prakaitas

Apibrėžtis

prãkaito liejìmas sunkus darbas: Visa įvyks be prakaito liejimo. rš.
cigõniškas prãkaitas ìšmušė Krš. apėmė baimė:
devyniaĩs prakaitaĩs apsipìlti labai sušilti, pavargti: Po labai šaltos pirmosios nakties, patekėjus saulei, staiga ėmė kepinti, o sėsdami autobusan, apsipylėm devyniais prakaitais. Andr.
devynì prakaitaĩ ìšmušė
1.labai pavargo:
2.labai išsigando: Kad nusigandau, tai nusigandau, net devyni prakaitai išmušė. Užp.
devynì prakaitaĩ išpýlė labai pavargo: Kol iškasė, devyni prakaitai išpylė. Jnš.
deviñtą prãkaitą líeti sunkiai dirbti, vargti: Devintą prakaitą lieja, o traktoriaus neužveda. Tršk.
deviñtas prãkaitas pìla labai sunku (dirbti): Lai ana daugiau nepjausto, jau devintas prakaitas pila. Ms.
krùvinas prãkaitas sunkus, alinantis darbas: Laukus atartie ir išakėtie, malkų iš girios parvežtie – kiek tai kruvino prakaito. Tat. Tie pinigai jo – kruvinas prakaitas. Jnš.
krùvinu prãkaitu sunkiai (uždirbti): Čia vieno mano kruvinu prakaitu visa uždirbta. Vien. Matai, kaip tavo tėvas su motina, broliais ir seserimis dirba kruvinu prakaitu. rš.
kruvinaĩs prakaitaĩs sunkiai: Prakaitais kruvinais pelnei karūną. brš.
krùviną prãkaitą braukýti sunkiai dirbti: Lietuviams reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą teikti. Dauk.
krùviną prãkaitą láistyti sunkiai dirbti, vargti: Gavau [atlyginimą] kruviną prakaitą laistydamas. Varn.
krùviną prãkaitą líeti sunkiai dirbti, vargti: Anastazija kruviną prakaitą liejo, dirbdama per dienas. Tat.
kruvinamè prakaitè máudytis sunkiai dirbti, vargti: Pati dienas naktis kruviname prakaite maudžiaus. Gric.
septynì prakaitaĩ ìšpila labai sunku pasidaro: Išpila septyni prakaitai, ir daugiau bandyti nenori. Kudir.
sūriù prãkaitu sunkiai (uždirbti): Į visų gerą, sūriu prakaitu sudėtą, dairosi, atima, išdrasko. Zur.
sū́rų prãkaitą líeti sunkiai dirbti: Iš talkos dirbant sūrų prakaitą reikia lieti. DūnŽ.
prãkaitu apsipraũsti sunkiai padirbėti: Pjauk, sūneli, tik prispausk, prakaitėliu apsiprausk. Plv.
prãkaitą braũkti sunkiai dirbti: Prakaitą braukdamas valgysi duoną. Valanč.
prãkaitą gérti išnaudoti: Gana jiems žmonių prakaitą gerti. rš.
prãkaito išlíeti privargti (dirbant): Daug prakaito išlies, kol tokį šmotą rugių nupjaus. Jnš.
prãkaitas išpýlė išsigando: Mane išpylė prakaitas. Bailus aš nebuvau, vaiduokliais netikėjau, bet vis dėlto.... Balt.
prãkaitą išsuñkti Prk. išnaudoti, engti:
prãkaito išvar̃vinti privargti (sunkiai dirbant): Per rugpjūtes kiek prakaito esam išvarvinusios!. Krš.
prãkaitu láistyti sunkiai dirbti: Prakaitu laistė tėvų žemelę. Varn.
prãkaitą lãšinti sunkiai dirbti: Lašink prakaitą dar prie tų rugių. Ėr.
prãkaitą líeti sunkiai dirbti: Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau. LTR. Pinigų pilnos kišenės, o dūšioje linksmybė. Nei prakaito nereikia lieti, nei kaulų lūžti. Gric. Per dieną dirbom, prakaitą liejom, rugius pabaigti visus norėjom. Kln.
prakaitè máudytis sunkiai dirbti: Aš per visądien maudžiaus prakaite. Arm.
prãkaito nuléisti sunkiai padirbėti: Reikėjo gerokai prakaito nuleisti, kol baigėme darbą. rš.
prãkaito nuvar̃vinti privargti (sunkiai dirbant): Senis daug prakaito per savo amželį nuvarvinęs. rš.
prãkaitu praũstis sunkiai padirbėti: Ilgos dienos prakaitu prausias. KrvP.
prãkaito pridė́ti gerai pasidarbuoti: Prakaito nepridėjęs, gero nepadarysi. Dauk.
prãkaitą siur̃bti išnaudoti: Vienas lyg erkė prakaitą mano siurbia ir lobsta. Kudir.
prãkaitą suñkti labai spausti, engti: Jo ir tikrai spausta žmonės, sunkta jų prakaitas. Jabl.
prãkaitą šlúostytis labai jaudintis: Valsčiuje kai pasisodina, visą laiką prakaitą šluostais. Gric.
prãkaitą var̃vinti sunkiai dirbti: Muzikas tampyti lengviau kaip žemę knisti, prakaitą varvinti. Krš.
ikì deviñto prãkaito labai smarkiai, atimant visas jėgas: Iki devinto prakaito visus vaikydavo. Dvd. Šis talentingas vyras virto spaudos vergu, kuris dirba iki devinto prakaito. Vencl.
per prãkaitą labai sunkiai: Par prakaitą gavau [nusipirkti]. Kin.
per krùviną prãkaitą labai sunkiai, visomis išgalėmis stengiantis: Padariau darbą tik per kruviną prakaitą. Ig.
su devintù prãkaitu sunkiai: Vaidinam, kaip išmanom – iš peties ir iš širdies, su devintu prakaitu. Trein.
prãkaitą ir kraũją išsiur̃bti išnaudoti: Kas bus tiems, kurie ubagą apiplėšia, lupa, jo prakaitą ir kraują išsiurbia?. Bret.
per kaktos prakaitą žr kakta
veido prakaite žr veidas
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: sweat
prancūzų kalba: sueurs
vokiečių kalba: Schweiß
rusų kalba: пот
lenkų kalba: pot

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra