Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

paukštis

Apibrėžtis

paũkščių karãlius apie be priežasties išdidų, pasipūtusį: Iš jo tikras paukščių karalius, be raudonos kepurės neprieisi. Ds.
paũkščių kẽlias M. tolimų Galaktikos žvaigždžių telkiniai, atrodantys danguje kaip šviesi juosta: Vedė jas paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis. Mair.
paũkščio mė́nesį gìmęs apie labai nerimtą, besiblaškantį žmogų: Ar ne paukštelio mėnesį gimęs?. Krš.
paũkščio píeno nėrà sakoma, kai visko pakanka: Tik paukščio pieno nėra. Jrb. Visko buvo, paukščio pieno nebuvo. Valanč.
paũkščio píeno netùri sakoma, kai visko pakanka, nieko netrūksta: Darbuojamės nuo aušros iki sutemos, užtai paukščio pieno tik neturime. LzP.
paũkščio píeno trū́ksta sakoma, kai yra visa ko, nieko netrūksta: Vakarienė – taip bent Elzei rodėsi – buvo tokia, kad jai tik paukščio pieno tetrūko. Pt. Tame dvare tik paukščio pieno betrūko. LTR.
paũkščių tãkas R., K. tolimų Galaktikos sričių žvaigždžių telkiniai, atrodantys danguje kaip šviesi juosta: Kita mergina pasisakė, kad jai jaukesnis žvaigždėtas dangus su savo paukščių taku nekaip alėjos su suskleistomis medžių šakomis viršum galvų. Pt. Nuo šiaurės į pietus sumirgo paukščių takas, parodė iš čia paukščiams kelią. Šein.
gẽras paũkštis sukčius: O, jis geras paukštis, jo gryna ranka nepaimsi. Alv.
gudrùs paũkštis gudruolis: Paulikas – gudrus paukštis, – juokėsi bobelės. Žem.
kàs per paũkštis kas toks: Čia jau pajuto, kas aš per paukštis. Vencl. O, jūs nežinote, kas per paukštis tas buhalteris. Skodž.
naktìnis paũkštis kas vaikšto naktimis, naktibalda: Jau jis toks naktinis paukštis: dieną nepamatysi vaikščiojant. Rs.
rẽtas paũkštis retenybė: Humaniškumas santykiuose su baudžiauninku jūsų luome, – prašau atleisti, ponas Survila, ne jums tai taikau, – buvo labai retas paukštis. Myk-Put.
nė̃ per paũkštį visiškai nieko (nepraneša): Jau treti metai, kai nė kokios žinios nė per paukštelį nė nuo vieno. Žem.
kaĩp paũkščių sulasýtas prš. labai panašus, tinkantis į porą:
bado paukštis žr badas
girios paukščiai žr giria
savo lizdo paukštelis žr lizdas
vieno lizdo paukščiai žr lizdas
ne (kieno)lizdo paukštis žr lizdas
miego paukštis žr miegas
nakties paukštis žr naktis
rojaus paukštis žr rojus
saldumynų paukštis žr saldumynai
valios paukštis žr valia
vargo paukštis žr vargas
vėjo paukštis žr vėjas
žydo paukštis žr žydas
žuvų paukštis žr žuvis
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: goldsmith
prancūzų kalba: percussion
vokiečių kalba: Pauken
rusų kalba: речка
lenkų kalba: uprząż

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra