tvora

Apibrėžtis

tvorõs kuolùs skaitýti apie girto ėjimą: Pasigėrę pareidami tvoros kuolus skaitysim. Plv.
tvorõs mietùs skaitýti apie girto ėjimą: Einu kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas. LTR.
žabaraĩnė tvorà plepys: Klausyk tu tos tvoros žabarainės!. Skr.
žabarìnė tvorà
1.plepys: Eik jau eik, tu žabarine tvora!. Jrb.
2.šioks toks pašnekovas: Koks bebūtų vyriškas, toks, vis žabarinė tvora. Krš.
žabìnė tvorà apie nešvankiai kalbantį: Ale jau tikra žabinė tvora. Ut.
žagarìnė tvorà niekam tikęs, tinginys: Tokis jau tvora žagarinė, tokis utėlius. Grv.
tvoràs dažýti vemti: Taip buvo nusigėrę, kad ėjo namo dažydami tvoras. Jrb.
tvoromìs eĩti šėlti, dūkti: Bernai tvorom eina, neišmano kaip čiūdytis. Ėr. Ot pakartuvė – tvorom eina kaip padūkęs. Tr. Džiaugės, kad jis neina tvoromis kaip kiti bernai. Vaižg.
įsistvė́ręs tvorõs apie seną, silpną: Insistvėręs tvoros gyvena. Klt.
tvoromìs išeĩti nieko negauti už darbą: Išeisim abidvi kaip katės tvoromis! Tai už mano viso amžiaus darbą – tarbos užmokestis!. Žem.
tvõros juõksis apie tyčiojimąsi: Jei neišlaikysi [egzaminų], tai ir tvoros juoksis. Vlk. Kad pradės tokios bobos su kelnėm vaikščiot – pradės tvoros juoktis. Mžš.
tvorų̃ nelýpsto apie greitą ėjimą ar bėgimą: Kad ėjo – tvorų nelypstė. Vlkv.
tvõrą palaižýti Plv. tik užvalgyti:
tìk tvorà parem̃ti apie niekam tikusį: Tokia merga tai tik tvora paremt. Dkš.
neĩ į tvõrą neĩ į miẽtą niekam tikęs: Nei į tvorą nei į mietą tavo išvedžiojimai. Nušnekėjai ne pagal savo metus. Katil. Čia vėl bus kalba: nei į tvorą nei į mietą. Skd. Tai pasakė – nei į tvorą nei į mietą. Grk. Nei į tvorą nei į mietą nuplepėjau. Slnt. Tos tavo kalbos nei į tvorą nei į mietą. Vlkv.
neĩ į tvõrą neĩ ant tvorõs niekam tikęs: Na ir vaikas auga: nei į tvorą nei ant tvoros. Šil.
į tvõrą nekliū̃va turi protą, negirtas: Ir aš dar tvoron nekliūvu. Ad.
į tvõrą žiū̃rint savarankiškai (išmokti): Aš pati per save, taip sakant, tvoron žiūrėdama pasirašyti išmokau!. rš.
nuo tvorõs nenuláužė vis buvo kokia priežastis: Žinoma, jis, Jūraitis, netikįs, kad jaunoji Karalienė... Bet žmonės kalbantys. O jeigu jau kalba, tai taip visiškai nuo tvoros, kaip sakoma, nenulaužė.... Simon.
per tvõrą bū́ti mirti: Kad ne daktarai, būtų jau per tvorą. Vrnv.
per tvõrą mèsti
1.visai prastas: Tokias akėčias tik mest per tvorą. Rd. Nudvėsė meška, mesk ir dūdas per tvorą. Sml.
2.vesdinti, tekinti: Jau mes katrą per tvorą. Plv.
per tvõrą nueĩti padvėsti: Mano karvė nuėjo per tvorą. Pls. Šeri šeri, daboji daboji, ir pavasario nesulauki – nueina per tvorą. Rod.
per tvõrą pérgriūti susituokti: Anys per tvorą pergriuvo. Grv.
per tvõrą pérsismaukti Šts. pasidaryti abortą:
per tvõrą šókti džiaugtis: Buvo, šokom per tvorą – pavalgę buvom. Lb.
per tvõrą šókti į kìtą pùsę mirti: Jau reiks šokt per tvorą į kitą pusę. Alk.
nè po tvorà ne bet kur, nelengvai: Gerą amatą ne po tvora suranda. KrvP.
prie tvorõs stùmti griežtai reikalauti: Prie tvorai stumia – ataduok!. Strn.
už tvorõs padvesia: Tik jau ant pieno stosim, ir karvė už tvoros. Str.
už tvorõs eĩti mirti: Jau diedas greit eis už tvoros, nubalęs kaip avižinis šūdas. Krok.
už tvorõs užgiñti nuginčyti: Anie visus užgena už tvoros. Šts.
