subinė̃s diẽną niekada: Nebent subinės dieną tu eisi į gimnaziją!. Ggr.
nė̃ subinė̃s kam̃pas nevìrpa visai nesijaudina: Aniems (karaliams) nė subinės kampas nevirpa, sėdi anie troboje. End.
subinė̃s kam̃štis niekšas: Subinės kamštis tu esi, ne žmogus!. End.
subinė̃ ùžpakalyje visaip blogai: Ar tu šiaip sukis, ar tu taip sukis, vis tiek subinė užpakalyje. Plut.
sùbinei káršta apie baudimą, mušimą: Bus subinei karšta, kai visi griekai paaiškės. KrvP.
kiaurà subinė̃ neturtingas: Ką iš ano gausi – subinė ano kiaura. Vkš.
medìnė subinė̃ apie niekam tikusį, tinginį: O jūs, subinės medinės! Einu aš pats ir pakinkysiu!. Rs.
pilnà subinė̃
1.gerai gyvena, visko pertekęs: Žmonėms pilnos subinės. Krš. Pilna subinė, nebžino, ko nori. End. Kol subinė pilna, tai nieko nedirba. Skr.
2.sotus: Pilnos subinės, ką ten įsiūlysi [suvalgyti]. Krš. Subinės pilnos, užtat nieko nenorit. Krč.
plikà subinė̃ visiškas beturtis: Kur tu eisi, kad subinė plika. Drsk. Dosni širdelė, plika subinėlė. Brs.
trumpà subinė̃ girtas: Eiti eitumei, o kad tavo subinė trumpa yra, nebatkeli. End.
víena sùbine šìka labai sutaria: Jie su žentu viena subine šika, o su vaiku pykstasi. Skr.
sùbinę atkìšti pasiligoti: Kai subinę atkišau, nieko nebgaliu. Kv. Pastipęs nepasivilkimas, visai subinę atkišusi. Krš.
sùbinę atmèsti susirgti, pasiligoti: Pasiutimo pilna, kad ir subinę atmetė. Krš. Dirbo, plušės, gėrė ir atmetė subinėlę. Grd. Sprogo, kol subinę atmetė. Užv.
sùbinę atnèšti ateiti: O tos bobos pačios negali subinę atnešti ir pasiimt?. KzR.
sùbinę atsùkti
1.nusigręžti, nebendrauti: Toks draugas ir subinę greit atsuks: tie gėrėjai visuomet taip daro. Krš.
2.susirgti: Plėšeis – subinę ir atsukai. KzR.
subinėmìs badýtis stumdytis trūkstant vietos: Nėr kur apsisukt – subinėm bados. Lnkv. Badomos subinėms – tiek tos vietos. Krš.
sùbines bučiúoti puikiai sugyventi: Ana buvo su tais geruoju, subines bučiavo, o paskui pagaliais laidės – tiek susipyko. Bt.
sùbinę drãsko
1.neramu, rūpi: Jai subinę drasko, kaip čia bus su tuo teismu. Skr.
2.rūpestį kelti: Koks rupūžė tau tą subinę drasko?. End.
sùbinę džiùginti pasiturinčiai gyventi: Nė ponai subinalės nebdžiugins, karietose nebvažinės. Šts.
subinė̃ gáudo márškinius apie labai išsigandusį: Jau ir pačiam tiek tesiranda, subinė marškinius gaudo. Sln.
subinėjè giedóti nieko neturėti: Matai, tavo užpirkėjas subinėje gieda. Snt. Būt iš žmonių neišveržę, būt subinėje giedoję. Snt.
subinė̃ gróbsto márškinius
1.apie labai išsigandusį: Kaip subinė marškinius grobsto, gerybė žmogaus!. Krš.
2.riesta gyventi: Jam subinė marškinius grobsto, o dar didžiu nešasi. Vkš. Anam jau subinė marškinius grobsto. Kl.
sùbinę įmer̃kti pakliūti į bėdą, įkliūti: Nelok, įmerksi subinę!. Krš. Bijau įmerkti subinę. Šts.
sùbinę išnèšti išeiti: Jis subinės nevalioja išnešt lauk. Skr.
sùbinę išpū̃sti supykti: Ar tu manai, kad tu subinę išpūsi ir nevaikščiosi su manim, tai aš verksiu?!. Skr.
sùbinę išpū̃tus apie tinginį: Senukai dirbs, o jaunukai gulėkit subines išpūtę. Gs.
sùbinę iššveĩsti prilupti: Po žmones valkiojatės lyg šunes, namus palikę, nėr kam subinę iššveist. Skr.
sùbine júoktis atvirai tyčiotis: Subine juokias iš tų mergų. Krš. Subinėm juoksis visi iš tavęs. Lnkv. Įėdė žmones; kaip numetė, visi subine juokias. Krš.
subinėmìs kriaušýtis stumdytis trūkstant vietos: Būtumėt matę, kaip čia dirbo – subinėm kriaušės. Erž.
sùbinę laižýti pataikauti: Niekas ten anam subinės nelaižo. Trk. Dar žalčiui laižyk subinę, ar žinai, kas esanti?!. Trk. Laižydamas vokietukams subines pasidarė žmonių ėduone. Mrk.
subinė̃ lója laukùs apie praplyšusius drabužius: Kur eiti kiauroms kelnėms: subinė laukus loja. KlvrŽ. Matai, kad jau subinė laukus loja. Grg.
sùbinę maldýti lepintis: Kas turi pinigų neužveriamai, tai tegu važiuoja į Palangą subinę maldyt. Jrb.
sùbinę mė́tyti nesirūpinti: Jeigu ko reikės, jis subinę mėtys, o mes verksim. Skr.
subinė̃s nepanèšti nutukti: Ji pas vyrą turi gerą gyvenimą, jau subinės nepaneša. Jnš.
subinė̃s nepavil̃kti nepaeiti: Tėvai, subinės nepavelki, tos žemės nebnorėk. Rdn.
sùbine nẽšinas apie sunkiai einantį: Subine nešinas ir vėžlina. J.
sùbinę nèšti nešdintis: Nenori mokytis, tegu neša subinę kur nori. Sn.
subinė̃ nukándo nagùs nemoka dirbti: O pati nemoki, tavo nagus gal subinė nukando?. Snt.
sùbinę padìlginti paerzinti: Nenustygsta ant vietos, lyg kas subinę padilgino. Gs.
subinė̃ pàėmė vir̃šų pasileido, ištvirko: Subinė viršų paėmė, su vaiku paliko. Krš.
sùbinę pajùdinti padirbėti: Suaugusi merga ir tokia kvaila – žliumbia, kad reikia subinę pajudinti – prisvilo ar ką. Mont.
sùbinę pamẽzgus be atodairos, nerimtai (lakstyti): Subinę pamezgus ir laksto ana, namie nestovi. J.
sùbinę paródyti palikti likimo valiai, neprižiūrėti: Subinę parodo tikras vaikas, o čia augintinis. Krš. Už visą vargą subinę parodė. Vvr.
sùbinę pastatýti mirti: Pastatysi subinę taip plėšydamos. Krš.
sùbinę prisė́sti Tlž. apsiraminti, nelakstyti: Kur eisi – prisėsk subinę!. Rs.
sùbinę prisipìlti pasigerti: Sakiau, bet neklauso – ir vėl parėjo subinę prisipylęs. End. Jau vėl prisipylė subines. Plv.
sùbinę prisisė́sti apsiraminti, nelakstyti: Tik prisisėsk subinę nelaksčiusi!. NmŽ.
sùbinę prišãlo apie ilgai negrįžtantį: Išėjo boba rasalo ir subinę prišalo. Mrj.
subinė̃ putója apie smarkiai dirbantį: Dirba, kad ir subinė putoja. End.
subinė̃ raũkosi ima baimė: Kad šuo suloja, man subinė raukos. Šts.
subinė̃ rỹja márškinius
1.apie labai išsigandusį: Iš tos baimės subinė marškinius ryja. Šts.
2.neturi jėgų: Visai neturiu jėgų, jau subinė marškinius ryja. Kt.
sùbinę ródyti
1.būti nedėkingam, nesirūpinti, palikti likimo valiai: Tu jam žmogus gera darai, o jis tau atsigręžęs subinę rodo. Lnkv.
2.tyčiotis: Tu lankstais, o anie tau subinę rodo. Krš. Kad grybai dygsta, aš badui subinę rodau. Dr.
subinė̃ rukčiója ima baimė: Ir paties subinė jau rukčioja. NmŽ. Daba rukčioja subinė – gaus pliupkos. Krš.
subinė̃ rū̃ko pýpkę Erž. ima baimė:
subinė̃ rū̃ko tabãką Kdl. ima baimė:
subinė̃ rùksi Sn. ima baimė:
sùbinę sirpìnti miegoti: Motriškės bus subines besirpinančios. Slnt.
sùbinei slū̃žyti vemti: Tas yra prasčiai, kad reikia subinei slūžyti. Vgr.
sùbinę suklóti gerai sugyventi: Marti su kaiminka buvo subinę suklojusi. J.
subinė̃ sumója apie nieko neišmanantį: Ką subinė sumoja, tą liežuvis priloja. Lkv.
sùbinę susùkus skubant: Eisi subinę susukęs, kad tik suspėtum. Lnk.
sùbinę šlúostyti pataikauti: Marčioms subinių nešluostysiu!. Rs.
sùbinę trìnti eiti mokslus: Nu jau, tiekus metus subinę trynęs negaus kokio darbo!. End.
sùbinę užraũkus išsigandus: Aš tyliu subinę užraukęs. Lg.
subinė̃ užrùko pablogėjo gyvenimas: Dabar biškį subinės užruks. End.
ant sàvo subinė̃s atsisė́sti pradėti savarankiškai gyventi: Ant savo subinės atsisėdo, pradėjo geriau dirbti. DūnŽ. Kai ant savo subinės atsisės, gal nebsius, gal protingesnis pasidarys. Rdn. Matysi, kai tik atsisėsi ant savo subinės, tiks by kas [valgyti]. Grg. Tu, vaikeli, atminsi mano žodžius, kad reikia taupyti, nepliundrikauti, kai ant savo subinės atsisėsi. Skr. Nebijok, bus viskas gerai, kai ant savo subinės atsisės. Vlkv.
ant sàvo subinė̃s sėdė́ti savarankiškai gyventi: Palauk, kad reiks ant savo subinės sėdėt, praeis visi mandrumai. Sml.
ant sàvo subinė̃s sė́stis pradėti savarankiškai gyventi: Kaip, sako, ant savo subinės sėsies, ir to nebturėsi. Žr.
ant (kieno)subinė̃s sėdė́ti būti išlaikomam: Sėdi ant tėvo subinės. Skr.
į sùbinę sakoma apie išvijimą: Piningelius susiėmė [pamotė], o tėvui į subinę, ir mauk. Nv.
į kurią̃ sùbinę kur (piktai): Į kurią subinę nukišai, kad negali rasti!. End.
į sùbinę bir̃binti labai prašyti: Galėsi tu jai į subinę birbint, vis tiek ji tavęs nepasigailės. Skr.
į sùbinę dùrti su ýla labai versti ką daryti: Ką aš nimsiu –aš turiu imt, kad man duria su yla į subinę. Jrb.
į sùbinę įlį̃sti be muĩlo Rs. labai pataikauti:
į sùbinę įsikìšti padėti bet kur (nereikalingą daiktą): Tokias akis įsikišk į subinę. Ar. Gal subinėn įsikiši, kad tokį meitėlį darban leisti bijai?. KrvP.
į sùbinę kìšti dėti bet kur (nereikalingą daiktą): O po švento Mataušo kišk į subinę kepalušą. End.
į sùbinę kìšamas niekam tikęs: O tos žalčiai [vištos] kitą metą į subinę kišamos. Trk.
į sùbinę lį̃sti pataikauti: Nelįsk marčiai į subinę, būsi nieko vietoje. Krš. Nėra ko lįsti per daug į subinę. Trk. Ne ne, aš aniems į subinę nelįsiu. End.
į sùbinę pašvil̃pk nieko nebepakeisi: Dabar pašvilpk į subinę, kai vyžos į sykį (užaugusį vėlu auklėti). Erž.
į sùbinę patrū̃byti sakoma neįstengiant nieko bloga padaryti, pakenkti: Gali visi patrūbyti į subinę tai bobai. Plik.
į sùbinę rem̃ti grėsti: Miestuose badas į subinę remia. Šts.
ne į sùbinę spìriamas puikus, geras: Buvo motriška ne į subinę spiriama, darbininkė. Krš. Aš kad ir mažažemėlis, bet neesu į subinę spiriamas. Šts.
į sùbinę spìrti išmesti: Eisi į subinę spiriamas, kad niekam netinki. Krt.
į sùbinę sueĩti pradingti: Negana gyvulius subinėn sukišei, visas rūmas subinėn suėjo. Pl.
į sùbinę sukìšti Pl. pradanginti:
iš vienõs subinė̃s krìtę labai panašūs: Mudvi iš vienos subinės kritusios. Skr.
pãskui (kieno)sùbinę váikščioti tvarkyti kitų sujaukimą: Viską išmėčioji, paskui tavo subinės ir vaikščiok!. Krš.
per sùbinę pérvaryti praleisti maistui, gėrimui: Per subinę pervaro viską, nieko neturi. Krš.
prie (kieno)subinė̃s išlaikomas, lepinamas: Prie motinos subinės buvęs, nieko nežino. Sg.
nė̃ prie subinė̃s niekam netinkamas, bevertis: Kad geras vyras sakytų, gal ir klausyčiau, o kad toks alksnio vinis, tai nė prie subinės tokios kalbos. Brs.
su sùbine juõktis tyčiotis: Tiek prisidirbo, kad visi su subine juokės. Jrb.
su sùbine susipỹkti imti viduriuoti: Buvau su subine susipykus, ir gana. Krš.
aukščiaũ už sùbinę neiššóksi nepadarysi daugiau negu gali: Už subinę aukščiau neiššoksi, nesimokyk taip smarkiai. Dr.
už subinė̃s užkrìsti užsimiršti: Kad dabar man viskas užkrito už subinės, nebatmenu. Sd.
nė̃ su sùbine visai (ne): Kad aš tavo vietoj būčiau, tai nė su subine nežiūrėčiau į jį. Erž.
kaĩp į sùbinę veltui, tuščiai: Sukišo piningus kaip į subinę, jokios naudos neturėjo. Rdn.
kaĩp iš subinė̃s ištráuktas Mžk. susiglamžęs:
kaĩp iš subinė̃s tráukęs apie blevyzgą: Išmetė žodį kaip iš subinės traukęs. Skr.
pro adatos subinę lįsti žr adata
akis turėti subinėje žr akis
naują botagą senai subinei žr botagas
burną laikyti už subinę žr burna
dantys išdygo subinėje žr dantis
gaidžio subinėje giedoti žr gaidys
kojos sulindo į subinę žr koja
košę pūsti subinėje žr košė
kruopas drasko subinę žr kruopas
kruopas plėšia subinę žr kruopas
krūtinė aluota subinė smaluota žr krūtinė
kulnys muša į subinę žr kulnis
kulnis mušdamas į subinę žr kulnis
kulnys mušasi į subinę žr kulnis
kulnys siekia subinę žr kulnis
laukus loti subine žr laukas
medžio subinė žr medis
molio subinė persprogo žr molis
prie motinos subinės buvo žr motina
nagai dygę subinėje žr nagai
paskutinis narys lenda iš subinės žr narys
ožiukas įlindo į subinikę žr ožiukas
pelų subinė žr pelai
pelai byra iš subinės žr pelai
pelenus pustyti su subine žr pelenai
pipirą grūsti subinėje žr pipiras
plėkus šinkuoti subinėje žr plėkai
ragai išdygs subinėje žr ragas
raugalą šinkuoti subinėje žr raugalas
smėlis byra iš subinės žr smėlis
smertis uosto subinę žr smertis
smilgos neįkiši į subinę žr smilga
smilga nelenda į subinę žr smilga
smilga į subinę žr smilga
smiltys byra iš subinės žr smiltis
trandys byra iš subinės žr trandys
trupinį trinti subine (subinėje) žr trupinys
truputį trinti subine (subinėje) žr truputis
du turgus atlikti viena subine žr turgus
valią paduoti subinei žr valia
varpai prie subinės žr varpas
vėjo nėra subinėje žr vėjas
velnio subinė žr velnias
velnių subinė žr velnias
iš kurios velnio subinės žr velnias
ant velnio subinės išėjo žr velnias
velnias kiša ragą į subinę žr velnias
velniai lenda per subinę žr velnias
kaip velniui sukišti į subinę žr velnias
žadą atsimušti subinėje žr žadas
žadą užmušti (užtrenkti)subinėje žr žadas
žemę badyti subine žr žemė