Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

pirtis

Apibrėžtis

tókią pat pir̃tį pė̃ręs taip pat gyvenęs: Ana tokią pat pirtį yra pėrusi kaip ir aš. Trkn.
pirtiẽs gáuti būti išbartam, išluptam: Neik namo, Jonuk, ba pirties gausi. Lš.
pir̃tį iškélti suimti į nagą, prigriebti, nubausti: Kai iškelsiu gerą pirtį, tai viską pasakysi!. Gdl. Aš tau kad iškelsiu pirtį, tai tu žinosi!. Mrj.
pir̃tį iškūrénti suimti į nagą, nubausti, primušti: Iškūrens dar ir jam pirtį!. Ds. Aš tau iškūrensiu pirtį. Rz. Tegu tik pareis, aš jam pirtį iškūrensiu. Lp.
pir̃tį ištaisýti prilupti: Ištaisysiu aš tau pirtį, kad skūra atšoks!. Ds.
pir̃tį įtaisýti prigriebti, išperti: Na, aš tau pirtį įtaisysiu. Jabl.
pir̃tį kūrénti barti, bausti, mušti: Greit visi ir išbėgo iš gryčios – dabar, sako, mums kūrens pirtį. Skdt. Vėl mama kūrens man pirtį. Sruog.
pir̃tį padarýti išperti: Padarysiu aš tau pirtį!. Rdm.
pir̃tį pakélti nubausti, primušti: Aš pakelsiu tau pirtį, tai tu nurimsi!. Šlv.
pir̃tį pakùrti nubausti, išperti, išbarti: Aš tau kai pakursiu pirtį už tokius darbelius!. An. Tėvas sužinojęs pakurs jums visiems pirtį. Ėr. Atnešė kartą [nušautą] voveraitę, tai mama kad pakūrė pirtį. Sld.
pir̃tį prireñgti sumušti: Rengsiu aš tau pirtį, bet ir prirengsiu. Rmš.
pir̃tį reñgti žadėti, ketinti mušti: Saugokis – jie tau rengia pirtį. Lp.
pir̃tį ruõšti ketinti, žadėti mušti: Ruošia jam pirtį. Kbr.
pir̃tį suruõšti prigriebti, paimti į nagą, primušti: Vagiui suruošė pirtį. rš. Aš suruošiu tau pirtį!. Brt.
pir̃tį užkùrti prigriebti, nubausti: Rytojaus dieną sugrįžus namo, motina man pirtį užkūrė, tėvas nuo savęs pridėjo. LzP. Kaip aš tau užkursiu pirtį, tai tu nerasi durių!. Plv. Aš jum kaip užkursiu pirtį visiem, tai tuoj išdulkėsit!. Vv.
pir̃tį užtaisýti
1.prilupti: Na mes kitąsyk pirtį užtaisysim tam Blažiui. Vdk.
2.prigriebti: Jau tas vėl mėlynas (girtas) vambrina namo – užtaisys boba pirtį!. Šv. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus. Avyž.
į pir̃tį įkùrti į bėdą įstumti: Mane į pirtį įkūrė su tais vekseliais. Šts.
kaĩp pirtyjè karšta: Ėjau namo be marškinių, tai lygiai pirty. Rš.
kaĩp plìkas į pir̃tį apie labai skubantį: Kur leki kaip plikas į pirtį?. Varn.
kiškis kūrena pirtį žr kiškis
lapė užkūrė pirtį žr lapė
ubagą išvaryti iš pirties žr ubagas
velniai eina į pirtį žr velnias
zuikiai kūrena pirtį žr zuikis
zuikis užkūrė pirtį žr zuikis
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: sauna
prancūzų kalba: sauna
vokiečių kalba: Sauna
rusų kalba: баня
lenkų kalba: pierścień
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio pirtis
pirktis, pirtė, pirtis
tam tikras pastatas ar patalpa, kur maudomasi.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra