pakaušis

Apibrėžtis

mìnkštas pakáušis puskvailis: Kaip yra minkštas pakaušis, niekas nebeišeina. Jdr.
pìlnas pakáušis Grdm. girtas:
pakáušyje bū́ti negeraĩ pradėti kvailioti: Ar tau pakaušy negerai?!. Pšl.
pakáušį gráužti rūpesčių pridaryti: Graužia pakaušį boboms pijokai. Krš.
pakáušį iškedénti primušti, nubausti: Prisiminsi gimtąją dieną, kai iškedensiu aš tau pakaušį. Srv.
pakáušis ìšneša supranta, nusimano: Kaip mano pakaušis išneša, taip ir darysiu. Sk.
pakáušis kaĩsta svaigsta (apie įkaušusį): Jau ano pradėjo pakaušis kaisti, jau ans pradėjo šnekėti. Kl.
pakáušį kasinė́tis patekus į sunkią ar neaiškią padėtį, galvoti ką daryti: Tačiau tie visi pakaušį kasinėjas. prš.
pakáušį kasýti būti susirūpinusiam nežinant ką daryti: Kas daryti? Atsistojo Grainis vidury kiemo, kaso pakaušį ir dairosi į visas šalis. Krėv. Užtai velnyčiai pakaušius kasė nuliūdę, uodegas nuleidę, po tuščią pragarą vaikščiojo. LzP.
pakáušį kasýtis patekus į sunkią ar neaiškią padėtį, galvoti ką daryti: Nebesikasė daugiau pakaušių nei buhalteris, nei meistras, tik rankas iš džiaugsmo trynė. rš.
pakáušį krapštýti patekus į sunkią ar neaiškią padėtį, galvoti ką daryti: Krapšto studentėlis pakaušį: ir šiaip blogai, ir teip blogai. An.
pakáušį kùlti įkyrėti: Nebekulkiat man pakaušį, būkiat ramios. Yl.
pakáušiai lãksto mušasi: Kad pradės duotis – pakaušiai lakstė. Pj.
pakáušius lýginti mušti: Tos moteriškės buvo piktos, mušėsi, pakaušius lygino viena antrai. LTR.
pakáušius lýgintis muštis: Vakar, sako, krautuvėj prisilakę vyrai vėl pakaušius lyginos. Sk.
pakáušis maĩšosi pradeda kvailioti: Ar ji iš pykčio rauda, ar ten jai pakaušis maišos?. Slm.
pakáušiu matýti numatyti: Taigi užtat, – valstybinė, pasakyčiau tamsta, galva! Ne tik kakta, pakaušiu mato, tamsta!. Gric.
pakáušyje nebū́ti neišmanyti: Kad tame pakaušyje nėr, neišmokysi. Trk.
pakáušis neìšneša nesugalvoja, nesupranta: Jo pakaušis neišneša, kaip išbristi iš skolų. Jnš. Mano pakaušis neišneša to. Grdm.
pakáušis nèneša neatsimena: Pakaušis dabar neneša, pasenom. Grd.
pakáušis nẽša supranta, nusimano: Kaip tavo pakaušis neša, taip ir daryk – niekas tau nepadės. Žg.
pakáušyje neturė́ti neišmanyti: Ką jis dirbs – nebeturi pakaušyje. Slm.
pakáušį nuskaptúoti primušti: Joniui vaikiai susitarę jomarke gerai pakaušį nuskaptavo. Vkš.
pakáušį nuvóžti užmušti, nužudyti: Pakaušį bus kas nuvožęs tam nevidonui. Šts.
pakáušį pakasýti labai pagalvoti: Gyvenimą įtikti reik gerai pakaušį pakasyti. J. Šešis vaikius, keturias dukteris tur – reik jau pakasyti pakaušį kaip išmaitinti. Nt.
pakáušį pakrapštýti pagalvoti ką daryti: Su tokia ragana tai jam teko pakaušį pakrapštyti. Gric. Jau vien tvarkaraštį sudarant reikėdavo gerai pakrapštyti pakaušį. rš. Reikėjo reikėjo giminaičiui pakrapštyti pakaušį, kol sugalvojo. Ap.
pakáušis panìžo susirūpino, parūpo: Na, juk sakiau, kokia priežastis, – ir dėdei Skrandžiui pakaušis dar labiau panižo. Simon.
pakáušį pasikrapštýti labai pagalvoti: Dar turėsi gerai pakaušį pasikrapštyti. Vlkv.
pakáušis pérkaito pamišo: Ar pakaušis perkaito? Šneka niekus. Krš.
pakáušį skùsti skriausti: Jie dabar turės užtarėją, kuris neduos kiekviena proga Mikei nekaltai jų pakaušius skusti. Cvir.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi ir jis – suka pakaušį. Pn.
pakáušius susùkti
1.sukvailinti: Kaip ta degtinėlė susuka pakaušius!. Krš.
2.apsvaigti (pasigėrus): Pakaušius susuka, ir rėkia. Ėr.
pakáušis svỹla daug rūpesčių: Pakaušis svyla nuo darbų. Dkš.
pakáušis šą̃la apie didelę baimę, išgąstį, nemalonumą: Pasižiūrėjo man tiesiai į akis, ir aš pajutau, kad šąla man pakaušis. Balt.
pakáušyje turė́ti
1.suvokti, suprasti, išmanyti: Mat kiek turi pakaušyje. Ėr.
2.galvoti:
pakáušis užkaĩto labai supyko: Užkaito pakaušis, žadėjau blęsti per ausį. Krš. Kada tau spėjo tas pakaušis užkaisti?!. Varn.
pakáušis užkrìto nebeatsimena: Ir užkrito pakaušis jau. End.
pakáušis užšãlo labai išsigando: Ir pakaušis užšalo, kad mane iš palovio kunigas traukė. Šts.
į pakáušį įeĩti kilti staigiai, sugalvoti: Graži mergelka, ale kaži kas į pakaušį įeina, ir neima. Jdr.
į pakáušį įmèsti įkaušti: Jonukas parėjo namon jau, kaip sako, gerai į pakaušį įmetęs. rš. Kai tik į pakaušį įmeta, ir nebėra žmogaus. Šl.
į pakáušį im̃ti rūpintis, nerimti: Neimk į pakaušį, kas buvo, to neišmesi. rš.
į pakáušį sė́sti svaiginti: Man sėda šarpiai į pakaušį. End.
į pakáušį trū́kti neturėti proto: Trūksta jai į pakaušį, nėra doros. Grd.
į pakáušį turė́ti
1.suvokti, suprasti: Kiek čia į pakaušį reik turėti – galvelė tik mažinyka. Dov.
2.galvoti: Aš vis į pakaušį turėjau, kad man reikės eit namien penki kilomėteriai. Prk.
iš pakáušio išeĩti
1.užmiršti:
2.išprotėti: Moterėlė pasikorė, mat buvo iš pakaušio išėjus. Pkr.
per pakáušį atsirū́gti būti blogai: Palauk palauk, atsirūgs tau per pakaušį. Vl.
per pakáušį eĩti labai įgristi: Man tas darbas taip įgriso, kad tiesiog per pakaušį ėjo. Mrj.
per pakáušį išeĩti
1.užsimiršti: Mano visos dainos per pakaušį išėjo. Lkč.
2.suteikti nemalonumų, baigtis nemalonumais: Vai, tau išeis per pakaušį tie tavo draugai!. Ig. Palaukit palaukit, dar tas jo gerumas per pakaušį jums išeis!. Skr. Neduok Dieve turėti kokią vyresnybę tame valsčiuje, išeina ir alga per pakaušį. Žem. Svetimas darbas per pakaušį išeina. Mrj. Jam tie pinigai per pakaušį išeina. Šk.
3.atsižadėti, nelikti: Pabūtum, sakau, tu mano kailyje, pamojuotum moteriškom, visi tavo šykštumai per pakaušį tau išeitų. Balt.
per pakáušį išgarúoti įkyrėjus baigtis: Ta meilė jam per pakaušį išgaravo. Mlt.
per pakáušį išlį̃sti
1.baigtis skaudžiais padariniais, nemalonumais: Kad tik jam per pakaušį pono malonės neišlįstų!. LzP. Išlįs tos tūkstantės per pakaušį. Krš.
2.labai įkyrėti: Man jau per pakaušį baigia išlįsti toks gyvenimas. Paukš.
per pakáušį lį̃sti įgristi, labai nubosti: Per pakaušį lenda tie sutikimai. Bub.
pro pakáušį išeĩti baigtis blogais padariniais: Jo draugystė tau pro pakaušį išeis. Rs.
su pakáušiu gudrus, sumanus: Visi dabar yra su pakaušiais, nieko nepamokysi. Krš. Ta senikė su pakaušiu. Grz.
už pakáušio čia pat: Mislės už marių, o už pakaušio smertis. Krš.
kaĩp į pakáušį užrašýta apie gerai prisimenantį: Senovės [dalykai] kaip į pakaušį užrašyta. Užv.
akys lenda per pakaušį žr akis
akys sulindo į pakaušį žr akis
akis turėti pakaušyje žr akis
gaidukai gieda pakaušyje žr gaidys
galvą turėti pakaušyje žr galva
galva su pakaušiu žr galva
mėnulis patekėjo pakaušyje žr mėnulis
plaukai pasistojo ant pakaušio žr plaukas
širdis stovi ant pakaušio žr širdis
utėlės virba pakaušyje žr utėlė
velnius išvaryti pro pakaušį žr velnias
velniai mušasi po pakaušį žr velnias
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: mad
prancūzų kalba: poitrine
vokiečių kalba: hört auf
rusų kalba: за ухом
lenkų kalba: poczekaj

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra