti iš pirtiẽs baigti minti (linus): Dėkui Dievui, jau šiaip taip išvarėm ubagą iš pirties. Pln.
ubagaĩs išvarýti padaryti neturtingus, nugyventi: Dabar šita ragana nori mus ubagais išvaryti. Mont.
ùbagus išvedžióti sakoma apie vėlai einančius į bažnyčią: Na dabar ko ir beeisi į bažnyčią, ar ubagų išvedžioti. Brs. Važiuoja tik ubagų išvedžioti. Gs.
ùbagas káišioja lãzdą snarglys vis bėga: Nemažas esi ir neapsižiūri, kad ubagas lazdą kaišioja. Vad.
ùbagas kaĩšo tar̃bą Ant. snarglys bėga:
ùbagas kìša lãzdą snarglys bėga: Žiūrėk, ubagas iš nosies lazdą kiša – nusišluostyk. Ds. Žiūrėk – tau ubagas lazdą kiša!. Rk.
ubagaĩ lándžioja pro kertès temsta: Ubagai pro kertes landžioja. End.
ubagaĩ leñda į kerčiàs temsta: Saulelė nusileido – ubagai į kertes lenda. Plt. Jau tamsėja, ubagai lenda į kerčias, reikia eiti večerės kaisti. Lkv. Pradėjo ubagai lįsti į kertes – reiks eiti kaisti vakarienę. Grg.
ubagaĩs nueĩti nusigyventi: Aš ubagais nenueisiu, tegul sau ima tas žemes. Ldv.
ubagaĩs paléisti atimti ar sunaikinti turtą: Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs. Bil.
ubagaĩ reñkasi į kampùs temsta: Rudenį, kaip tik po pietų, tai ubagai į kampus ir renkas. Žgn.
ubagaĩ stóvi kertėsè temsta: Nespėjau nė apsiliuobt – ubagai kertėse stovi. Kp.
ùbago šìktas vlg. apie prastą, niekam tikusį žmogų: Ubago šiktas toks, o baisus onaras. Slm.
ùbagą vadžióti keliauti: Aš, kaip ubagą vadžiojau plačiai, tai žinau, kaip už Dubysos gyvena. Vdk.
ùbagą vadžióti po káimą taip pajuokiamas pagyrūnas: Tu daug žinai, ar ne ubagą vadžiojai po kaimą?. Šmk.
kaĩ ubagaĩ zyliójo niekados: Geri laikai jau tada buvo, kai ubagai zyliojo. Šk. Atiduos ant švento liaukymo, kai ubagai zylios. Šk.
ubagaĩ žẽnijasi sakoma, kai lyjant šviečia saulė: Kaip su saule lyja, tai sako – ubagai ženijas. Kč.
į ùbagą suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvarė ubagan. Aln.
nuo patiẽs ùbago Skd. labai (išalkti):
po ùbago raĩšo eĩk toks keiksmas: Eik tu po ubago raišo, niekų nekalbėjęs!. Šts.
po ùbago išeĩti sugesti: Karštas pečius, auk žemyn batus, paskiau išeis po ubago. Dr.
ùbagas su tarbõm mãtos apie prastą, skystą viralą: Šeimyna tokį viralą pajuokia, sako: matos ubagas su tarbom. Kp.
kaĩp ùbago botãgas apie išdykusį: Pasileidęs kaip ubago botagas. Ds. Kaip negerai taip pasileist kaip ubago botagui: nieko nekruta. Grv.
kaĩp ùbago ką́sniais dideliais sniego gniutulais: Šiandien šlapdriba, sninga kaip ubago kąsniais. Šl.
kaip ùbago kélnės apie išdykusį: Pasileido kaip ubago kelnės. Krš.
kaip ùbago lazdà apie išdykusį: Pasileidęs kaip ubago lazda. Zp.
kaĩp ùbago paršẽlis apie išdykusį: Pasileidęs kaip ubago paršelis. Plng.
kaĩp ùbagas pabė̃ręs kruopàs apie nuolat bambantį: Truputį kas nepatiko, tai bambės kaip ubagas kruopas pabėręs. Žem. Ar tu čia ilgai bambėsi kaip ubagas kruopas pabėręs!. KrvP.
kaĩp ùbagas pabė̃ręs trùpinius apie nuolat bambantį: Burbia kaip ubagas trupinius pabėręs. KrvP.
kaĩp ùbagas apiẽ pãčią apie lėtai dirbantį: Ko čiupinėjies kaip ubagas apie savo pačią. Jnš.
lazdą veržti iš ubago žr lazda