Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

tiek

Apibrėžtis

ir tíek sakoma, kai kas daroma ar vyksta neatsižvelgiant į esamas aplinkybes, nieko nepaisant: Kad ir to darbo nepadarydavo, ale keldavo [anksti], ir tiek. Mšk. Ir mokėjo plaukti, ir gabus vyras buvo, nuskendo, ir tiek. Yl. Užsiaugino vaiką ant savo sprando, dabar kraują siurbia močiai, ir tiek. Msn. Sveikas nesveikas, bet reikia dirbt, tai eini, ir tiek. Krs. Bet miegas neima, ir tiek. Saj. Dirbam, ir tiek. Tas pats ir tas pats. Ap.
tíek ir šìtiek labai daug: Jis turi pinigų tiek ir šitiek!. Lp.
tíek ir tíek
1.apie tam tikrą, žinomą, bet nepasakoma kiekį: Dabar įmokėsi tiek – jis pasakė sumą, kurią Skrandys turėjo susitaupęs ir pasidėjęs juodai dienai. – O paskui mokėsi po tiek ir tiek. Simon. Kaimas – tiek ir tiek kiemų. Pš. Aš kariuomenėn išėjau, paklausė tiktai va – tiek ir tiek (dauginimo veiksmų). Pnd. Tiek ir tiek dienų turi išdirbti. Plt. Suderam va tiek ir tiek, ir kad man visi vyriški darbai būtų padaryti. Vlk. Pasiūs ką, pasakys – tiek ir tiek, nu ir užmokės. Tl.
2.labai daug: Aš turiu darbo tiek ir tiek. KlvrŽ. Tiek ir tiek trokštu su tavimi kalbėtis. Pt. Ašarų buvo tiek ir tiek. Dgp. Mažas miestelis, o krautuvių buvo tiek ir tiek. Pkl. Kur geros grybijos, tai žmonės prisrenka grybų tiek ir tiek. Knv. Žinojau, kad knygoje veiks provincijos pažįstami ir bus parodoma nykuma, kurios jų gyvenime tiek ir tiek. Vencl. Su eiguliu viena ranka, galėčiau lentų tiek ir tiek.... Andr.
3.labai smarkiai: Esu ant tų davatkų užsiširdijusi tiek ir tiek. Grd.
tíek o tíek labai daug: Mes dabar visko turim tiek o tiek. PnmA. Yra dėžių tiek o tiek. Plv.
kaĩp tíek taĩp tíek tas pats, taip pat, be skirtumo: Nieko neišeina, kaip tiek taip tiek. Dr. Ausis apstojo ūžt šiek tiek, bet girdėt kaip tiek taip tiek. Jabl.
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: so much
prancūzų kalba: à la fois
vokiečių kalba: so viel
rusų kalba: столько
lenkų kalba: tylu
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio tiek
atsudum, nestoli, nestoliai, netolėliai, netoli, netoliai, netolie, netolien, netolies, netoliese, netolieso, netolymai, netolumais, pradim, taja, tajag, taja pat, tęjau, tęjaug, tęjaus, ten jau, tiekaja, tiekajau, tiekjau, tiek pat, toja, tojag, toja pat, tojig, vienbėgiai
taip pat.
kiekos, kiekunta, kiekuntą, šiek tiek, trupčiuką, trupinėlį, trupinį, trupiniuką, truptį, trupučio, trupučiuką, trupulį, trupuliuką, truput, truputaitį, truputėlį, truputį, truputytį, truputuką
šiek tiek, bent kiek, kiek nors.
menk, tiek
menkai, mažai.
patrupučiam, patruputi, patruputie, tiek ką
po nedaug, po truputį.
tiek
porinio arba kartojamojo jungtuko tiek… tiek (ir) dėmuo, jungiantis pabrėžiamas vienarūšes sakinio dalis.
tiek
porinių priešpriešos jungtukų komponentas.
tiek, tiekel, tieko, tieku
kiek… tiek, (ne) tiek… kiek tiek… tiek, [dveja] tiek… [nei] kaip.
tiek, vieniokiai, vienotenai, vienotinai, vienuogaliai
vienodai.
vis tiek, vis toja, vis vien
nepaisant to bet kuriomis aplinkybėmis.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra