píeno ùpės tẽka apie gerą gyvenimą, perteklių: Manai, kad kitur pieno upės teka?. Dkš.
rūgštaũs píeno neįką́sti būti nusilpusiam senatvėje: Mano amžiaus sulauksi, rūgšto pieno nebeįkąsi. Šd.
rū́gštų píeną sriaũbti knarkti: Tik atsigulė, jau anas ir sriaubia pieną rūgštų. Grv.
píenas neišdžiū́vo iš panósės vaikas, pienburnis tebėra: Suvaikysi dabar čia jo norus! Pienas iš panosės dar neišdžiūvo, tai ir pusto tušti vėjai galvoje. Krėv.
píenas nenudžiū́vo nuo lū́pų apie jauną, nesubrendusį: Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, ė jau an mergas eina. Užp. Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, o jau akis drasko!. Kt. Jūs nieko neišmanot, paršai... Pienas dar nenudžiūvo nuo lūpų. Tilv.
píenai nenudžiū́vo nuo uõstų apie jauną, nesubrendusį: Jums pienai nenudžiūvo nuo uostų, tai jūs visaip svajojate. Žem.
píenai nenudžiū́vo nuo zū̃bų apie jauną, nesubrendusį: Anoks ne vyras: pienai nenudžiūvę nuo zūbų. Žem.
píeno nenusišlúostė nuo lū́pų nesubrendęs: Da pieno nuo lūpų nenusišluostė, o jau nori būt merga. Klvr. Dar pieno nuo lūpų nenusišluostęs, o jau pučiasi kaip varlė ant kupsto. KrvP.
píenas nenuvarvė́jęs nuo lū́pų nesubrendęs: Šitoji Usevičiūčia tai dar gatavai piemenė – nuo lūpų pienas nenuvarvėjęs. Slm.
píene plaũkęs apie gerai gyvenusį: Matyt, kad piene plaukęs ir sviestą braukęs. Šll.
su šviežiù píenu bū́ti turėti kūdikį: Juozap, taip greitai vėl su šviežiu pienu!. Krš.
píenas už ausų̃ nesubrendęs, labai jaunas: Dar pienas už ausų, o jau tekėt nori. Vdš.
píenas už lū́pų apie pienburnį: Dar pienas už lūpų tebėr, o tiek daug šneka. Jnš.
píenas ir kraũjas teig. apie labai gražų ir sveiką: Visa ji – pienas ir kraujas. Cvir. Greit vakarėjančios dienos saulėje tik sublykčiojo [studentiškos kepurės] auksas-sidabras, per pažastį prisegta juostelė, šviežiai iškrakmolyta krūtinė, sveiko veido pienas ir kraujas. Andr.
píenu ir medumì tẽka labai turtingas: Kilk į kraštą, tekantį pienu ir medumi. ŠR.
kaĩp píenas teig. apie ką gražų, sveikai atrodantį: Toj tankynėj grėbė šieną mergaitė balta kaip pienas. Btg.
kaĩp píeno pùtoje išsimáudęs teig. labai baltas: Viskas, ar tau medis, ar krūmas, ar palinkusi smilga balti nuo šarmų, kaip pieno putoj išsimaudę. rš.
kaĩp saldaũs píeno apie šiltą, gausų lietų: Bus lietaus kaip saldžio pieno. Šts.
kaĩp píene mir̃kusi teig. apie gražią merginą: Graži kaip piene mirkusi. Lk.
kaĩp píenu praũstas teig. gražus, skaistus: Balta kaip pienu prausta. KrvP.
kaĩp ant píeno sėkmingai, gerai: Eisis kaip an pieno. Gs.
kaĩp ant píeno plaũkti puikiai gyventi: Gyvena, kaip ant pieno plaukia. KrvP.
kaĩp iš píeno teig. sėkmingai, puikiai: Paršas taip gražiai eina (auga), kaip iš pieno. Dl. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno (vešliai želia). Grž.
kaĩp iš píeno išplaũkęs teig. puikus, gražus: Kad tu gautum gerą, kaip iš pieno išplaukusį vyrą!. Kudir.
kaĩp iš píeno ištráuktas teig. gražus, puikus, sveikas: Nieko nedirba, kaip iš pieno ištraukta, puiki. Šts. Ana tokia balta, graži, kaip iš pieno ištraukta. Grg.
kaĩp iš píeno plaũkti
1.puikiai augti: Paršeliai kaip iš pieno plaukia. Ktk. Pamatysi, kaip iš pieno plauks paršai. Ut. Jam gyvuliai pasieina – koks tik užliks, tai kaip iš pieno plaukia. Ign.
2.labai daug, gausiai atsirasti ko: Žmogui kaip iš pieno plaukė turtai. Pg. Kaip iš pieno darbai plaukia. rš.
kaĩp iš píeno plaũkęs teig. puikus, gražus, sveikas: Kaip iš pieno plaukęs: tik gurklį papūtęs vaikšto. Jnšk. Tokia graži, kaip iš pieno plaukus. Srd. Mergučė kai iš pieno plaukus. Rs. Buinus gražus, kaip iš pieno plaukęs. Krš. Apvalkalėlis baltas, skepetėlis, prikyštėlė išdailinta, kaip iš pieno plaukusi. Žem. Tos mokytojos gražumas... Kaip lendrė, kaip iš pieno plaukusi. Ap. Susilaukėm, dėkui Dievui, paršiukų. Tokie gražūs, kaip iš pieno plaukę. Švaist.
kaĩp iš píeno tráuktas
1.apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kaip iš pieno traukta. Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas. Simon.
2.apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kaip iš pieno trauktas. Vvr.
akmens pienas žr akmuo
balandžio pieno trūksta žr balandis
buliaus pienas žr bulius
gaidžio pienas žr gaidys
gegutės pieno trūksta žr gegutė
gegužės pienas žr gegužė
gegužės pieno nėra (trūksta) žr gegužė
gervės pieno reikia (stinga, trūksta) žr gervė
gulbės pieno nori žr gulbė
gulbės pieno stinga (trūksta) žr gulbė
jaučio pienas žr jautis
pasiutusios karvės pienas žr karvė
karvelio pieno trūko žr karvelis
katės pieno nebuvo žr katė
kielės pienas žr kielė
kraujas ir pienas žr kraujas
kregždės pieno reikia žr kregždė
medus ir pienas žr medus
kaip iš medaus ir pieno plaukęs žr medus
motinos pienu atsirūgtų žr motina
motinos pienas neapdžiūvo ant lūpų žr motina
motinos pienas nenudžiūvo nuo lūpų žr motina
motinos pienu rūgauja žr motina
ožio pienas žr ožys
kiek iš ožio pieno žr ožys
kaip iš ožio pieno žr ožys
paukštės pieno nėra (neturi, trūksta) žr paukštė
paukščio pieno nėra (neturi, trūksta) žr paukštis
rugių pienas žr rugys
kaip rupkė piene žr rupkė
veršio pienas žr veršis
kaip veršis pieną žr veršis
nei vilna nei pienas žr vilna
zylės pienas žr zylė