Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

ropė

Apibrėžtis

keptà rópė sėkmė: Pasaulio galas! Štai tau, motin, ir kepta ropė!. Krėv.
víeną rópę ráuti dvíese menką darbą kartu dirbti: Aš vienas einu. Tenekalba paskui, kad vieną ropę dviese rovėme. Krėv.
ne rópę gráužti sunku: Žinai gi, kad mokytis tai ne ropę graužt. Sb. Vaikus auginti, tai ne ropę graužti. Kvr.
rópė kẽpa gerai klojasi: Ne taip ropė kepa, kaip burna nori. Vj. Ne taip greitai ropė kepa, kaip teta plepa. rš. Ne taip ropė kepa, kaip subinė plepa. Grž. Ne taip ropė kepa, kaip šikna plepa. Vlk. Ne taip ropė kepa, kaip subinei reikia. B.
rópes ráuti bartis, peštis: Kol jie nepasidalys, nenustos ropių rovę. Krėv.
rópes sė́ti gãlima apie nešvarias ausis, kojas ar rankas: Ten patys lovas pasitaiso, o čia gali ropes sėti ant kojų, ant rankų. Yl. Jis tikras aulas – kojos nors ropes sėk, ausų tai viškum nemazgoja. Slm. Ant kaklo gali ropes sėt. Gdž.
rópes sė́ti šikinè vlg. tinginiauti: Nesėkit šikine ropių, bo bus blogai. Švn.
rópes sodìnti gãlima apie nešvarias ausis, kojas, rankas: Juodžiausios kojos – gali ropes sodint. Sk.
kaĩp rópę gráužia sklandžiai, puikiai (kalba, skaito): Lenkiškai kaip ropę graužia. Žem. O iškalba jo – kaip tik ropę graužia. Žem. Kuršėniškiai šneka kaip ropę graužia. Užv. Nė mūsų karininkai su tomis preilinomis susišnekėti negalėjo, o mūsų pulko žydelis kaip ropę su jomis graužia: tik juokiasi, tik kalba.... Pt. Sekas meluoti, kaip ropę graužti. An.
kaĩp rópę kram̃to sklandžiai (kalba, skaito): Skaito, kaip ropę kramto. Arm.
kaĩp rópę krem̃ta sklandžiai, puikiai (skaito, kalba): Jis skaito, kaip ropę kremta. Krn. Maldų knygas, gegužines knygeles ji skaitė, kaip ropę krimto, niekur nesuklupdama, nemikčiodama. Vaižg. Girdėjai juk, Onutė rusiškai ir skaito, ir kalba, kaip ropę kremta. Vien. Kai gyvas buvai, rodos, trijų skatikų nebuvai vertas, o dabar kalbi, lyg ropę kremti. Krėv.
kaĩp rópes krem̃ta sklandžiai (kalba, skaito): Drožia iš knygos, kaip ropes kremta. KrvP. Meluoja, kaip ropes kremta. Slk.
į malūną nuvažiuoti su ropėmis žr malūnas
perkūno ropė žr perkūnas
pomėčio ropės žr pomėtis
Rymo ropikės žr Rymas
velnias sėja ropes į vagas žr velnias
kaip velnias ropėse žr velnias
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: ROPE
prancūzų kalba: « Rope »
vokiečių kalba: Rope
rusų kalba: Рэп
lenkų kalba: Rope

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra