pasaulis

Apibrėžtis

pasáulio bámba svarbiausias dalykas: Giriasi vos trūkio negaudamas. Kaimynėliui atrodo, kad jo Kazys – pasaulio bamba. rš.
pasáulio gãlas baisi netvarka: Pasaulio galas! – pliaukšteli sau per šlaunis rankomis Darata Urbienė, pasižiūrėjusi pro langą. Zur.
į pasáulio gãlą bet kur: Jeigu žinočiau, kad man teks visą gyvenimą taip kankintis, aš bėgčiau į pasaulio galą. Tilv. Sutinkanti su juo eiti – nors ir į pasaulio galą!. Vien.
pasáulio kam̃pas užkampis: Jurgis stebėjosi, kodėl Kostui Šileikiui šovė galvon atvažiuoti į šį nykų pasaulio kampą. Mart.
nórs ir pasáulio kraštè bet kur, kur bebūtų: Su tokiais arkliais nors ir pasaulio krašte, o savo mergą surasiu. Bor.
į pasáulio krãštą bet kur: Jaučiau, kad ji (Gundė) mane myli, tiek pat ir galėtų eiti paskui, sekti mane nors pasaulio kraštan. Šein. Kad jie nešdintųsi šalin, eitų kur nors kitur, nors į pasaulio kraštą, o nesėdėtų čia ir nekankintų jo. Mark.
pasáulio pabaigà baisi netvarka, suirutė: O kai atėjo pirmoji bandos ginimo diena, tai jau prasidėjo tikra pasaulio pabaiga!. Balt. Pasaulio pabaiga! Su krepšiais, su ryšuliais, atvažiavę vežimais, dviračiais žmonės laukė traukinio. Gran.
į pasáulio šviẽsą išléisti išspausdinti: Kad aš žodyną sutikau išleisti pasaulio švieson tokį, koks jis šiandien yra, tai čia kalta mūsų visuomenė ir valdžia. Būg.
pasáulio šviẽsą išvýsti rš. būti išspausdintam:
anàs pasáulis Dk. pomirtinis gyvenimas: Šiame pasauly juk nebepasimatysime, o ar teks aname, nežinau. Krėv. Staiga krito, suriko ir – aname pasauly. Prn. Jei netikėčiau, kad Dievas man už visa tai atlygins aname pasaulyje... eičiau, kur akys neša. Pt.
ateĩsiantis pasáulis pomirtinis gyvenimas: Idant ateisiančiame pasaulyje amžiną algą imtumbite. Dk.
ne šiõ pasáulio nepaprastas: Piktumas – ne šio pasaulio: kaip jūs įsileidžiat tokį žmogų namuose?. Mžš.
šìtas pasáulis gyvenimas žemėje: Nebus jam atleista nei šitame, nei aname pasaulyje. Dk.
nórs pasáulis apsiver̃stų po kójų kad ir kas beatsitiktų: Žodį aš ištesėsiu, nors pasaulis visas po kojų apsiverstų!. Sruog.
pasáulį išvýsti
1.gimti: Šyvis išvydo pasaulį didelėmis balkšvomis akimis ankstyvą pavasario rytą. Cvir.
2.viešai pasirodyti: Jis baigė lipdyti skulptūrą „Janus", taip ir neišvydusią plataus pasaulio. Avyž.
į aną̃ pasáulį nukeliáuti numirti: Motina nukeliavusi į aną pasaulį. rš. Nukeliavę į aną pasaulį, nebegalės kritikuoti išrinktosios valdžios. Andr.
į aną̃ pasáulį nusių̃sti užmušti, nugalabyti: Kiek dvigalvio erelio tarnų jis nusiuntė į aną pasaulį. rš.
į aną̃ pasáulį nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvaro į aną pasaulį. Klk.
į aną̃ pasáulį važiúoti mirti: Gerk šiuos vaistus ir pamažu važiuok į aną pasaulį. rš.
į añtrą pasáulį eĩti būti arti mirties: Anie jauni yra, o mes jau einam į antrą pasaulį. End.
į kìtà pasáulį važiúoti mirti: Jau mums reiks važiuoti į kitą pasaulį. End.
į pasáulį nueĩti pasidaryti blogu žmogumi: Koks te žmogus: anas pasaulin nuėjo. Ck.
iš šiõ pasáulio iškeliáuti numirti: Jau ketvirtas žmogus per tuos metus iškeliavo iš šio pasaulio. Varn.
iš šiõ pasáulio išvarýti numarinti, pražudyti: Degtinė daug žmonių išvaro iš šio pasaulio. Mrj. Ir išvarė žmogų iš šio pasaulio taip. Grdm.
iš šiõ pasáulio keliáuti mirti: Katrės brolelis gal puskelėje tebuvo nuo daktaro, kai ji keliavo iš šio pasaulio.... Žem.
iš šìto pasáulio eĩti mirti: Nenoriu ir aš eiti iš šito pasaulio, jame nieko nepalikęs, – taria Kuprelis. Šein.
iš tõ pasáulio išsių̃sti nužudyti, nugalabyti: Randas tokie, kurie ir artimuosius savus ižg to pasaulio išsiunčia, idant jų turtą apvokt ir turėt galėtų. Dk.
iš pasáulio paléisti Upt. užmušti:
nuo šiõ pasáulio nušlúoti išnaikinti, sunaikinti: Jei mūsų tautos ir geriausieji žmonės pasirodytų tik savanaudžiai, siauraširdžiai, tai mes visi nebūtum verti kitokio likimo, kaip būti nuo šio pasaulio nušluoti. Pt.
su anuõ pasáuliu šnekė́ti proto netekti: A, kad jis su anuo pasauliu šneka. Plm.
su šiuõ pasáuliu atsiskìrti mirti: Abu mano seneliai buvo atsiskyrę su šiuo pasauliu. Marc.
su šiuõ pasáuliu atsisvéikinti mirti: Kitas duonos nešėjas nuo nuovargio ar pikto žmogaus rankos atsisveikindavo su šiuo pasauliu. LTR.
su šiuõ pasáuliu pérsiskirti mirti: Visi žinojo – ėjo ant minties, kad su šiuo pasauliu persiskirt reikės. Švnč.
su šiuõ pasáuliu skìrtis mirti: [Beviltiška] priversti jaunimą dainuoti linksmas, juoką keliančias dainas, kai visai netoli dar neseniai taip pat linksma mergiotė gal jau su šiuo pasauliu skiriasi. Šein. Sūnau, aš skiriuos su šiuo pasauliu, o tu paliekti vienas. Dauk.
su tuõ pasáuliu skìrtis mirti: Be laiko reikia skirtis su tuo pasauliu. Kdn.
kaĩp pasáulis pasáuliu niekada: Juk kaip pasaulis pasauliu, niekas nėra matęs pas mus, Lietuvoje, kad vyrai siūtų arba megztų!... Pt.
kaĩp pasáulis stóvi niekada: Kaip pasaulis stovi negirdėta, kad žmogus pats nusikąstų pirštą. Jnš.
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: world
prancūzų kalba: le monde
vokiečių kalba: die Welt
rusų kalba: мир
lenkų kalba: świat
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio pasaulis
padangė, padangis, pasaulė, pasaulis
šalis, kraštas, apylinkė.
pasaulė, pasaulis
saulės apšviečiama vieta.
pasaulis
atskira gyvenimo, reiškinių, daiktų sritis.
pasaulis
visi žmonės; aplinkiniai žmonės.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra