ragų̃ stãtymas išdidumas, didžiavimasis: Nė nepritinka panelei toks vaipymasis, toks ragų statymas, kažin kokio išdidumo rodymas. Pt.
ragùs apdaužýti sutramdyti užsispyrimą, nulenkti: Ar negali jam lazda ragų apdaužyti!. Alv.
ragùs apláužyti sutramdyti didžiavimąsi: Ji ir nuo koto Rudžio mus apgynė! Ir tijūnui ragus aplaužė!. Myk-Put. Možna velniui ragai aplaužyt. Lp. Ypač nerimavo riteris Griežė dėl bajoro Skersgaudo ir, užsirašęs į turnyrus, tikėjosi iššaukti jį dvikovon ir aplaužyti jam ragus. Vien. Jei kartą aplaužysi gerai ragus, daugiau nesikabins. Vv.
ragaĩ aplū́žo sumažėjo puikybė: Ir aplūžo ragai. Ėr.
ragùs apsidaužýti nusiraminti: Maž apsidaužys ragus, apsispakajys. Klt.
ragùs atsidaužýti išsidūkti: Jaunystei reikiant duot išdūkti ir ragus atsidaužyti. brš.
ragaĩ atslū́go praėjo noras, įkarštis: Jau, sako, atslūgo ragai su statybom ir Mauliukui. Slm.
ragùs atstatýti nesutarti, rietis: Negerai kaimynystėje ragus atstačius gyventi, tačiau ką aš turėjau daryti?. Bub.
ragaĩ áuga darosi užsispyręs: Vaikam greit ragai auga. Dglš. Tai mergiščiai baisūs ragai auga, reikės aplaužyt. Gs.
rãgą dė́ti atsigulti miegoti: Parėjęs dėjau ragą ir išpūčiau lig vakarui. Slm.
ragùs dė́ti užmigti: Pabudau penktoj, paskui kaip dėjau ragus, tai taip lig vienuoliktos. Slm.
ragaĩ dýgsta keliasi į puikybę, darosi nepaklusnus: Kas pyksta, tam ragai dygsta. Rm. Jau ir jam dygsta ragai. Jabl. Su geru glostomam ragai dygsta. Šv. Jau tau ragai dygsta, už tai niekur nesitveri. Sln. Jau ragai dygsta, tikri ragai, bet aš juos aplaužysiu. Vien.
ragùs gáuti pasidaryti valdingam: Jei jis ragus gautų, tai man po gyvenimui. Gs.
ragùs gráužti būti alkanam, išbadėjusiam: Karvė ragus begrauš, bėk – perkelsi!. Šts.
ragùs įdúoti išpaikinti: Tas vaiko glostymas tik ragus įduoda. Krš. Įduosime ragus tiems dykaduoniams, džiaugsis mus prispaudę. Žem. Įduot ragus vyrui negalima. Akm. Tokius ragus negali įduoti vyriškui. Trkn.
ragùs įgáuti pasidaryti nesukalbamam, išpuikti: Šaukia: ponai, ponai! Bet ir kunigai, ragus įgavę, buvo pašėlę.... Žem. Ta užmiršusi vargus, bėdas savo, iš mano gero ragelius įgavo. Valanč. Įgavo ragus, nebgali susišnekėti. Krš. Tavo sūnelis jau per didelius ragus įgavo. Akm.
ragùs įgýti pasidaryti valdingam, nesukalbamam: Mažą mokyk, o ne tada, kai ragus įgyja. Grk. Jau tas įgijo ragus. Pšl. Pirmiau ji nebuvo tokia ragė, o kai išponėjo, tai didelius ragus įgijo. Jrb.
ragùs įkìšti įkliūti: Dabar jam daug vietų taikosi, jei kur neįkiš ragų. Gs.
ragùs įsigáuti Skd. išpuikti:
ragùs įstatýti atmušti (merginą): Na ir gerai, kad mūsų Jonas įstatė ragus tam mokyklos veršiui Tomui. Trein.
ragaĩ išáugo pasikėlė į puikybę: Cit, ba jau tavo ragai per daug išaugo!. Lp. Didelė ponia pasijutai, ragai tau išaugo. Panorai badytis, priekabių ieškai. Švaist.
ragaĩ išdýgo pasikėlė į puikybę, išpuiko: Man buvo išdygę ragai, ale ir tavo per sprindį!. Krš. Tavo dukrai, mergele, jau dideli ragai išdygo. Vlkv.
ragaĩ išdỹgs subinėjè vlg. sakoma apie nuolat pykstantį: Nebūk tokia narvuota – išdygs subinėje ragai. Lkv.
ragùs išléisti iš kasų̃ imti bartis (ištekėjus): Ištekėjo, tai ir išleidė iš kasų ragus. Švnč.
ragùs išpleitóti įsigalėti: Marti išpleitos ragus. J.
ragaĩ kaĩsta ima svaigulys išgėrus degtinės: Jau ragai kaista. Ds.
rãgą kélti didžiuotis: Kaip gerai gyvena, o dabar ragą kelia. Ms.
ragùs kélti didžiuotis: Vienas ragus kelia ir kitas jau ragus kelia. Adm. Dabar šitas Marselis ėmė ragus kelti. Vakar parsivilko girtas ir pareikalavo pinigų. Cinz.
ragùs kìšti šviesti, rodytis: Saulytė ragus kiša. Trgn.
rãgą́ laikýti pranokti visus: Paantvardy tai Pranusė ragą laiko. Skr.
ragùs láužyti versti klausyti, šalinti neklusnumą: Jei dar taip ilgiau neklausysi, vis tiek laužysiu ragus. Grž. Bet aš bijojau ir tų draugų, kuriems nelaužė nieks ragų. Mair. Vaikui ragai ir laužomi auga. Ds.
ragùs láužti priversti klausyti, įveikti neklusnumą: Laužk ragus, kol įveiki, paskui bus vėlu. An. Didesniam užaugus ir ragai sunkiau laužti. KrvP.
ragùs leñkti versti klausyti, nenuolaidžiauti: Reikėjo mažam ragus lenkti, o ne dabar. Erž.
ragùs máustyti vélniui neig. per ilgai užtrukti: Gal velniui ragus mausto, kad neateina. Ds.
ragaĩ minkštė́ja rimsta: Jau jo ragai minkštėja. Dkš.
ragaĩs nešìks Erž., vlg. nieko neatsitiks, nekenks:
ragaĩ nukrìto sumažėjo, dingo puikybė: Nukris nukris ir anam ragai. Užv. Dabar Pėlei nukrito ragai – tokia išdidi buvo!. Mžš.
ragùs nuláužyti priversti paklusti, sutramdyti: Nulaužyk ragus – žiūrėk, kaip žmogus bus. Grž. Na, palauk, aš tau ragus nulaužysiu!. Gs. Nulaužysiu ragus tokiai poniai. Krš. Mokėsiu dar aš tokiam varvanosiui ragus nulaužyti. Varn.
ragùs nuláužti priversti paklusti, sutramdyti; įveikti puikybę: Bet jam kaimynai nulaužė ragus. Dkš. Nesididžiuok dideliai, dar aš tau ragus nulaušiu. Vvr. Visiems tavo priešams nulaušim ragus. Žem. Buvusi čia atvykusi kokia gražuolė Kęsgailytė, bet taip akiplėšiškai elgėsi, jog teko jai ragus nulaužti. Pt. Ne aš būsiu, jeigu tiems piemenims ragų nenulaušiu. Bor.
ragùs nuleñkti palaužti puikybę, sutramdyti: Už dūkinėjimus teismas jam gali nulenkti ragus. Kp. Aš nulenkiau jo ragus. J.
ragaĩ nulū́žo dingo užsispyrimas, puikybė: Pažadėjo bobos skųstis, tuojau nulūžo ragai. Krš. Jiems nulūžo ragai. Ėr.
ragùs nusidaužýti išsidūkti, išsisiausti: Jaunieji turi popirm savo ragus nusidaužyti. prš.
ragùs nusiláužti pasidaryti ne taip išdidžiam; netekti puikybės: Tai ir puikumas Kindės, bet nusilauš sau ragus. Krėv.
ragùs nusùkti sutramdyti: Reikia ragai nusukti. Dkš.
ragùs nusùkti vélniui bet ką lengvai padaryti: Šitiek vyrų gali ir velniui ragus nusukti, ne tik apsidirbti. Srj.
ragùs nutrìnti primušti: Aš jam nutrinsiu nedaugį ragus. Vrnv.
rãgą paim̃ti turėti pranašumą: Jonienė ten ragą paėmus. Snt.
ragùs pakélti
1.pasipriešinti, savaip elgtis: Prieš jį ragų nepakelsi. Ps.
2.skubėti kur: Patiko jai tas bernas, tai jau pakėlė ragus eit. Gdr.
ragùs paláužti priversti paklusti, sutramdyti: Didesniam užaugus ragų nepalauši. KrvP.
ragùs paródyti pūstis, būti išdidžiam: Mano marti ankstokai parodė savo ragus. An.
ragùs pastatýti pasipriešinti, pasiginčyti: Tenykščiai veikėjai ragus pastatė. rš. Ragus pastatai, dar ko gauni, kitaip neina ko gaut. KzR. Ko čia ragus pastatei prieš balsą. Ldv.
ragùs prisègti apgauti (vyrą): Džiaugiamės tavo ragais, kur tau pati prisegė, – tas jau drąsiai padrožė. Žem.
ragùs pritrìnti primušti: Bus geresnis, kai aš jam pritrinsiu ragus. Arm.
ragùs ródyti priešintis, ožiuotis, būti neklusniam: Ragus ima rodyti... Na, pažiūrėsim, kas toliau.... Vien. Jei per daug ims rodyti ragus, tai susilauksim blogesnio likimo. rš.
ragùs statinė́ti priešgyniauti: Ką tuos ragus čia statinėji prieš mane?. Trk.
rãgą statýti būti išdidžiam, pūstis: Dabar, kai paliko su kupra, ir vyras geras, o pirma ragą statė, kad ui!. Ms.
ragùs statýti didžiuotis, įsivaizdinti: Aš užėjau pasikalbėti su juo kaip su žmogum, o jis ragus stato. Avyž.
ragùs sùkti dykinėti: Tai dar ji man malkų neš. O ką aš darysiu, ragus suksiu?. Mrc.
ragùs ūgénti duoti valią, paikinti: Ragus jam dar ūgenk!. Dglš.
ragaĩ užáugo pasidarė nepaklusnus, išdidus: Iš dyko buvimo ragai užaugo. Rdm. Gailėk [vaiko], o dabar ragai kokie užaugo – nebenulauši!. Mžš.
ragaĩ užkaĩto įkaušo, įsigėrė: Truputį išgėrė, ragai užkaito – pradėjo daugiau ieškot. Dbk. Išgėrėm tris pusbonkius, mums ir užkaito ragai. Dbk.
ragùs užsiaugìnti išpuikti, pasidaryti aikštingam: Ve, jau ir tas ragus užsiaugino. Šk. Jis jau per didelius ragus užsiaugino. Sdb.
ant rãgo viešoje, judrioje vietoje: Mes gyvenam ant rago ir viską matom. Klvr.
ant ragų̃ nešióti pykti: Kas čia yra, kad ana mane ant ragų nešioja?!. Ign.
ant rãgo pareĩti sunykti, suvargti: Jeigu jin būtų žiūrėjus į jį, būtų ant rago parėjus. Upt.
be ragų̃ geras, taikus, geraširdis: Kur rasi, kad būtų visai be ragų. Alk.
dėl (kieno)ragų̃ tesižinai, telieka taip: Dėl mano ragų daryk kaip nori. Jrb. Dėl mano ragų kaip nori, tegu taip daro. Šk.
į rãgą labai (sušalti, sukietėti): Nebįkiša kojos, mat sušalo į ragą tas batas. Žr. Tik išgręžia ir į ragą [sušąla]. Jnšk. Sustyro, sukietėjo žemė į ragą. Žem. Džiovino sūrius į ragus, bet nepardavė niekadais. Plng. Vakarais parsivarydavom vežimus nusiplūkę lyg žąsinai, ištežusiom ir vėl į ragą sušalusiom pirštinėm. Balt.
į gývą rãgą labai (sušalti): Slinkis, vaikeli, arčiau prie ugnies, į gyvą ragą sušalai!. Vencl.
į rãgą dė́ti miegoti: Pavalgęs kad dėjau ragan, tai bent dvi valandas išmiegojau. Slm.
į ragùs dė́tis ginčytis: Ar tu dėsies su manim raguosen?. Ml.
į rãgą eĩti mažėti (apie pieną): Pienas į ragą eina, paėst [karvei] nėr kur. Erž.
į rãgą leñkti spausti, versti, raginti: O jis man pasisakė, kad jis jus pažįstąs, – prokuroras lenkia į ragą Gerlachytę. Simon.
į rãgą marangóti nugalėti: Juozas jį marangojo į ragą. Lzd.
į rãgą papū̃sk nieko nepakeisi, nepasiginčysi: Nubaudė – ir papūsk tu ragan!. Mžš.
į ragẽlį pū̃sti miegoti: Pečių kūrina marti, o močia pučia ragelin. Slm.
į rãgą riẽsti teikti skausmo: Regis, ir man ims sukti gyslas reumatas, riesti ragan išijas ir kaulų gėla. Andr.
į rãgą riẽstis vargti, skursti: In skolą insivarė, in ragą riečias. Prn.
į rãgą sulį̃sti sumažėti (apie pieną): Ganyklos nėra, pienas į ragą sulįs. Sg. Pienas į ragą sulindo. Krž. Karvėms pienas į ragą sulenda, jeigu jų neprižiūri. Simon.
į ragùs sulį̃sti išnykti, sumenkėti: Ir jo turtai jau sulindo į ragus. Up. Tu tas karves šerk geriau, o jau pienas sulindo į ragus!. Skr. Dar pieniukas į ragus nesulindo. Gs.
į rãgą suriẽsti įveikti: Visus į ragą surietė. Grž. Gaila, kad tu toks beragis, o tai dvikovon pakviesčiau ir ragan tave suriesčiau!. Sruog.
į rãgą susiriẽsti sulysti: Kad nepriveizėčiau, kiaulė į ragą susiriestų. Krš.
į rãgą sušóktų labai skuba: Delsė delsė, o dabar tai jau, rodos, į ragą sušoktų. Šn.
į rãgą suvarýti
1.įveikti, priveikti, suvarginti: Tai, vadinasi, pastreikavome ir sukčių Sabalį į ragą suvarėme!... Vien. Bėdos ir bėdos, ragan čyst suvarys. Sug. Ne vien jaunimas, bet ir žmonys suvaryti į ragą. Akm.
2.nuskurdinti: Ūkvedžiai mane į ragą suvarys. Marc.
3.nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į ragą suvarys!. Jnšk.
į rãgą šìkti vlg. ką nori daryti: Galės šikti į ragą manasis, aš išeisiu nuo tokio vyro. Šts. Šik į ragą, kas man darbo!. Šts. Tada nors šik ragan, kai jau ištekėsiu. Ds.
į rãgą tríesti vlg. perdėtai rūpintis: Netriesk ragan!. Pnd.
į rãgą varýti keblumų pridaryti, priveikti: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti. Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą. rš.
nuo rãgo atskìlęs šykštus: Tas yra nuo rago atskilęs, kietas kaip ragas. Gršl.
ragùs po savę̃s atsigulti: Aš tik ragus po savęs po visų darbų. Lk.
su ragaĩs
1.piktas, išdidus: Niekas jos nevarė, – ginčijasi Dūdjonienė. – Bet kad ji su ragais... Pasakyk jai žodį, jau ir susuka snukį. Simon. Kad pas jus visi su ragais. Alk. Na ir boba – su ragais. Mrj. Vienturčiai vaikai tankiai yra su ragais. Krš.
2.apgautas: Apsivesi su pinigais – būsi su ragais. KrvP.
su ragaĩs ir su nagaĩs viską (suėsti): Jei visas tris laikysit, suės su ragais ir su nagais. Jnš.
su ragaĩs nudùrti primušti: Nerodyk dantų jam, bo su ragais nudurs, kai supyks. Šln.
už ragų̃ energingai, smarkiai (laikyti): Čiupk gyvenimą už ragų. Gruš. Likimas visų vienodas, visi nuogi gimsta. O tu likimą už ragų, pasikinkyk į savo vežimą. Gric.
už ragų̃ im̃ti panaudoti sau, išnaudoti: Gyvenimą reikia imti, taip sakyt, už ragų ir iščiulpti iš jo, kas tik galima, žinoma, įstatymų ribose. Vien. Turėjau pati imti savo likimą už ragų. rš.
už ragų̃ turė́ti priversti klausyti, pričiupti: Kada aš jau tą uošvį už ragų turiu, tai nieko nebijau. Plv.
ragaĩs ir nagaĩs energingai: Laimę reikia imti ragais ir nagais. Čiurl.
kaĩp rãgas apie ką kietą: Sūris sudžiūvęs kaip ragas. Sml.
kaĩp į ragùs sulį̃sti išnykti, sumenkėti: Sveikata kaip į ragus sulindo. KzR.
kaĩp iš rãgo
1.gausiai, sklandžiai: Pastabusis mokytojas bėręs smailybes lyg iš rago. Cvir. Ot koks čiauškus, jam eina kaip iš rago. Gs. Šneki kaip iš rago. Vlkv.
2.puikiai (sekasi): Eina kaip iš rago. Ds. Kaip iš rago viskas išėjo. Skr. Eina darbas kaip iš rago. KrvP.
briedžio ragu suriesti žr briedis
dangų rėžti ragu žr dangus
kaip iš gausos rago žr gausa
gausybės ragu žr gausybė
kaip iš gausybės rago žr gausybė
gumbą gauti ne ragelį žr gumbas
jaučio ragas ne pyragas žr jautis
į jaučio ragą žr jautis
lašiniai sulindo į ragus žr lašiniai
neganda suremia ragais žr neganda
nelaima susiėmė ragais žr nelaima
ožio ragai žr ožys
į ožio ragą žr ožys
į ožio ragą įvaryti žr ožys
į ožio ragą riesti žr ožys
į ožio ragą riestis žr ožys
į ožio ragą suriesti žr ožys
į ožio ragą susitraukti žr ožys
į ožio ragą susivaryti žr ožys
į ožio ragą suvaryti žr ožys
į ožio ragą užvesti žr ožys
kaip iš ožio rago žr ožys
į ožkos ragą suvaryti žr ožka
kaip iš perkūno rago žr perkūnas
kaip iš perkūno rago ištrenktas žr perkūnas
velnio ragai žr velnias
velnias bado ragu į šikną žr velnias
velnią griebti už ragų žr velnias
velniai kiša ragą į subinę žr velnias
velnias nešioja už ragų žr velnias
velnią nuryti su ragais žr velnias
velnias nusilaužtų (susilaužytų)ragus žr velnias
kaip iš velnio rago žr velnias