padùs atkélti pasimiklinti ką dirbant: Reikia gerai padus atkelti, kad viską paruoštum. Slv.
padùs dálgyti knietėti, rūpėti šokti: Ei, jau tau padus dalgo (tuoj dukters vestuvės). Prng.
pãdai dẽga labai skuba, labai rūpinasi: Ar ne padai dega, kad vietoje nepastovi ir trepsi kaip girtas?. KrvP. Aš stoviu, jau mano padai dega – turiu eit namo, ir gana. Jrb. Aš taip skubu, padai dega. Mrj. Jau man iš baimės padai dega. Rmš.
pãdai dìlgsta ima rūpestis: Man padai dilgsta, kad taip mažai laiko. Skr.
pãdai dùlka apie labai skubantį: Kad eina, tai net padai dulka. Gs.
pãdams dúoti smarkiai šokti: Kad davėm padam lig rytui. Skdt.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemilžo – ištiesė padus ir gulėjo. Rm.
padùs laižýti pataikauti, stengtis įtikti: Kur čia nesuprasi... bet padams laižyti neturiu gabumų, – paleido dar piktesnį žodį Domantas. Gruš. Rodau P. Cvirkai [L. Giros pataikaujančius Vailokaičiui eilėraščius], jis tik numoja ranka: – Palik ramybėj, kam jis nelaižė padų. Andr. Ėmė padus laižyti. Msn.
(kieno) nė̃ pãdo nekainúoti apie niekam vertą: Tu mano nė pado nekainuoji!. Skr.
(kieno) pãdo never̃tas niekam tikęs: Adomas tavo pado nevertas, – garsiai tarė Saliutė. Marc.
padùs nupláuti labai pataikauti: Jam gali padus nuplauti ir tai nieko negausi: jis neišsimetąs. Vdk.
pãdai nusmil̃ko pasidarė labai baisu: Tas karstas pradėjo judėti ir ėmė skirtis lentos. Vaikinui net padai nusmilko. ps.
padùs padžiáuti neig. mirti: Niekur nebepabėgsi, padžiausi ir tu padus. Varn.
padùs paródyti skubiai pasišalinti: Pamatė mumis ir parodė padus. Varn. Vaikas nubėgo, tik padus parodė. Mrj.
padùs pasipustýti rengtis ką skubiai daryti: Pasipustyk padus, ir bėgava. Jrb. Pasipustome ir mes padus, – pasiūlė gimnazistas. rš.
padùs pasipùstęs Jrb. apie labai skubantį: Gerai, – sako velnias, – pažiūrėsim, – ir, padus pasipustęs, leidosi bėgti aplink žemę. Nėr.
padùs paspìrginti įvaryti baimės: Paspirginsim poneliams padus. Myk-Put.
padùs pasvìlinti pašaudyti į bėgantį: Kol jiems padų nepasvilins, jie bus čia. rš.
padùs pastatýti neig. nusibaigti: Ji tik tik padų nepastatė. Žlp.
padùs prisvìlinti pagąsdinti: Tyli, niekam nepasakojo, kodėl paskui, prieš pat karą, atgal kirvelį nešė, kas tenai jam padus prisvilino. Zur.
pãdai rū̃ksta
1.apie labai greitai einantį, bėgantį: Vaikas kuduliuoja, net padai rūksta. Alk.
2.apie smarkiai dirbantį: Riša linus, net padai rūksta. Avyž.
pãdai síekia šikìnę vlg. smarkiai (eina, bėga): O durnius kad drožia, kad drožia savo keliu, net jam padai šikinę siekia. Rk.
padùs sušìldyti būnant apsiprasti: Dar čia padų sušildyt nesuspėjo, o jau nori šeimininkaut. KrvP.
padùs sušìlti būnant apsiprasti: [Dabulis sako:] – Nespėjai padų sušilti ir vėl atgal. Marc. Dar padų nesušilus, o jau triukšmą keli. Kt.
padùs svìlinti
1.kankinti, bausti: Pradės [nusikaltėliui] padus svilinti, i pasisakys. Krš. Padus svilink – nesutiksiu. rš.
2.skubinti: Motut, ar kas padus tau svilina? Juk nei skaityti pati moki, nei raštą išmanai. Balt.
pãdai svỹla
1.darosi neramu, gresia persekiojimas: Jau tenai jam padai svyla. Mrj. Kam padai kiek nors svyla, išvažiuoja, atvažiuoja. Dt. O tėvas trina rankas: – Svyla vokiečiui padai, oi svyla. Bub.
2.labai skuba: Bėga, net padai svyla. Mrj.
padùs šìldyti sėsliai gyventi: Gėda kariui burtų bijoti! Ar tik netektų tokiam visą amžių pas krosnį padus šildyti. Krėv.
padùs šìlti būti, gyventi (ppr. neilgai): Aš sakiau, kad jis ten neilgai padus šils. Lš. Mes čia ilgai padų nešilsim!. Lp. Ir čia mažai padus šilo, tuoj išėjo. Klvr.
(kieno) pãdai šỹla gyvena: Neilgai čia jo padai šilo. Prn.
padùs šlúostyti vergiškai tarnauti: Mes, belaukiai, didžialaukiam padus šluostėm. Prn.
pãdais į durìs gul̃ti mirti: Būdavo ir taip, kad, nežiūrint visos jos išmonės, žmogus guldavo, kaip sakoma, padais į duris. Balt.
į pãdą dė́ti smarkiai šokti: Vaikinai siūstelėjo į vidurį daržinės ir, nutvėrę vienas kitam per pusiau, ėmė dėti į padą. Paukš.
į padùs dė́ti
1.smarkiai energingai eiti, bėgti: Nuo ryto pakilęs deda į padus. LTR. Ans jau seniai į padus deda. Varn.
2.smarkiai šokti: Dėjo į padus, kad tik dulkės parūko. Varn. Kad užgrajys, dėsim į padus. Vlkv.
į pãdą dúoti smarkiai šokti: Na, einam duot į padą. Snt.
į padùs dúoti
1.spėriai, greitai ką daryti: Na dabar, pamatysi, į padus duos siūt. Jnš.
2.smarkiai bėgti: Negąsdink, ba jis kai duos į padus, tai tu jį tiek ir matysi. Šn. Kai pamatė mane ateinant, tuoj davė į padus. Žg.
į pãdą líeti smarkiai bėgti: O mes visi tai jau liejom į padą. Plv.
į padùs nuė̃jo buvo gera, malonu: Kaip užgėrė, tai net į padus nuėjo. Smn.
į pãdą padė́ti smagiai pašokti: Dar vieną kitą mergiotę pasikviesime, padėsime į padą. Paukš.
į padùs padū́rė apie labai išsigandusį: Kai nugirdau, ką jie ten tariasi, tai padūrė į padus ir man – kad aš moviau apsisukus namo. Lkč.
į padùs pasvìlinti pašaudyti į bėgantį: Vokiečiai bematant atsidūrė prie Nemuno, bet nuo šiojo greit jiems vėl buvo pasvilinta į padus. rš.
iš pãdų krìsti labai juoktis: Mes visos kritom iš padų. Btg.
iš pãdo rė́žk B., M., K. imk, kai nėra iš ko imti:
nuo víeno pãdo válgyti Trgn. gyventi tėvų ūkyje neatsidalijus:
nuo pãdų nuléisti papjauti, paskersti: Naujiems metams tuojau vieną veršį nuo padų nuleido. Skd.
per padùs nuė̃jo apie išsigandusį: O man taip nuėjo per padus lyg grąžtu. Rmš.
po (kieno)padù priklausantis nuo ko: Ji niekuomet nenorėtų tokio vyro, kuris būtų po jos padu. rš. Jei jos dabar nenugalėsi ir neperauklėsi, tai visą gyvenimą dejuosi po žmonos padu. Dvd. Žinau, jis po tavo padu, tik man nepatinka, kad tu nelabai gerai atrodai. Avyž.
po (kieno)padù laikýti priversti paklusti kieno valiai: Laikys ana daba vyrą po padu. Varn.
po padù mìnti niekinti, nepaisyti: Prastą žodį mink po padu. Krt.
po padù pamìnti niekinti, nepaisyti: Aš jį tuoj pamyniau po padu. Dbk. Ji savo vyrą pamynus po padu. Dkš.
po padù paspáusti nieko nereiškia, lengva nugalėti: Man šitie piemenys tai tik po padu paspaust. Užp.
po padù turė́ti įsakinėti, nurodinėti, spausti, engti: Aš tave po padu turiu. Lp.
kaĩp padùs nudẽgęs apie labai skubantį: Kad pasileido bėgti tiesiai per laukus, kaip padus nudegęs. Varn.
kaĩp ant pãdo užrė́žė B., M., N. gerai atliko, padarė:
po kojų padu paminti žr koja
purvynas po padu žr purvynas
ugnis skelias iš padų žr ugnis
žinią padams žr žinia