peĩlis širdyjè didelė nuoskauda: Dėl to graudžiai verkiu ir ašarosna tvinstu, žiūrėdama ant vaikelius, jaučiu širdyj peilį. Baran.
devynì peĩliai pérvėrė šìrdį apie didelį sielvartą: Tekoriui, rodos, devyni peiliai širdį pervėrė, net akys aptemo, galvoje viskas susimaišė. Žem.
paskutìnis peĩlis labai blogai: Atskirai gyvent [vyrui ir žmonai], oi, paskutinis peilis. Sur. Jei grįžtų, mums būtų paskutinis peilis!. Gric.
peĩlį dė́ti prie gerklė̃s būti santūriam: Jeigu labai nori valgyti, dėk peilį sau prie gerklės. ŠR.
peĩliais eĩti muštis: Jų vaikai peiliais eina. Ėr. Juodu eina peiliais. Jrb.
peiliùs galą́sti rengtis pulti: Reikia mums juos pulti – jau peilius galanda. rš.
peĩliais ráižyti apie prastą baramo savijautą: Ausys ugnimi degė. Krūtinę peiliais raižė. Šein.
ant peĩlių
1.apie didelį sielvartą: Motinos širdis visada ant peilių, jei vaikas ne keliu eina. Nč.
2.apie labai nesutinkančius: Su kooperatyvo pirmininku mes ant peilių. Marc. Dieną ant peilių, naktį be kelnių, žinai, kaip yr ženotiems. Pln. Ir kas ten per nesutarimai, kad kai tik sueis, – tuoj ant peilių. Sb.
ant peĩlių eĩti labai nesutikti, vaidytis: Kam ten an peilių eiti – verčiau persiskirti!. Krš. Anuodu jau eina ant peilių su pačia. Slnt. Dar metų nepragyveno, su uošviu susimušė, pradėjo eit ant peilių. Žž.
ant peĩlio statýti pykdyti, erzinti: Kam jūs mane ant peilio statot?. Al.
be peĩlio papjáuti nukamuoti: Čia mane be peilio papjovė, be virvės pakorė. KrvP.
be peĩlio pjáuti kamuoti: Tu taip sakydamas mane be peilio pjauni. Mrj. Pjauna be peilio, nori vandens šaukšte prigirdyti. Šv.
peĩlis į pašìrdį didelis nemalonumas: Po vakarykščių įvykių Dundelei visa tai buvo peilis paširdin. Mont.
peĩlis į šìrdį didelė nuoskauda, įžeidimas: Kaip jis tuojau nesuprato, kad visa telegrama buvo tik aitri ironija? Peilis jo širdin kilniausią valandą. Šein.
per peĩlį išvarýti Šts. iškastruoti:
peĩlis po kaklù didelis nemalonumas: Nors Grėtei, kaip ji Ilžei sakė, peilis po kaklu važiuoti į Pamarius, bet kitos išeities nebuvo. Simon. Man tas darbas – tai peilis po kaklu. Jnšk. Toks gyvenimas, kai nėra sutarimo, tai peilis po kaklu. Šn.
su peiliù neišpjáusi neperkalbėsi: Kai užsimanys ko, su mietu neišmuši, su peiliu neišpjausi. Žem.
kaĩp peiliù įdùrti į šìrdį labai sujaudinti: Pasakymas toksai kaip peiliu širdin įduria. Slk.
kaĩp peĩlį įvérti į šìrdį labai sujaudinti: Kaip peilį širdin įvėrė taip sakydamas. Kls.
kaĩp peiliù pérvėrė suskaudo: Marei širdį kaip peiliu pervėrė: mat iš jos nelaimės tas nedorėlis mokėjo pasinaudoti. Žem.
kaĩp peiliù per šìrdį labai gąsdina: Oi, Adomai, kai tu taip kalbi, tai man kaip peiliu per širdį. rš.
kaĩp su peiliù į šìrdį labai sujaudinti: Sako, arklius išvežė, nu Jėzus Marija, kaip su peiliu į širdį!. Krtn.
kaĩp su peiliù į šìrdį įdùrti labai sujaudinti: Aplink mano dukteris tik kelis žodžius teprasitarė, o man kaip su peiliu į širdį įdūrė. Vkš.