kaĩp tvorà nevykęs, prastas: Balsas jo kaip tvora. Trgn. Pora kaip tvora. Krs.
kaĩp žabìnė tvorà apie ką netikusį: Ką gi čia rėki kaip žabinė tvora. Ds. Ištvirkęs it žabinė tvora. LTR.
kaĩp žagarìnė tvorà apie ką netikusį: Pora kaip žagarinė tvora. Arm.
kaĩp į tvõrą įspìrtas apie kur stypsantį: Kogi čia žiopsai lygiai tvoron inspirtas. Skdt.
kaĩp gìrtas pas tvõrą apie ką prikibusį: Pristojo kaip girtas pas tvorą. Pls.
kaĩp per tvõrą tráuktas labai liesas: Tokia tik kaip per tvorą traukta. Plv.
kaĩp su tvorà ver̃čia smarkiai (dainuoja): Dainuoja, kaip su tvora verčia. Šts.
kaĩp už tvorõs niekus (kalba): Kalba kaip už tvoros. Sim.
kaip baslys tvoroje žr baslys
dantis pakarti ant tvoros žr dantis
galvą įkišti į tvorą žr galva
gomurį padžiauti ant tvoros žr gomurys
kaip kulka į tvorą žr kulka
kuolo nėra tvoroje žr kuolas
kuolus skaityti tvoroje žr kuolas
kaip kuolas tvoroje žr kuolas
pilvą pakabinti ant tvoros žr pilvas
skūrą padžiauti ant tvoros žr skūra
smilgų tvora žr smilga
smilgų tvoras tverti žr smilga
žagarų tvora žr žagaras
žąsiną [pa]matytiper tvorą męžantį žr žąsinas
žąsiną parodyti pro tvorą męžant žr žąsinas
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: fence
prancūzų kalba: clôtures
vokiečių kalba: Zaun
rusų kalba: забор
lenkų kalba: ogrodzenie
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio tvora
tora, tvora, tvoras
kartis, kuolas, mietas.
akis išsprogenęs, ant amžinųjų, ant juodos žemės susikrintant, ant visų šonų, be dvasios, burbulai verčiasi, didžiuoju lašu, durimis nešinas, dvasios pasiklausant, galvą pasidėjęs, geriau nereikia, gerklę paleidęs, iki dantų, iki kulnų, iš dumblų, iš kojų apačių, iš papėdžių, iš pašaknių, iš pat panagueių, iš visos kakarinės, iš visos sveikatos, iš visų jėgų, į juodus purvus, į kojos autą, į paskutines dienas, į saują susiėmęs, į šunies autą, į šuns karną, kad baisiausia, kad bambos rukšlojasi, kailis raitosi, kaip ant stainios, kaip arklys, kaip be galvos, kaip dantį geliamas, kaip galva leidžia, kaip grybai po lietaus, kaip iš botago, kaip iš dūdų, kaip iš karties, kaip iš kibiro, kaip iš maišo, kaip iš mintuvų, kaip iš rankovės, kaip iš velnio, kaip iš velnio rago, kaip iš versmės, kaip iš viedro, kaip į balną, kaip į galvą muštas, kaip kartimi, kaip per kiaurą maišą, kaip reikia, kaip semtuvu, kaip su semtuvu, kaip su tvora verčia, kaip šunį, kaip šunys, kaip velnio apsėstas, kaip virvutėmis, kaip žydas į liepsną, kertę apkabinus, kiek gerklė išneša, kiek gerklė neša, kiek nereikia, kiek pareina, kiek telpa, kiek tik telpa, kiek žabtai leido, klastę atmetęs, koją parietus, koją primynus, kulnai mušasi į užpakalį, kulnai siekia subinę, kulnai siekia šikną, kulnai siekia užpakalį, kulnis mušant į subinę, kulnys mušasi į subinę, kulnis pasispjaudžius, kulnus atraitojant, nuo kojų apačių, padai siekia šikinę, per akis, per visą pilvą, pilna burna, pilnu lašu, pilvu plyštant, skersai išilgai, su migla, su pamušais, ugnį skelia, vienas per kitą, visa burna, visą norą, viskas rūksta, viso noro, žemės negriebti kojomis, žemės neliesti kojomis
smarkiai (pulti).

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra