sparnaĩ plãtūs (kieno) turtingas: Tavo sparnai platesni, gali veselę didelę iškelt. Ck.
sparnùs apkarpýti nuvilti siekius: Barakynuose gyveno ansamblis, alinamas kasdienybės skurdo ir dykinėjančios aplinkos, apkarpant sparnus bet kokiems polėkiams. Andr.
sparnùs apléisti
1.nusiminti: Kaip tik iteip pasakė sviedka (liudytoja) an sūdo (teisme), tai vagis ir apleido sparnus. Rod. Mato, kad jau seniokas sparnelius apleidė. Dbk.
2.nusivilti, sutrikti: Apleidę sparnus kaip šlapios vištos: nei gerti, nei šokti. Krėv. Pirma spyliavo tekėt, o dar (dabar) jau vaikščioja sparnus apleidus. Mrc.
sparnùs apsvìlti nukentėti, nusivilti: Ne kartą mokyti, sparnus apsvilę, mes neskubame išvadų daryt. rš.
sparnùs atléisti aptingti, pasileisti: Dabar ans žaltys atleido sparnus suvisu – toks yra minkškiaušis. Trk.
spar̃ną gáuti užaugti: Dabar vaikai kai tik sparną gauna, tai ir skraido. Gdr.
sparnùs išskė̃sti teig. smarkiai pasireikšti: Laimonas išskėtė savo sparnus Akademinio scenoje, sukūrė brandžiausius vaidmenis. Trein.
sparnùs kélti rengtis išvykti: Tas Steponas skraidė šitiek metų, lakiojo ir dabar vėl kelia sparnus. Bub.
sparnùs kélti aukštaĩ didžiuotis: Buvo jos sunki dalia, tad sparnų aukštai nekėlė. Tilv.
sparnùs kilnóti rengtis išvykti: Mūsų kurse, girdėjau, vienas kitas jau kilnoja sparnus, žada sprukti namo. Saj. Vienas manė tuoj pulti prie senos matušės, antras prie tėvo, trečias prie draugų; visi kilnojo sparnus. Lauc. Mano sankeleiviai irgi ėmė sparnus kilnoti Rusijos linkui. Žem. Mergė kilnoja sparnus, baudžias, žada išeit. Škn.
sparnùs mìrginti rengtis, ketinti (išvykti): Daug mirgino sparnus bėgti iš fronto. Skdv.
sparnùs nudègti nusivilti, nukentėti: Aš nenoriu tavęs matyti nudegusiais sparnais. Vien. Kvaila mergiotė, kaipmat nudegs sparnelius. Bub.
sparnùs nuláužti neleisti aktyviai reikštis, veikti: Gyvenimas seniai sparnus man nulaužė. Pt.
sparnùs nuléisti
1.susitaikyti su likimu, nebesmarkauti: Visą laiką pūtėsi, nenorėjo likti, bet dabar nuleido sparnus. Jnš. Toks buvo drąsus, o dabar ir nuleido sparnus. rš.
2.nusiminti: Ko čia dabar nuleidai sparnus dėl mergiotės?!. Skrb. Aš prižadėjau tau padėti ir padėsiu, bet ir pats nenuleisk sparnų. Avyž.
3.būti silpnam, liguistam: Sparnus nuleidęs kaip Blovieščiaus žąselis. Vgr.
sparnùs nusiléisti būti nuolaidesniam: Bet biškį nusileisk tuos sparnus, sakiau seniai, ragus biškį mažink. Trk.
sparnaĩ nusvìlo nusivylė, apsileido, jėgos nusilpo: Biesui atidaviau už seną skolą jausmus ir širdį, paliko lavonas, tas tik materiališkas gali būti, sparnai nusvilo pelėdai jau turbūt amžinai. LzP.
sparnùs pakélti pasirengti išvykti: Jei kitą kartą ir be reikalo pakelsi sparnus, nieko baisaus – grįši kaip niekur nieko. Vien. Visa palieka močiai, kol vaikai maži: kai paaugs, pakels sparnus ir išlakstys į visas puses. Skrb. Jis jau seniai sparnus pakėlęs į miestą keltis. Mrj. Anas išbizdėjo pakėlęs sparnus. Rš. Ponas advokatas išgyvena šeimos krizę, žmona pakėlė sparnelius. Andr.
sparnùs pakir̃pti pavergti, suvaržyti, atimti laisvę: Kažkokia turtinga našlė pakirpusi paukšteliui sparnelius.... Avyž.
sparnùs paláužti pakirsti jėgas: Ir mylimą žemę sparnais palaužtais apkabinęs, sudėki mums giesmę, kuria mūsų širdys gyvens. Myk-Put.
sparnùs paléisti
1.atsisakyti, mesti (darbą): Mėnesį brigados karves išmilžo – sparnus paleido. Pj. Šiandien toks lyg pusšventis, vaikščioja visi sparnus paleidę. Mrj.
2.nusiminti: Kai įsisrigo visi loti, pliotkavoti – čystai sparnus paleidau. Trk. Paleidusi sparnus, tokia netikusi. Krš.
3.suįžūlėti: Tie pijokai buvo labai sparnus paleidę, dabar aptilo. Šd.
sparnùs paléidęs girtas: Vaikščioja žmogelis sparnus paleidęs. Tn.
spar̃ną parė́žti pasimeilikauti: Pas ją atjoja [karininkas], kad apsisuktų, sparną aplinkui parėžtų. Paukš.
sparnùs pasikélti pasirengti išvykti: Ans sparnus pasikėlęs, aš sena – kam tos trobalės ir bereik. Lkž.
sparnùs prikir̃pti atimti laisvę, suvaržyti: Jam jau prikirpo sparnus. Vdkt.
spar̃ną rė́žti meilintis, merginti: Apie jauniausiąją pradėjo sparną rėžti. Ll. Mat ir tu jau sparną rėži, gal jau nori lizdelį susukti. Brs. Vladukas, pamatęs svetimų mergaičių keletą, užniko apie jas kaip gaidys sparną rėžti. Žem. Ir Petras jau rėžia sparną aplink panas. Užp. Dabar jau tau, Dzidorėli, laikas sparną rėžti. Skr. Apie dukterį sparną rėžia, o prasimeta, būk su reikalu atėjęs. Sdb. Skruodys toks, valakinis, jau praplikęs, rėžė sparną apie Emiliją. Dovyd.
sparnùs skė̃sti rengtis vykti: Edvardžiukas jau kuris metas neramus, dažnai vaikščioja Kirdeikiuos ir kažkur skečia sparnus. Andr.
spar̃ną sùkti meilintis, merginti: Tas jaunis suka sparną apie vieną mergaitę, gal ir ženysis. Adm.
sparnùs taisýti rengtis vykti: Suopis tai jau taiso sparnus skristi į savo institutą. Avyž.
spar̃ną tiẽsti stengtis dirbti: Prie ūkio aš mažai sparną tiesiu. End.
sparnaĩ užáugo teig. atsirado pasiryžimo veikti: Pasijutau, kad užaugo man sparnai. rš.
ant sparnų̃ lė̃kti Lp. nenustygti vietoje:
po (kieno)sparnù globoje: Kaip man linksma, kaip man gera po tėvelio sparneliu. Kp. O lovas kasdien pasiklosite patys. Čia jums ne po mamytės sparneliu. Balt. O kaip aš tada vargiai gyvenau po svetimu sparnu!. Ss. Valdė kurį laiką Žemaitiją nuo nieko nepriklausomas arba po talkininkų sparnu. Šein.
po (kieno)sparnaĩs globoje: Nesang po sparnais tavo visas džiaugsmas mano. Petk.
po sparnù laikýti globoti: Tol vaikai, kol po sparnu laikai; paleidai – ir gaudyk vėją laukuose. LTR. Matyt, ne veltui visi mano, kad neprotinga vaiką laikyti po tėvų sparnu. rš.
po (kieno)sparnù tupė́ti būti priklausomam, nesavarankiškam: Bet moterys vis dar tebesame palinkusios po vyro sparnu tupėti. Žem.
po sparnù turė́ti globoti: Laikyk mus visus globoje tavo, turėk visados po sparnu savo. brš.
kaĩp ant sparnų̃ labai greitai: Laikas prabėgo kaip ant sparnų. rš.
po Dievo sparnu žr Dievas
erelio sparnai žr erelis
kaip višteliai nuleidę sparnus žr vištelis
žaibo sparnais žr žaibas
žemę rėžti sparnais žr žemė