Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

tuščias

Apibrėžtis

tùščia jõ neverta kreipti dėmesį, tiek to: Tuščia jo, Agočiut, tuščia jo... Spjauk ir užsimiršk... Sužiūrėsi mat, berno šmotas!. Vien. Tuščia jo turtų, verčiau už plikiausio vaikio!... Žem. Tuščia jo, apsieisim kaip nors ir be pieno. Alk. Tuščia jo, tegul pasilieka, kad taip užsispyrė. Grž. Tuščia jo, tebus, kaip anas sako. Grv. Tuščia jos, tos mano algos!. Krėv. Tuščia jo, tų pinigų, užtat pasaulės pamačiau.... Ap.
tùščia jų̃ neverta kreipti dėmesį, tiek to: Tuščia jų! Ieškant tų tiesų reikia svietą atitraukti nuo darbų. Piet. Didžiadvario nebėra, palivarkų nebėra. Tai ir tuščia jų! Nėra ko gailėti. Jie dabar daug geresnėse rankose. Vaižg. Jau kad ir nuneši pinigų už tokius aštuonis lyterius pieno, tuščia jų – daugiau vaikų turi. Jrb. Nugrūdo, nulesė, nušiko – tuščia jų, tų žąsų!. Pv. Norėjau sakyt: „tuščia jų, šitų rūbų", ale kaip jie tuštyt, kad be jų negali. Krok. Reikia diedas susgrebot, tuščia jų, tų vaikų. Drsk. Tuščia jų! Eisiu į Ameriką!. Kudir.
tùščia ne jõ neverta kreipti dėmesio, tiek to: Tuščia ne jo – ką tu čia jį daug prašai!. Žal.
tùščia ne jų̃ neverta kreipti dėmesį, tiek to: Et, tuščia ne jų, padarysiu iš naujo. Šn. Tuščia ne jų, tų tavo pasakų. Plv.
mà juõs tùščios tiek to: Ma juos tuščios, dėl to vis nemirsim. Up.
ant tùščio veltui: Viskas buvo ant tuščio, kaip nesimokino, taip nesimokino. Ldvn.
ant tuščiõs nevalgęs: Iš jaunuomenės kas valgė, kas ne, kas gėrė po truputį. Jaunieji nieko – ant tuščios važiavo. Žem. Ant tuščios neprivalgyk daug obuolių, gali pilvą sopėt. Aln. Buvo ant tuščios ir alko. Baran.
ant tuščių̃jų be nieko: Jug ir dabar, veizėk, ar piningais arba taip, sakysma, vis ant tuščiųjų neina [į vestuves], vis dovanų [reikia]. Lpl.
ant tuščiõs nueĩti veltui dingti: Visas darbas vėl ant tuščios nuėjo. Up.
iš tùščio pìlstyti niekus šnekėti: Tai neįdomiai kalba, iš tuščio pilsto. Mrj.
iš tùščio į kiáurą niekus (šnekėti): Kai sueis abudu, tai duos duos šnekėt iš tuščio kiauran. Ktk. Nėra laiko iš tuščio į kiaurą!. rš.
iš tùščio į kiáurą papìlstyti truputį pašnekėti niekų: Jis tiktai papilstė iš tuščio į kiaurą. rš.
iš tùščio į kiáurą pìlstyti Mrj. niekus šnekėti: Tik atmink – čia ne egzaminas, nepilstyk iš tuščio į kiaurą. Saj. Nepratęs gulinėti, pilstyti iš tuščio į kiaurą. rš.
iš tùščio į kiáurą pìlti Bsg. niekus šnekėti:
iš tùščio į tùščią piláuti niekus plepėti: Iš tuščio tuščian valdinykai moka pilaut. Žln.
iš tùščio į tùščią pýlioti niekus plepėti: Pylioja iš tuščio į tuščią. Tl.
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: tuscias
prancūzų kalba: tuscie
vokiečių kalba: Tuscias
rusų kalba: тусциус
lenkų kalba: tuscyna

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra