kíetas sprándas
1.atkaklus, užsispyręs: Jo kietas sprandas, nieko neklauso. Dglš. Jis atstatė savo kietą sprandą ir manęs nenorėjo klausyti. ŠR.
2.rambus: Šito arklio toks kietas sprandas, kad jo niekaip neatsuksi. Ds.
3.tvirtas: Jo sprandas kietas: nors ir visi joja, bet niekas nenulaužia. Vžns.
kíeto sprándo užsispyręs: Klebonas Platūnas buvo atkaklus ir kieto sprando žmogus. Myk-Put.
skýstas sprándas menkas: Dar skystas sprandas, kol mane gaus. Varn.
tam̃prų sprándą turė́ti būti atkakliam, tvirtam: Žemaičių tauta turi didžiai tamprų sprandą. Dauk.
sprándą apsùkti N. užmušti:
sprándu atjodinė́ti (kurį laiką) išnaudoti: Metus mano sprandu atjodinėjai – gana, užmokėk algą ir išeinu. Srd.
sprándą atsisùkti žūti, galą gauti: Kad tu vely sprandą atsisukus!. Švnč.
sprándą augìnti penėtis: Matyt, jau gerą duoną turi, kad sprandą augina. Gs.
sprandų̃ dúoti mušti: Vai aš tau duosiu sprandų!. Prn.
sprandų̃ gáuti būti sumuštam: Gausi sprandų ir apsiraminsi. Dkš.
sprándą įkìšti ištekėti (prastai): Įkišo sprandą kaip į tvorą. Erž.
sprándą įláužti nužudyti: Žmogžudžiai, aniems sprandą įlaužti reik. Sg.
sprándą išmuĩlinti iškritikuoti, nubausti: O dabar žiūrėkite, kad direktorius mums neišmuilintų sprando už gamyklos drausmės ardymą. Dvd.
sprándą išriẽsti pasipūsti, didžiuotis: Eina išrietęs sprandą kaip didelis ponas. Jnš.
sprándą išsisùkti užsimušti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį. Vb.
sprándą ištrū́kti išvykti iš namų, išdumti: Ištrūko sprandą kažkur Peterburgan, tiek jį daugiau ir tematysi. Sruog. Sėdi per kiauras dienas ir mane kremti. Ištrūktum sprandą, bent širdis atsigautų. Vkš. Jau tas kur nors ištrūko sprandą. Kl.
sprándu jodinė́ti išnaudoti, spausti: Ko leidies vaikams sprandu jodinėt?. Rs. Gal ir gerai Motiejus daro, kad nesiduoda per daug sprandu jodinėjamas. Paukš.
sprandaĩs jódyti išnaudoti, spausti: Ponia nebuvusi labai šuniška žmonėms, maž tesikišusi prie ūkio, užtai komisorius Abromas visų sprandais jodęs. Žem.
sprándu jóti išnaudoti, spausti: Kas jis do per ponas mano sprandu joti?. Žem.
sprandaĩs jóti išnaudoti, engti: Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo. Vvr. Tenenori visų sprandais jot!. Skr.
sprándą lankstýti žemintis, pataikauti: Prieš kiekvieną tupinėk čia, sprandą lankstyk, kad ką gautum. Prn.
sprándą leñkti
1.leistis išnaudoti: O prie baudžiavos žmonių neįpratinsi, po lazda dabar dirbantis sprando lenkt nenori. Vencl.
2.žemintis: Raus! Tas žodis jau girdėtas ir jo pasekmės žinomos, juoba kad žmogus dar vis nemoki sprando lenkti. Simon. Žmonės, pripratę prieš visus lenkti sprandus, visų bijoti, visus slaugyti, staiga pasijuto savo krašto šeimininkais. Pt.
3.mokyti klusnumo, nuolankumo: Lenk sprandą jo, kolek jaunas. rš. Turi sūnų? Drausmink juos, sprandus lenk jiems nuo mažens. ŠR.
sprándą lū́žti K. užsimušti, žūti:
sprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau meta sprandą. An.
sprándą nukrė̃sti primušti: Kai aš tau sprandą nukrėsiu, tai tau nereiks daugiau šnekėti. Grdž.
sprándą nuláužti nužudyti: O jei jo nevaduoji, tai nulaužk jam sprandą. Bret.
sprándą nuleñkti nusižeminti: Jinai norėjo padėkoti, bet nemokėjo dėl jo nulenkti sprando. Ašb. Nematom brolius ašarojant, nulenkę sprandus nedraugams. Mač-Kėk.
sprándą nunérti prisimušti: Tas vaikas dar ir sprandą nuners belaipiodamas tais molais. Klp.
sprándą nurę̃sti nužudyti: Marčelga kryžokų liepė 15 sprandą nuręsti, o kitus varyti į Parusnį į vergus. Dauk.
sprándą nusikrė̃sti žūti, galą gauti: Jei nutvert norėsi per bedugnę šokant tą laukinę mergą už juodų kasų – nusikrėsi sprandą. Nėr.
sprándą nusiláužti užsimušti, žūti: Aš tik vieną sakau: kas aukštai šoka, žemai krinta. Kad tik nenusilaužtų sprandą ir jaunieji. Simon. Karvė kad šoko ravan ir sprandą nusilaužė. Pv. Tikėk manim, šį kartą jis nusilauš sau sprandą. rš.
sprándą nusinarìnti K. užsimušti:
sprándą nusinérti užsimušti: Vos sprando nenusinėriau per tuos kelmynus važiuodamas. Šll.
sprándus nusisùkalioti visiems užsimušti: Ėjo ėjo galvom, kol sprandus nusisukaliojo. Grž.
sprándą nusisùkti
1.užsimušti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei. LzP. Kad tu kur sprandą nusisuktum!. Grž. Nenukrisk nuo stogo, o gali sprandą nusisukti. Akm. Krito ant galvos ir nusisuko sprandą. Žlp. Lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis. Jabl.
2.nesėkmingai baigti savo veiklą: Vagis jau sprandą nusisuko: pateko policijai rankos[na]. Slk. Per šešerius metus ten keturi pirmininkai sprandą nusisuko. Avyž.
sprándą nusùkti
1.galą padaryti, nužudyti: Ar nebijais, kad jie dėl to tau sprandą nusuktų. Donel. [Gaidžiui] turiu kada būtinai sprandą nusukti. Jabl. Aš tau sprandą nusuksiu. B. O jei jo (asilo pirmagimio) neišperki, turi nusukti jam sprandą. ŠR. Ei, nusukti vargui sprandą! Vieną tikslą terandi. Nėr. Bene tau marti sprandą nusuks?. Žem.
2.užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprandą nusuksi. Sld.
sprándą nutrū́kti galą gauti, žūti: Kad tu sprandą nutrūktumbei. B. Ar nenutrūksi kur sprando besiausdamas. Jabl. Nenutrūksiu sprando ir pėsčias. Ne tiek esu vaikščiojęs. Gric. Kad jis sprandą kur nutrūktų!. Mrj. Išsikorė į miestą ir ten sprandą nutrūko. Vkš.
sprándą paleñkti pasiduoti, paklusti: Tautą, kuri palenks savo sprandą po Babilono karaliaus jungu ir bus jam pavaldi, tą tautą paliksiu jos žemėje. ŠR.
sprándą pasikasýti gauti mušti: Dar pagausiu aš tave, teliaus koja! Dar pasikasysi sprandą, sravanosi tu!. Balt.
sprándą raitýti puikuotis, didžiuotis: Kvailas, o sprandą tai raito. Mrj.
sprándą riẽsti puikuotis, didžiuotis: Sprandą riečia, kalbėt nenori. Jnš. Nors ir senas, sprandą riečia, ir gana. Dkš.
sprándą sùkti daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, o trečia sprandą suka. Grv. Suk sau sprandą, bene man tavęs gaila!. Žž.
sprándą sùktis galą gauti, žūti: Nors jūs sprandus sukitės!. Lkm. Sukis kur sprandą!. Klt.
sprándą šiáušti neklausyti: Ko čia sprandą šiauši?. Dkš.
sprándą trū́kti
1.žūti: Vienąkart jis turi sprandą trūkti ir trūks per mane. Simon.
2.nešdintis: Trūk sprandą iš čia, kur tau patinka. Plv.
ant sprándo savimi: Visi savo akimis matėme ir atjautėm ne kartą darbininko vargus, nužeminimą ir skriaudas ir gal dar ne kartą patys ant sprando tai patyrėme. Bil. Patyrėme ant savo sprando žmonių juodumą, negailestingumą. Žem.
ant (kieno)sprándo
1.nelaimei: Vai, vai, pasidarysit ant savo sprando!. Mrj. Pareis laidokas ant mano sprando. Vencl.
2.išnaudojant, engiant: Norėjo [turtingieji] pragyventi ant žmogaus sprando. Krš.
ant sprándo (kam) nelaimei: Prisiėmė sau ant sprando skolas, dar (dabar) iš ko man išmokės dalies?!. Al.
ant sprándo atsisė́sti imti išnaudoti: Tėvas numirtų ar apsirgtų, tai tas įsibrautų su savąja ir man ant sprando atsisėstų. Vien. Dar ne vienam ant sprando atsisės!. KrvP. Atsisėst kitam ant sprando ar tai galima?. An.
ant sprándo bū́ti
1.sunkinti gyvenimą, naudotis išlaikymu: Juk reikėjo pagaliau išeiti, ar visą amžių būsi tėvui ir broliui ant sprando. Simon. Trys vaikai ant sprando, ūkis ant kupros, darbų neatmuštinai, o sukas, kruta, kuopia, kiek įmano. Balt. Aš nenoriu kitiem ant sprando būt. Srj.
2.išnaudoti: Gaila mano džiaugsmo ir liuosybės: ir vėl vergas, ir vėl ponas ant sprando. Žem.
3.būti skirtam, užkrautam: Mes pačios negalėjom austi, kad kiti darbai ant mūs sprando buvo. Plv.
ant sprándo jodinė́ti išnaudoti: Aš nenoriu, kad ubagai ant sprando jodinėtų. Avyž.
ant sprándo jóti išnaudoti: Jis rausė žemę ir džiaugėsi, kad ant jo sprando niekas nejoja. Mont. Ana joja ant sprando ir dar liepia paslenkt, kad geriau ažsėstų. Ob. Jis taip supranta – dorai dirbk savo darbą, gyvenk blaivia galva, nesileisk, kad kas ant sprando jotų. Bub.
ant sprándo kabìntis įkyriai siekti palankumo: Ana dideliai kabinos ant sprando anos vyrui. Pln.
ant sprándo kárstytis prie daug ko lįsti, norėti užsimesti: Palaidūnė, karstės vyrams ant sprando. Krš.
ant sprándo kártis įkyriai lįsti: Nebijok, nesikarsiu tau ant sprando... Aš kantri. Ap.
ant sprándo kráuti apsunkinti: Ką nori, krauk ant mano sprando, aš viską pakelsiu. Mont.
ant sprándo kráutis skirti (rūpesčius): Višinskis, papratęs visus sunkiausius ir pavojingiausius darbus ant savo sprando krautis, taip ir dabar šokosi. Žem.
ant sprándo lìpti
1.įkyrėti: Nei valandėlei ramybės neduoda: per savaitę mokiniai ant sprando lipa, vyresnybė šnipinėja. Vien. Nelipk ant sprando man. Krm.
2.smurtauti: Kai apsileisi, tai ir lips ant sprando visi dvaro šunys.... Žem.
3.varginti, skriausti: Kaimynas dido, kol išdido, ir tau reik disti, bo ant sprando lips kiti. J.
ant sprándo lį̃sti įkyrėti: A Jėzus, jau lenda ant sprando!. Kdn.
ant sprándo mèstis siūlytis į draugystę: Tik puse lūpų praminiau, kad eisiu į varnuoges, tuojau ir jai reik, ir jin metas ant sprando. Jnš.
ant sprándo prisisėdė́ti užtektinai ilgai išnaudoti: Gana prisisėdėjai ant sprando. rš.
ant sprándo rõglintis reikalauti naudos ar išlaikymo: Roglinas vaikai tėvams ant sprando, šerk. Krš.
ant sprándo sėdė́ti
1.grėsti: Tos žemės ūkininkas neįgrauš, o bado šmėkla ant sprando sėdi. Žem.
2.išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti. Cvir. Kas kur pritelpa. tas ant sprando sėdi. Vn.
3.versti, prisispyrus raginti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys. Žem.
4.būti išlaikomam: Negi sėdės ant sprando tėvams, kurie ir taip jau apie marčią vis užveda šneką. Daut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesėdžiu ant sprando. Rs. Vaikas sėdi tėvui ant sprando. Gdl. Oho, ji dirbs, visą gyvenimą ant kito sprando sėdėjusi!. Mžš.
ant sprándo sė́sti varginti: Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais. rš.
ant sprándo sė́stis
1.varginti, kamuoti: Vargai ir bėdos ant sprando sėdos. LTR.
2.išnaudoti: Puponių kaime niekas nebesako, kad valdžią norėjom pasigriebti, žmonėms ant sprando sėstis. Balt.
ant sprándo stovė́ti raginti (dirbti): Na, dieną gali atsigulti, niekas ant sprando nestovi, ne tuo strioku nuvažiuos.... Žem.
ant sprándo suriñkti priekaištaujant išvardyti: Man visokias bobas ji (žmona) surenka ant sprando. Jrb.
ant sprándo šókti (kam) akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam ant sprando šoka. Jd.
ant sprándo tupė́ti būti išlaikomam: Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando. Vencl. Kad ir giminės, bet amžinai juk negalima jiems ant sprando tupėti. Simon.
ant sprándo užgul̃ti varginti, priversti klausyti: Jūsų tėvai būtų visai užgulę ant sprando, kad nebūčiau aš apgynusi. Žem.
ant sprándo užkárti apsunkinti, primesti kam ką: Užkorei tu man jį (senį) ant sprando. Kdl. Tai užkorėt ant sprando bėdą. Rmš.
ant sprándo užlìpti įkyrėti: Pirmądien po veselių boba ant sprando užlipė. Kp.
ant sprándo užsėsdýti engti: Vaikai ėmė labai ant sprando užsėsdyt. Grv.
ant sprándo užsė́sti spausti, prigriebti, varginti: Neleisk, kad tau jis ant sprando užsėstų, kitaip, žmonele, prapulsi. Jnš.
ant sprándo užsidė́ti pasiduoti, leistis engiamam: Jūs ant savo sprando užsidėjot valdovus, ir iš jų, o ne iš piktos dvasios kyla blogi apsireiškimai jūsų gyvenime. Bil.
ant sprándo užsikabìnti neig. ištekėti: Kad nebūtų su pusberniais daužiusis, būt gal užsikabinus kam ant sprando. Jnš.
ant sprándo užsikárti neig.
1.naudotis kieno išlaikymu: Nė vienam neužsikoriau ant sprando ir neužsikarsiu. Krš. To[ji] Kastė jau jį jodinėja, dar dvi bobos užsikars ant sprando. Mžš. Sakė: neužsikark Viteliui ant sprando. Rs.
2.vesti: Užsikorė ant sprando našlę. Jrb.
ant sprándo užsiléisti duotis skriaudžiamam: Už tai nereikia užsileisti vyro ant sprando, – juokėsi Lazdienė. Žem.
ant sprándo užsisė́sti
1.priversti klausyti: Skaldytis reikia, ko, motute, belauki? Ar kad visai ant sprando užsisėstų?. Balt. Greičiau akmenys sužydės, negu budeliai vėl ant mūsų sprando užsisės!. Marc.
2.imti smurtauti: Vokiečiai užsisėda gyventojams ant sprando ir be gailesčio naikina jų turtą. Pt. Iš pradžios, šventas aniuole sarge, visiems tokia gera... paskui kaip užsisės ant sprando... kaip gyvatė.... Žem.
3.naudotis išlaikymu: Klebonas senelis, sako, būk jau aštuonias dešimtis turi metų, merga užsisėdo ant sprando kaip nelabasis ir vedžioja už nosies, kaip jai patinka. Žem.
ant sprándo užsisodìnti įsitaisyti, įsigyti (ką nemalonų, varginantį): Marčią užsisodinsi ant sprando. Žem.
ant sprándo užsodìnti prievarta palikti kam ką varginti, primesti: Velnias turbūt tave ir užsodino man ant sprando!. Žem. Ponai visi vienoki: ne tik patys, bet dar ir savo tarnus užsodina žmogui ant sprando. Žem.
į sprándą muša: Ė ė, dėdienyt, reikia tiems visiems ponams ir kajetonams greičiau į sprandą. Paukš.
į sprándą dúoti mušti: Neklausysi, duos į sprandą, kad aprietėsi greitai!. Skd. Įgėręs tuoj duoda sprandan. Ob.
į sprándą gáuti būti mušamam: Jei blogai ganai, dar gausi nuo ūkininko į sprandą. Tv. Erzina lyg į sprandą norėdamas gauti. KrvP.
į sprándą nèmuša nėra ko skubėti, neverčia: O kas mums į sprandą muša? Dar palauksim, pažiūrėsim, kaip ten kiti daro. Gric. Nesiskubink, niekas į sprandą nemuša. LTR.
į sprándą užvažiúoti prilupti: Užvažiuos ans tau dar į sprandą. Varn.
į sprándą važiúoti mušti: Vyrams tiek to proto: jeigu dar kas ką papliurpia, pameluoja, ir važiuoja į sprandą. Vkš.
nuo sprándo nusimèsti išsilaisvinti, pašalinti (engėją): Skaitydami mano broliai atsibus, supras savo padėjimą, pažins savo prispaudėjus, pakils, nusimes jungą nuo sprando. Žem.
nuo sprándo nuver̃sti išsilaisvinti, pašalinti (engėją): Mes turime užstoti, jūsų galybę nuo savo sprando nuversti. Žem.
už sprándo sugriẽbti sutramdyti: Komisaras, pasirodo, yra senas tavo sėbras ir tik šaiposi iš mano skundų. Nepurtyk galvos! Sugriebsiu kada už sprando.... Cinz.
jaučio sprandas žr jautis
jojimas sprandais žr jojimas
jungą uždėti ant sprando žr jungas
koją užsikelti ant (už)sprando žr koja
kulnis pasidžiauti ant sprando žr kulnis
ponu būti ant savo sprando žr ponas
rykštė kaba ant sprando žr rykštė
vėzdą laikyti ant sprando užkišus žr vėzdas