pir̃štų bãdymas tyčiojimasis: Daužoma žodžiais mergaitė, plaukusi ašaromis kokį laiką, nebeužtekdama kantrybės kentėti to pirštų badymo bobelių, ieško pasigelbėti, dažnai palįsdama pati po žemės. Žem.
pir̃što bedimù aklai, atsitiktinai: Pranciulis piršto bedimu pasirinko mokytojų seminariją. Andr.
víenas pir̃štas burnojè, kìtas uodegojè apie sunkiai besiverčiantį: Sukė, kombinavo, o dabar vienas pirštas burnoj, kitas uodegoj. Msn. Ot bagočius – vienas pirštas burnoj, kitas uodegoj. Žl.
pir̃što dėjà labai nedidelis plotelis: Kiek čia to mūsų daržo – piršto dėjos. Erž.
pir̃što dėjìmas labai nedidelis plotelis: Kaip piršto dėjimas langučiai [audekle]. Gs. Taip prikupinau pečių kepalų, nepaliko vietos nė piršto dėjimui. Užv.
pir̃štų galaĩs
1.paviršutiniškai, atmestinai: Padarė, ale padarė galais pirštų. LTR.
2.atsargiai: Cit, eikiat pirštų galais!. Varn.
pir̃štų galùs nudègti nepasiekti: Aš dar kartą nusivyliau savo svajonėmis, nudegiau pirštų galus. Tilv.
pir̃štų galaĩs váikščioti (apie ką) labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo. Žem. O visi vaikšto pro juos pirštų galais, bijo smarkiau įžeisti. rš. Geras buvo žmogus – protingas ir užjaučiantis, jis visą laiką vaikščiojo apie mane pirštų galais, bijodamas užkliudyti dar neužgijusią žaizdą. Ap.
ant pir̃štų galų̃ váikščioti pataikauti: Seniukė tokia sudžiūvusi, prijuostę pasirišusi, vaikšto aplink mus ant pirštų galų. Ap. Vaikšto aplink brigadyrių ant pirštų galų ir galvą linkčioja. Tr. Niekam nereikia meluoti, prieš nieką vaikščioti ant pirštų galų. Avyž.
pir̃što pajùdinimas koks nors darbas: Nė už vieną piršto pajudinimą neužmoka [vaikai]. Krš.
pir̃štų tárpe bežiūrint, nejučiomis: Išeina pinigai pirštų tarpe, nė juste nepajuntam. Gršl.
pir̃štai uodegojè apie nevikrų, nesumanų: Ką jis padarys, kad pirštai uodegoj. Srv.
ilgì pir̃štai vagišius: Darbininkas geras, tik pirštai ilgi. KrvP. Ilgais pirštais buvo merga. Ds.
ìlgus pirštùs turė́ti vaginėti: Kad Tūnaitienė turi ilgus pirštus – Ilžė seniai žino. Simon.
kruvinaĩs pir̃štais sunkiai, daug (dirbti): Dirbti reikia kruvinais pirštais. Dglš.
mãžojo pirštẽlio nepajùdinti nieko nedirbti: Paaukštinimą reikia išsitarnauti, čia ne koldūnų porcija, neužsisakysi restorane, dėl tokio dalyko Telkša mažojo pirštelio nepajudins. Avyž.
penkì pir̃štai apie tai, kas įsigyjama vagiant: Kiek mokėjai? – Penkis pirštus. Šd. Penki pirštai, biškį baimės – ir troba [pastatyta]. Krš.
penkiaĩs pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiais pirštais nupirksi. Trgn.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštus poilgius anas gal turėjo. Lel.
stačiaĩs pir̃štais nerangiai, nevikriai, nenoromis: Dirba stačiais pirštais – bet tik iš akių. Slk. Gana jau, luokmaiša! Stačiais pirštais visur. Ktk.
tirštù pirštù daug, gausiai: Per storulį četvergą tirštu pirštu. Vrn.
trumpì pir̃štai apie gerą, teisingą žmogų: Jis geras žmogus, jo pirštai trumpi. Kt.
víeną pir̃štą prikìšti menkai tepadėti: Jis, kaip kelia maišą, tai tik vieną pirštą prikiša. Ūd.
víenas pir̃štas į bùrną, kìtas į úodegą apie beviltišką padėtį: Kralikus išpjovė, vištos išstipo; dabar vienas pirštas burnon, kitas uodegon. Sur.
pirštùs apsišùtinti apsigauti: Tai merga apsišutino pirštus ten eidama!. Sn.
nė̃ pir̃štui apvynióti visai nieko nėra: Atėjau kambarin – viskas išnešta, nė pirštui apvynioti. Bgs.
pirštù atidùrti į ãkį priminti skriaudą, atlyginti: Dievas neūmus, ale ir nemaršus: pirštu akin ataduria, tik negreit. Mžš. Atadūrė ir jam Dievas pirštu į akį. LTR.
pir̃štą atką́sti privargti: Atkąsi pirštą, kolei vaiką pripratinsi prie darbo. Ds.
atriẽtęs pirštùs gobšus, savanaudis: Visi atrietę pirštus, tik ant savęs. Sur.
pirštùs atsiką́sti privargti: Tik neik pas vaikus, ba aš jau pirštus atsikandau pas juos. Brž.
pir̃štais badýti tyčiotis, pašiepti: Jei mergą prigautą užuodžia, pirštais bado. Krš. Jis neapsikenčia, tik nusispjauna į šalį, rodos, kuo prasikaltęs, rodos, visi pirštais bado. Žem. Visas svietas pirštais bado. Kt. Aš – raštvedys?! Pirštais greit mane badys!. Tilv.
pirštùs èiul̃pti
1.gėrėtis: Bet projektai gražūs, jei tau papasakočiau, galbūt net pirštus čiulptum. Bil.
2.gailėtis, apgailestauti: Ta dabar galės pirštus čiulpti, kad taip pigiai karvę pardavė. Šll.
nórs pirštù dùrk labai tamsu: O tamsi naktis, nors pirštu durk. Dkš.
pirštù dùriamas į ãkį tamsu: Naktis – nors pirštu akį duriama. Šts.
pirštù dùrk į ãkį labai tamsu: Einu, nieko nesmato – pirštu akin durk, ale niekas man neprisidavinėdė. Grv. Tamsu, nors pirštu durk akin. Trgn. Taip tamsu, nors pirštu į akį durk. Kt. Lauke taip tamsu, nors pirštu į akį durk. Erž. Naktį – nors pirštu durk į akį – tokia tamsybė!. Žem.
pirštùs gráužti gailėtis: Pirštus, vaikeli, graužiu, kam jo paklausiau. Marc. Et, kvaila merga, dar grauš pirštus, kad patikėjo ponaičiuku. Vien.
nė̃ pir̃štui įkìšti visai nėra (vietos prisirinkus daugybei): Dėdinos plati pažintis – dar platesnė giminė: sukviestų svečių į veselę pilnas dvaras, nė pirštui įkišti vietos. Žem.
pir̃štą įsiką́sti gailėtis: Vilius skaudžiai pirštą įsikąs atsisakęs Anės Šmitikės, – sako Tūnaitienė. Simon.
pir̃štais iškaišýti išsityčioti, išjuokti: Kas yra pikto, netylėtų, vis tai pirštais iškaišytų. Gmž.
pir̃štais káišioti tyčiotis, pajuokti: Bijau, kad vaikai kaišios pirštais. Tr.
pirštùs káišioti tarp svetimų̃ dùrų kištis į kitų reikalus: Petušinskis mano draugas, aš negaliu tarp svetimų durų pirštų kaišioti. Marc.
pir̃štais kaišýti Šmn. tyčiotis:
nórs pir̃štą ką́sk labai (ko) trūksta: Išdrabstė pinigus ir dabar nežino kaip gyventi – nors pirštą kąsk. Jnšk.
pir̃štą kìšti tarp dùrų kištis į kitų reikalus: Nekišk pirštų tarp durų – nuvers. Krkl. Kam kiša pirštus tarp durų. Dkš.
pirštùs kìšti ir laižýti gėrėtis: Kiša pirštus ir laižo. End.
pirštùs kramtýti gailėtis, graužtis: Atvažiavo namo, o dabar pirštus kramto. Švnč. Tiek pinigo prašvilpė, dar pirštus kramto, bet jau po laiko. Alv. Jis verkė, raudojo, kramtė pirštus. Balč.
pirštùs krim̃stis gailėtis, graužtis: Dabar jis pirštus kremtasi – taip padarė. Pg. Paskui atmindamas vis dažniau sau pirštus krimtos, kam Petro neleido į mokslus. Vaižg.
pirštù krùstelėti vos pareikšti norą: Ona, tik pirštu krustelėjus, puolanti jo valios pildytų. Vaižg.
pirštùs laižýti gardžiuotis: Kad kas duotų tokių silkių, kaip senovėj kad buvo, pirštus laižytumėm. Žeml.
pirštùs láužyti sielvartauti: Motušė valandą pirštus laužė, lyg sakyti nenorėdama. LzP.
pirštùs láužytis sielvartauti: Karalius net pirštus laužėsi iš gailesties. LTR.
pir̃štai lenktì į savè apie savanaudį: Ji (motina) labiausiai gailėjo dienąnakt lydimų įsiūčio, aklo pykčio, težinančių, kad žmonių pirštai lenkti į save, visiems terūpi savas kailis. rš.
pirštù maĩšomas menku laikomas: Kito bėda pirštu maišoma. Plt.
pir̃što nedė́ti
1.neliesti: Tu be mano žinios nedėk nė piršto į mano vaiką. Ml.
2.nė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė piršto nededa, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietė. Rm.
pirštù nedė́ti nepadėti: Nieko mumiem nedarė, anei pirštu nedėjo. Lp.
nė̃ pir̃što nedė́ti pirštù nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė pirštu piršto nedėsiu. Gs.
pirštù nekabìnti nepatirti: Gerumo jos tu dar pirštu nekabinai. rš.
pirštù nekiẽsti pir̃što nieko nedirbti: Pirmoje po Velykų seredoje nė vienas ūkinykas senovėje nė pirštu piršto nekietė. Valanč.
pir̃što nekìšti
1.nedirbti, nieko neveikti: Tėvas nė piršto nekišdavo. Šmn. Jau tuojaus pietai, o dar niekur nė piršto nėra kišta. Vvr.
2.nekliudyti: O ką?! Aš nė piršto prie paties nekišau. rš.
3.nesidomėti: Tas (žmogelis), kuris buvo jau beveik užaugęs, po mokytojo mirties prie knygų nebekišo nė piršto. Ap.
4.nelįsti: Bet aš žinau, kad geriau niekur nekišti nė piršto. Gruš.
pir̃što nekrùtinti nieko nedaryti: Niekur neina ir piršto nekrutina nieko blogo daryt. Vdk.
pirštù nemainýti pir̃što Šts. nieko nedirbti:
pirštù nemóstelėti nepadėti: Čia (mieste) dykai nė pirštu niekas nemostelės. Žem.
pir̃što nepajùdinti
1.niekuo nesidomėti: Įsimetė į avilį tranas – piršto nepajudina, o kiti už jį turi plušti. Cvir. Su jaunimu reikia daug ir išmintingai dirbti. Kitaip turėsime dar vieną didžiulį miegančių, visa kuo nepatenkintų, bet piršto nepajudinančių būrį su jaunais kūnais ir nuvytusia dvasia. rš.
2.nieko nedaryti: Visi žinojo Pečiūros žiaurumą ir atkaklumą, ne vienas tikėjosi baisių įvykių, tačiau nė vienas ir piršto nepajudino tai grėsmei pašalinti. Vien. Nė piršto nepajudino nekaltiems gelbėti. Sąžinė jo negraužė. Sruog.
pirštù nepajùdinti nieko nedaryti: Dėl kitų nepajudino nei pirštu. KrvP.
pir̃što nepakélti
1.niekam nerūpėti: Ir užmiršt jį per dvi tris dienas suskubo, nieks ir piršto nepakėlė, neparodydamas noro opiau įžvelgt tikrąją priežastį. Cvir.
2.neįskaudinti: Piršto prieš nieką nepakėliau. Mrj.
pir̃što nepaklìbinti nieko nedirbti: Prie darbo nė piršto nepaklibina. Žal.
pirštù nepakliudýti nepadėti: Niekas ir pirštu nepakliudė. Dglš.
pir̃što nepakrùtinti visai nedirbti: Tėvas prie darbo ir piršto nepakrutina. Užp.
pirštù nèpenimas gudrus, apsukrus: Tas pirštu nepenimas, žino, ką šneka. Vencl.
pir̃štų nepraskìrti turėti daug (darbų): Darbų tiek, kad pirštų nepraskiriu. Kvr.
pir̃što nepridė́ti
1.visai neliesti: Žiūrėk, nė piršto prie jo nepridėk. Grž.
2.nieko nedirbti: Kiti dirba, o jis nė piršto neprideda – ponas. Sb. Ir kas aptvarko, apžygiuoja – jis nė piršto neprideda. Mžš. Jis nė piršto nepridėjo, o nori viską gauti. Snt.
pir̃štų nepridùrti nepadėti dirbti, daryti: Nepridūrei savo pirštų, ir nieko neišeina. Dbk.
pir̃što neprikìšti nesirūpinti: Sutikau tik su sąlyga, kad bent porą metų nereikėtų nė piršto prikišti prie naujos vietos. Andr.
pirštù neprìliestas nenukentėjęs: Tik jis vienas liko nuo karo nei pirštu nepriliestas. Lš.
pir̃što nereĩkia apie mėgstantį gerti: Jis jau vyras užaugo, jam prie degtinės piršto nereikia. Jnš. Ištuštinę baltakę, piršto nereikia. Žem.
pir̃što nesiaũsti pirštù nieko neveikti: Darbo nedirbo: pirštu piršto nesiautė. Šts.
pir̃štų nesudė́ti su Dievù apie nežinomą rytojų: Nė vienas nesudėjom su Dievu pirštų, da nežinau, kaip bus. Slv.
pir̃što nesudùrti su Dievù M. apie nežinomą ateitį: Su Dievu piršto nesudūrei, nieko nežinai. Ant.
pir̃štais nesudùrti su Dievù apie nežinomą ateitį (giriantis būsimais laimėjimais): Nesudūrei su Dievu pirštais!. B. Dar nežinai, kaip bus, dar nesudūrei su Dievu pirštais. Ds.
pir̃štų nesukeĩsti nieko nedirbti: Nė pirštų nesukeiti, t. y. niekam nedirbi. J.
pir̃štų nesukìšti su Dievù apie nežinomą ateitį: Ir tu dar su Dievu pirštų nesukišai. Dauk.
pir̃što nesutę̃sti pirštù nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas nei pirštu piršto nesutęsia. Rod.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti: Pasenau – pirštai akuoto nebturi, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos. Šts.
pirštù neužgáuti visai neliesti: Niekas nemušė, nei piršteliu neužgavo. Žem.
pirštù neužkabìnti nekliudyti, nekibti: Jei mums padėsi, tai gali būti visai ramus, niekas tavęs nė pirštu neužkabins. rš.
pir̃štai niẽžti labai rūpi, knita (ką daryti): Advė pasijunta, kad jai stačiai niežti pirštai tverti to vyro nešvarias kudlas, papurtinti jį. Simon. Katram čia pirštai niežtėjo – išvartyta kuparas. Skdt.
pirštùs niẽžti labai rūpi, knita (ką kliudyti, imti): Jau niežti pirštus kokį zbitką padaryti. Skdt.
pir̃štais nubadýti išjuokti: Už tokį darbą tave pirštais žmonės nubadys – ar tu turi sarmatos?!. Jnšk.
nórs pirštùs nučiul̃pk apie ką gražų, geidžiamą: O jau mergelės moterėlės apie Medininkus, tai nors pirštus nučiulpk – vien čiulbuonėlės. Vien.
pirštùs nudègti
1.apsigauti: Pamėginti lengva; tik pirštus nudegus, ar beatsitaisysi?. Vaižg.
2.nukentėti: Vienas jau nudegė pirštus, tai dabar antras lenda. Pg. Ir pats Grinius – šio sumanymo sėjėjas – nudegs pirštus. Avyž.
3.susigėsti: Kai Jonas teisybę pasakė, ir anas pirštus nudegė. Ds.
pirštù nudùrti labai neapkęsti: Kad primanytų, pirštu nudurtų. LTR.
pir̃štais nuródyti išsityčioti: Pirštais tave nurodytų, jei atlaidų drabužiais eitum į vakaruškas. Als. Aukso kubke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei pirštais nurodytas, nei žodžiais nukalbėtas (apie rūtų vainiką). Ukm.
pirštùs nusiką́sti labai gailėtis ar jausti apmaudą: Primanytų – pirštus nusikąstų. Alk.
pirštùs nusvìlti nukentėti, apsigauti, įkliūti: Jis mėgdavo grabštaut, ale vieną kartą pirštus nusvilo. Ėr. Mama man dažnai sakydavo, kad per daug pasitikiu savimi ir anksčiau ar vėliau galiu nusvilti pirštus. rš.
pirštù pajùdinti
1.panorėti: Bagotam tik pirštu pajudinti – ir draugų kiek nori gali turėti. KrvP.
2.ką nors nuveikti: Tiek amžiaus pragyvenau ponu ant savęs, o dabar be jūsų nevalia piršto pajudinti?. Avyž.
pir̃štą pakeĩsti pirštù ką nors dirbti: Kogi parėjai, kad taip nenori pirštu pirštą pakeisti?. Žem.
pir̃štą pakuštýti padirbėti: Per visą savo amželį poni pirštą bijojo pakuštyti. Žg.
pirštù paliẽsti nubausti: Šiandien geri, o ryt verksi, kai Dievas tave už girtuokliavimą savo pirštu palies. Krėv.
pirštù pamóti pakviesti: Jai tik pirštu pamoti tereikia – ir viskas atliekama kaip tikrai poniai. Simon. Pirštu pamok – ir aš čia. Dkš. Jei anas [vyras] pasirodys nevertas tavęs, tu man tik pirštu pamok. Žil. Ko eit tarnaut lyg šuniui, vos svetimas pirštu pamoja?. Zur.
pir̃štą paródyti nubausti: Dievas savo pirštą parodys. Zp.
pirštù pasíekiamas labai arti esantis: Frontas pirštu pasiekiamas, o jautiesi visiškai ramiai. rš.
pir̃štą pasikìšęs tuščiomis, be nieko: Pirštą pasikišęs į veselę nenueisi. Rdn.
ne pirštù pẽnimas gudrus: Tu nemokyk, žinau! Jau ne pirštu penimas. Cvir.
pirštùs prarýti apie ką nors labai gardų: Visi valgom [šviežią žuvį], koks skanumas, rodos, ir pirštus prarytum. Žž.
pir̃štą pridė́ti
1.kiek padirbėti: Kad būtų nonts pirštą pridėjus!. Rd.
2.truputį pakenkti: Mykolas prie tavęs tik pirštą pridėjo. Avyž.
pirštù pridė́ti paliesti: Niekam neleido jos nė pirštu pridėti. Vaižg.
pirštùs pridė́ti
1.padirbėti: Ir aš ten pridėjau pirštus. Btrm.
2.atlikti netikusį darbą: O suspėjo „išgarsėti". Jau pridėjęs pirštelius: suklastojęs raštelius. Tilv.
pirštù priduriamaĩ tuoj pat, greitai: Pirštu priduriamai i karvė ves, bado nebebus. Krž. Pirštu priduriamai reikėjo į mokyklą vesti, ir mirė [vaikas]. Grd. Pirštu priduriamai ir antroji galės tekėti. Krž.
pirštù prikišamaĩ
1.visai arti, labai greitai: Rugiai baltuoja kaskart didžiau, pirštu prikišamai užeis ir rugiapjūtė. Žem. Vestuvės pirštu prikišamai, reikia ir pasiūti, pataisyti. Žem.
2.labai aiškiai: Turėjo pirštu prikišamai parodyti savo tautos kruviną nuoskaudą. Pt. Jei pirštu prikišamai jam neparodai, tai jis ir nemoka padaryti. Alk.
3.labai sočiai: Pirštu prikišamai privalgęs, užgėrė. Valanč.
pir̃štą prikìšti
1.padėti: Kad prikišo savo pirštą, tai buvo prikišta: vežimą tuoj ant kojų pastatėm. rš.
2.bent kiek padirbėti: Pirštus prikiša, ir duok dvidešimtpenkinę. Snt. Neprikišau pats piršto – ir nejuda [darbas]. rš.
3.prisiliesti: Joneliui net akelės žibėjo, bet prie lementoriaus ir piršto prikišti nedrįso. Žem.
pirštùs prilaikýti nevogti: Laimė savo keliu. Tik kad nebūtų arti tamstos blizgančių dalykų... Ir kad pirštus truputį prilaikytum. Gric.
pir̃štai prilim̃pa vagiliauja: Jo pirštai prilimpa. R.
pirštù prisiektinaĩ daug (išgerti): Kai įtraukė žmonės alaus pirštu prisiektinai, tai ir prasidėjo šnekos. Balt.
pirštùs pū̃sti gailėtis (po laiko): Kas tėvo motkos neklauso, tas pirštus pučia. Arm.
pir̃štais rodinė́ti tyčiotis: Visi rodinėja jį pirštais, juokias. Tvr.
pir̃štais ródyti niekinti, tyčiotis: Kur pasisuku, visur mane rodo pirštais. Ds. Ant mergičkų pirštais rodo. Sln. Niekas manęs nesigailėjo, visi rodė pirštais, visi neapkentė. rš.
pirštùs sudègti apsigauti: Mislė (manė) – visus apgaus, bet ėmė pirštus ir sudegė. Ds.
pirštùs sudùrti susitikti, susiimti: Ne palaukš tu man, broleli brangus, su tavim mes dar sudursime pirštus!. Balt. Juk morams reikia mirties, o su mirtimi, apie kurią čia gulėdama galėčiau pasakoti, pirštais tebuvau sudūrusi bėgdama. Jank.
pirštùs sukeĩsti krỹžiais nieko neveikti, tinginiauti: Bet tinginiui į lovą niekas nieko neatneš, o pirštus kryžiais sukeitus, darbai neatliekami. Simon.
pirštùs sutèpti prisidėti prie negarbingo darbo: Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ir pirštai nebus sutepti. Mair.
pir̃štais užbadýti išjuokti: Ar tu iš proto išėjai?! Nori, kad mane mokiniai pirštais užbadytų.... Vien. Kad tik pamato kitaip apsirengusias, tai, rodos, primanę pirštais užbadys. Gs. Jei vienas iš minios atsiranda nesavanaudis, kuriam ne vien savo gerovė terūpi, tą kiti skuba pirštais užbadyti. Pt. Mane čia (Čikagoje) pirštais užbadytų, sakytų, va, eina tas grinorius, kuris verčiasi iš nuomos. Andr. Gerai, kad jo (stribo) nėra jau gyvo: o taip pirštais žmonės užbadytų. Graž.
pir̃štui uždė́ti apie labai nuskurusį: Suplyšęs, nei pirštui uždėt sveikos vietos nerastum. Ds.
pirštù užsispáudęs sùbinę vlg. be dovanų, nieko nenusinešant: Nenueisi pirštu subinę užsispaudęs į krikštynas – reik pyragų. Šts.
pir̃štais varpýti koneveikti, pajuokti: Žmonės ims tave pirštais varpyti: žiūrėkit, sakys, kaip klumpiškės mergos pasiuto. rš.
ne vãkar pirštù žebótas N. patyręs, nekvailas:
ne pirštù žìndžiamas patyręs: Jau nebe pirštu žindžiamas: ir pats supranta, kas reikia daryt. Trgn.
ant pir̃štų tyliai: Vaikščioja ant pirštų. Plv. Kaip anas atsikelia, tai vis ant pirštelių eina, kad vaikų nepažadintų. Grv.
ant pir̃što apvynióti padaryti klusnų: Ant piršto tu mūsų neapvyniosi, mergele.... Dvd.
ant pir̃štų skaičiúojami nedaug yra: Jis didelis meistras. Tokie ant pirštų skaičiuojami respublikoj. Trein.
ant pir̃štų suskaičiúoti gãlima nedaug: Bet juos ant pirštų galima suskaičiuoti. Mont.
ant pir̃štų suskaitýti gãlima nedaug: Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti. Žem. Mes tik vien juodas dienas matom, o tų baltų tai ant pirštų gali suskaityti. Brž.
ant pir̃što suvynióti valdyti ką, daryti paklusnų: Dabar aš anuos lenkiu (pataikauju), o paskui ant piršto suvyniosiu. Užv.
ant pir̃štų váikščioti pataikauti: Vaikščioja ant pirštų apie ją (marčią). Klt.
ant pir̃što vyniójamas labai nuolankus: Kai aš aną pamokysiu, tai ant piršto vyniojamas pasidarys. Krž.
ant pir̃što vynióti
1.valdyti ką, daryti paklusnų: Uošvienė vynio[ja] ant piršto žentą. Varn. Jį kaip nori ant piršto vyniok. Krs.
2.apgaudinėti: Teip mum vynioja visus an piršto. Všn.
ant pir̃što vyniótis būti nuolankiam: Bet jis neprivalo duotis ant piršto vyniotis tai bobai. Simon.
ant pir̃štų žiūrė́ti domėtis, ką veikia: Dabar uošvienė, žinoma, nieko nesakys, bet labai žiūrės martelei ant pirštų, – vėl Žiobrienė. Simon.
apie pir̃štą apvynióti apgauti: Pirmiausia tu, mergyt, žinok – nieko neapvyniosi apie pirštą. Zur.
apie pir̃štą vynióti apgaudinėti: Iš kur jau tokios gudrios, kad visąlaik mus vynios apie pirštą. Zur. Vyniodamas apie vieną pirštą profesionalus, apie kitą pirštą seklys turi apvynioti skaitytoją. Žil.
apliñk pir̃štą apsivynióti padaryti paklusnų: Kaip nori, taip gali jį aplink savo pirštą apsivynioti, destis, išnaudoti. Vaižg.
apliñk pir̃štą apvynióti padaryti paklusnų: Pasakoju tam, kad tave kiekviena merga aplink pirštą panorėjus apvyniotų kaip siūlą. Krėv.
apliñk pir̃štą vynióti apgaudinėti: Kad tasai mandrasis Šalteikių Karalius duodasi tam žalčiui aplink pirštą vyniojamas, tai tiesiog gėda. Simon.
be pir̃što mielai (gerti): Geria be piršto. Mrc.
į kum̃pą pir̃štą Šts. neteisingas:
į pir̃štą ką́stis gailėtis, graužtis: Nuspirkau neapgalvojus, paskiau kandaus pirštan. Ktk.
iš kumpų̃ pir̃štų vogdamas: Gyvena iš kumpų pirštų, tokia apvagė̃. Lkž.
iš penkių̃ pir̃štų naudodamasis darbo pajamomis, neturėdamas atsargų: Aš gyvenu iš penkių pirštų. Mrj. Jis iš savo penkių pirštelių namus stato. Rm. Iš penkių pirštų reikia gyvent. Krs. Kaip tėvai pradėjo gyvent – iš penkių pirštų. Gdž. Tėvelis tik iš savo penkių pirštų visus maitina. Paukš. Begyveno šiokie tokie, kurie tik iš savo daržo ir iš penkių pirštų vertėsi. Gran.
iš trijų̃ pir̃štų kombinuojant: Iš trijų pirštų dvarą įsigijo. Vencl.
iš pir̃što iščiul̃pti sugalvoti, pramanyti: Tačiau ir tarp šitų tokių negausių kūrinių negaliu nurodyti nė vieno, kurį man būtų pasisekę iščiulpti iš piršto. Balt.
iš pir̃što išláužti
1.išgalvoti, pramanyti: Bet kam čia rūpėjo vamptelėti? Sako, neišlaužė iš piršto, neišlaužė! Kokio čia bereikia išlaužimo!. Žem. Buvo, kaip nebuvo, iš piršto gi neišlauš. Lnkv. Ne, žinau, suprantu, neišlaužei iš piršto. Bet ar kiti tuo patikės?. Avyž.
2.sakoma, kai neįmanoma gauti: Iš kur aš gausiu, ar iš piršto išlaušiu, kad neturiu. Grž.
iš pir̃što išsiláužti užsidirbti: Iš piršto išsilaužė ir nupirko namą. Ėr.
iš pir̃što láužti išsigalvoti, pramanyti: Jei nežinai, iš piršto nelaužk: sakyk tik, ką pats gerai žinai. Grž. Gal iš tikrųjų Petro pagyrimai ne iš piršto laužti – esąs puikus vyras, ne zirzlys, ne įkyruolis. Zur. Tokią kainą ne iš piršto laužiu. Viskas apgalvota ir aptarta. Daut.
iš pir̃što neišláužti neįmanoma gauti: Iš kur tau imsiu: iš piršto neišlaušiu. Lp.
nuo penkių̃ pir̃štų nieko neturint: Nuo penkių pirštų pradėjom, buvom biedni. Grd.
per pirštùs lengvai, netaupant: Ans per pirštus viską praleido – ką aš pati viena užplėšiu!. Krš.
per penkìs pirštùs švil̃pti skaniai miegoti: Rast jau švilpia per penkis pirštus. End.
per pirštùs léisti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš nieko nepaisiau, viską leidau per pirštus. Drsk.
per pirštùs nušvil̃pti abejingai pažiūrėti: Per pirštus nušvilpia, nežiūri nieko. Grd.
per pirštùs pašvil̃pk nieko nepadarysi, po laiko: Pašvilpk per pirštus – tas jau prapuolė, nebgausi. Lk.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos. Mork.
per pirštùs žiūrė́ti nekreipti dėmesio: Nesusiprato visai, kad toks Pstrumskis aukauja viršininkui ne dėl pagerbimo, o tik dėl to, idant viršininkas žiūrėtų per pirštus ant jo darbų (= į jo darbus) valsčiuje. Kudir.
prie pir̃što taupiai, šykščiai: Tai bent prie piršto gyvena. Klvr.
pro pirštùs išslýsti Avyž. išsisukti:
pro pirštùs nuléisti nekreipti dėmesio: Taip negalima nuleisti pro pirštus. Avyž.
pro pirštùs pažiūrė́ti nekreipti dėmesio: Marytė jauna, tai daug pasako, dėl to nieko neatsitiks, jei vieną sykį ir pro pirštus pažiūrėsi. Simon.
pro pirštùs praléisti išeikvoti, iššvaistyti: Pro pirštus viską praleido. Krš.
pro pirštùs veizė́ti nieko nepaisyti, nesirūpinti: Jei pro pirštus veizėtumėm, tai duonos jau neturėtumėm. Vkš.
pro pirštùs žiūrė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Pripratę gerti, o neturėdami iš ko, pradeda nuo tėvo vogčioti; tankiai motina, nors numanydama, žiūri į tokius darbus pro pirštus. Žem. Vieni mokytojai iš mokinių reikalauja per daug, o kiti, priešingai, į savo darbą žiūri pro pirštus. Dvd. Man rodos, tu pradedi į mokslą žiūrėti pro pirštus. Mik.
su penkiaĩs pir̃štais nieko neturint: Vargdienys su penkiais pirštais prasigyveno. Šv.
nórs su pirštù dùrk į ãkį apie tamsą: Dabar nū vakaro santėmis – nors su pirštu į akį durk. Lkv.
su pirštù paródyti viską paaiškinti: Nusakau, su pirštu parodau, iš žioplos vis žiopla!. Ds.
su pirštù pérduriamas perkaręs, sulysęs: Čia karvė su pirštu perduriama. Akm.
su pirštù prìduriamas Valanč. labai arti esantis:
tarp (kieno)pir̃štų sudìlti būti pavogtam: Jei tų pinigų dalis ir sudils tarp valdininkų plonų pirštelių, visgi pro tarpupirščius iškris kiek ir bedarbiams. rš.
viršum̃ pir̃štų
1.netiksliai, abejingai: Ką dirba, tai tik viršum pirštų. Ds.
2.su kaupu, užtektinai: Jau jam viršum pirštų pasogos atiduota. Vlk.
kaĩp penkìs pirštùs puikiai (pažinti, mokėti): Aš jį pažįstu kaip penkis pirštus. Šlčn. Linksniuotes žinojau kaip savo penkis pirštus, visus artikelius turėjau kaip kišenėj. Vien. Aš jau jį žinau kaip savo penkis pirštus. Ds.
kaĩp pir̃štas
1.apie vienišą: Vienas aš kaip pirštas! Nei man tėvų, nei man namų!... rš. Sėdžiu ir sėdžiu kaip pirštas, in seną niekas ir nesglaudžia, in mažą dar greičiau. Ck. Visi numirė, likau viena lyg pirštas. Mrj. Kai pirštą mane vieną paliko. M.
2.apie neturtingą: Visas padarynes išvežė, paliko kaip pirštas. Užv. Kada jis paliko plikas kaip pirštas, tada buvo man be vertės. Simon. Apsivedėm, tai gryni kaip pirštai buvom. Arm. O buvo kaip pirštas, plikiausias buvo. Lk. Likome kaip pirštas, visa sudegė. Sug.
kaĩp pir̃štą be nieko, tuščiomis rankomis: Giminės to vyro ją išvarė gryną kaip pirštą. PnmŽ.
kaĩp pirštù į ãkį
1.tikslus: Jonas žiūri pro langą. Kiekvienas žodis – lyg pirštu į akį. Zur.
2.tiksliai: Tu turi baisų liežuvį, bet tu visada pataikai kaip pirštu į akį. Simon. Pataikei kaip pirštu į akį. Skr.
kaĩp pirštù į akìs ryškiai (spigina): Taigi, išėjau, ir man į akis kaip pirštu – plūgas. Saulės nušviestas, žvilga sidabru. Dovyd.
kaĩp pirštù į dañgų tiksliai: Pataikė kaip pirštu į dangų. Krč.
badymas pirštais žr badymas
dienos skaičiuojamos pirštais žr diena
Dievo apvaizdos (rankos)pirštas žr Dievas
Dievo pirštas žr Dievas
Dievas parodė pirštą žr Dievas
ant galų pirštų vaikščioti žr galas
išlaužimas iš piršto žr išlaužimas
ne vakar košę valgė pirštu žr košė
laumės pirštas žr laumė
likimo pirštas žr likimas
gali medų išsemti pirštu žr medus
nė tvarto pirštui žr tvartas
velnio pirštas žr velnias
žodį ištraukti su pirštu žr žodis