užpakalis

Apibrėžtis

pìlnas ùžpakalis neig.
1.apie sotumą: Pilni užpakaliai – nebžino ko ėsti, ko gerti. Rdn. Kad bus išalkusi, suvalgys ir plutas, sakau, – griežtai pareiškė Simonaitis. – Dabar ką, dabar užpakalis pilnas.... Simon.
2.apie girtą:
plìkas ùžpakalis beturtis: Pasinaudojo jo geru ir paleidė pliku užpakaliu. Tr. Veterinaras mano, kad jo vienintelis tikras mokslas, kad baigusi Teresėlė lakstys pliku užpakaliu, amžinai vėpsos tėvui į kišenę. Ap.
ùžpakalyje atlìkti nieko nereikšti: Ir tavo visi turtai užpakaly atliks, jeigu jo nemylėsi. Upt.
ùžpakalį atmèsti susirgti: Laksto atsisagstęs, atmes užpakalį, sargink tu, motyn!. Krš. Atmetė jau užpakalį ir ji. Mrk.
ùžpakalį atsùkti
1.būti nedėkingam, nenorėti bendrauti: Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko. Simon. Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas užpakalį atsukė. Mžš.
2.išeiti, atsitolinti: Jos į akis saldinės: giria, vaišina; tik užpakalį atsuk, ir plaka. Skr.
3.pabėgti: Keistutas velijos toje vietoje mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti. Dauk.
ùžpakaliais badýtis ankštai, susikišus būti, gyventi: Bobų prisirinko pilna gryčia – užpakaliais badosi. Ėr. Trobelę nutarėme suręsti kiek didesnę, kad nereikėtų užpakaliais badytis. rš.
ùžpakalį bučiúoti pataikauti: Gražiausius juodžemius jiems atkapčiavo, nes užpakalį jie grafams bučiavo. Tilv.
ùžpakalis dìlga apie išdykėlį, vertą pylos: Jau tau dilga užpakalį, turbūt nori mušti gaut. Bgt.
ùžpakalis gróbsto márškinius suima baimė: Kaip užpakalis marškinius grobsto, gerybė žmogaus!. Krš.
ùžpakalį išpraũsti primušti: Pasigavai žirniuos, tai išprausei išprausei užpakalį, kad pusę metų neprisėstų!. Ds.
ùžpakalio nedarýti iš burnõs Kt. laikytis žodžio, nemeluoti:
ùžpakalio nesíekti péntimi smarkiai bėgti: Kad užpjudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi. Mrc.
ùžpakalis niẽžti
1.apie išdykėlį, vertą pylos: O pas Simonaičius – oho! Ten man nebuvo leista kalbėtis, ką jau besakyti apie dūkimą, apie žaidimą apsaugok Dieve. – Ar jau tavo užpakalis niežti? – tykojančiai paklausdavo dėdė. Simon. Tau, vaike, užpakalis niežti, ir tiek, kad vis kasdien suleidi gyvulius į javus. Grž. Kokie biesai dabar? – suriko Dovydonis nuo krosnies. – Nusidykinėjot abu, nusirijot, užpakaliai niežti?. Balt.
2.rūpi: Jam tik lėkt kur užpakalis niežti. Ėr.
ùžpakalį paródyti nenorėti bendrauti, išsiskirti: Kovojai kovojai už darbo žmones, o kai šiltą sodybėlę nusipirkai, ir užpakalį mums buvai parodęs. Marc. Kiek pagyveno krūvoje, ir boba parodė užpakalį. Tr. Už gerą rodą užpakalį parodo. Krkl.
ùžpakalį prikir̃pti prigriebti: Ot, kad ir jam užpakalį prikirptų. Sur.
ùžpakalį prisė́sti pabūti, niekur neiti, aprimti: Aš tavęs neleidžiu, prisėsk užpakalį. Rs. Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstų. Gž.
ùžpakalį prisùkti būti nedėkingam, nenorėti bendrauti: Šitas, prieteliai mano, užpakalį man prisuka. P.
ùžpakalyje stovė́ti būti mažiausiam: Jau ir man atsibodo užpakalyj visų stovėt. Jrb.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus trauktis: Velija toj vietoj atlikti nekaip kryžiokams užpakalį sukti. Dauk.
ant sàvo ùžpakalio atsisė́sti pradėti savarankiškai gyventi: Kaip ant savo užpakalio atsisės, gal nebsius, gal protingesnis pasidarys. Rdn. Ant savo užpakalio atsisės, bus gerai. Azr.
ant ùžpakalio atsisė́sti pasiligoti, nusivaryti nuo kojų: Metus dirbau ir atsisėdau ant užpakalio, nebėra kojų. Slnt. Atsisėdęs ant užpakalio kad būsi, tada pailsėsi. Plng.
į ùžpakalį bučiúoti neig. nusižeminus dėkoti: Gavęs ganyklos, jis gatavas ponui į užpakalį bučiuoti. Jnš.
į ùžpakalį įsikìbti neatsitraukti, pristoti: Nelakstyk į užpakalį įsikibęs. NmŽ.
į ùžpakalį kìbti pričiupti: Tadul baimė [vagį] paėmė, kaip milicija užpakalin kibo. Drsk.
į ùžpakalį kìšti apie niekam netinkamą, nereikalingą: Nieko nėr iš jo: kišk į užpakalį. Dov.
į ùžpakalį lį̃sti neig. pataikauti: Dabar jis lankstosi ten prieš vokiečius, lyg kad kitaip ir negali būti, lenda jiems į užpakalį ir dar yra net dėkingas jiems. Simon.
į ùžpakalį pašvil̃pk nieko nebepadarysi, nepakeisi: Pašvilpk tu jam dabar į užpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti. Trg.
į ùžpakalį spìriamas negabus, nesumanus, prasčiokas: Žemaitis ne į užpakalį spiriamas tėra, ant šakės ano nepakratysi. Čiurl. Tas tai buvo į užpakalį spiriamas. Pp.
į ùžpakalį žiū́rėti neig. pataikauti: Aš niekam nežiūrėjau užpakalin. Vrn.
iš ùžpakalio protìngas po laiko susipranta: Iš užpakalio protingas, iš priekio durnas. Dbk.
pãskui ùžpakalį neváikščioja niekas tikrai nežino esmės: Žmonės paplepa, niekas paskui ano užpakalį nevaikščioja. Brs.
su sávo ùžpakaliu platavóti ištvirkauti: Platavojo merga su savo užpakaliu. Krš.
akis turėti užpakalyje žr akis
galvą atsukti į užpakalį žr galva
galvą pridėti prie užpakalio žr galva
grabas stuksi į užpakalį žr grabas
keliu į užpakalį žr kelis
kojos mušasi į užpakalį žr koja
kojos sulindo į užpakalį žr koja
kulnai mušasi į užpakalį žr kulnas
kulnys siekia užpakalio žr kulnis
kaip šlapias lapas prie užpakalio žr lapas
be muilo lenda į užpakalį žr muilas
kaip nabaštiko užpakalis žr nabaštikas
pelai byra iš užpakalio žr pelai
pelenai byra iš užpakalio žr pelenai
pentimi nesiekti užpakalio žr pentis
pipirą grūsti užpakalyje žr pipiras
smėlis byra iš užpakalio žr smėlis
smilgos neįkiši į užpakalį žr smilga
subinė užpakalyje žr subinė
velnias kabina bezmėną (buožę)į užpakalį žr velnias
nors žemę rėžyk užpakaliu žr žemė
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: clamp
prancūzų kalba: coléoptère
vokiečių kalba: Uspakalis
rusų kalba: узупакол
lenkų kalba: uzpacki

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra