óžio balsù prastai (dainuoja, gieda): Visi pasigėrę ožio balsais rėkauja. Žem.
óžio bámba pikčiurna: Nekišk nagų prie to ožio bambos, tuoj žviegti pradės. Krp.
óžio derýbos juok. išpažintis: Ožio derybos prasideda. Cvir.
po ožẽlio gálva per vėlai (ką padaryti): Pasėjo po oželio galva, tai tiek ir užderėjo. Mrc.
prie óžio lazdõs nuvèsti apgaudinėti, apgauti: Jis tave nuves prie ožio lazdos. Ukm.
óžio nùgara neig. kreivai nukrautas (šieno vežimas): Primynei vežimą – ožio nugarą. Ėr.
óžio píenas
1.degtinė (ppr. naminė): Gintautas savo rankom gerokai pasaldė, gerokai įkliukeno ožio pieno ar velnio grietinės. Vaižg.
2.sugrūstų kanapių skystis: Iš ožio pieno lieka kanapių patrinos. Ggr.
óžio ragaĩ užsispyrimas: Knipeliai apdaužė gerai bobos ožio ragus. Bs.
į óžio rãgą labai (sušalti, sustirti): Leisk pasišildyt – matai, kad sustiręs į ožio ragą. Gs. Bėk greitai šiltis, jau sušalęs ožio ragan. Smn. Atėjus žiemai, jie visi į ožio ragą sušaltų, kad mes neprisišildytumėm pirkios. rš.
į óžio rãgą įvarýti išpaikinti: Jau tu mano anūkę ožio ragan įvarysi. Pv.
į óžio rãgą riẽsti varginti, spausti: Tos skolos jau mane visai į ožio ragą riečia. Stk. Jis mus į ožio ragą riečia, o mes pasigailėjimo prašome?. Daut.
į óžio rãgą riẽstis kūprintis: Nugara į ožio ragą riečias nuo tokio darbo. Rz.
į óžio rãgą suriẽsti
1.nugalėti: Surietė vyruką į ožio ragą. Grk. Aš tave galiu ką bematant suriest ožio ragan. Užp. Aš juos suriečiau į ožio ragą [teisme]. Jrb. Jis ir gudriausią ožio ragan suriestų. Bor. Kaip bemat ir surietė į ožio ragą. Gs.
2.suvarginti, prispausti: Buvo jau bėdos visai surietę į ožio ragą, dabar atkuto. Plv. Dėl to Puodžiūnas ir gali suriesti į ožio ragą vieną sklypininką po kito. Vien.
į óžio rãgą susitráukti sumažėti (pienui): Pienas susitraukė į ožio ragą. Šv.
į óžio rãgą susivarýti nuvargti: Susivariau ožio ragan [nuo sunkių darbų]. Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan. Nč.
į óžio rãgą suvarýti
1.nugalėti: Palauk, kada mano brolis parvažiuotų, tai jus visus į ožio ragą suvarytų. Brs. Yra moterų, kad ir geriausią vyrą pjovėją suvaro ožio ragan. Kp. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą. Vencl. Jis buvo stipresnis ir greit suriesdavo mane į ožio ragą. Lank.
2.nuginčyti, sukirsti: Suvarė ožio ragan. Dbk.
3.suvarginti, prispausti: Ir skolininkai suvarė į ožio ragą. Vv. Suvarysi tu mane visiškai ožio ragan. Rm. Suvarys tave ožio ragan kaip matai. Alz. O kiek jam čia buvo džiaugsmo, kai jis suvarė ožio ragan sklypininkus. Vien.
į óžio rãgą užvèsti suvarginti: Sovietas ožio ragan ažuvedė visus. Dv.
óžio úodegą laikýti neištekėti: Tai ir liksi ožio uodegą laikyti. Šk.
atleidžiamàsis ožỹs asmuo, kuriam suverčiamos kitų kaltės: Ksaveras gal ne geriau jautės už anąjį atleidžiamąjį ožį, kuriam savo kaltybes sukraudavo. Vaižg.
drū́tas ožỹs mélžti B. apie šykštuolį:
kíetas ožỹs mélžti B. apie šykštuolį:
pìlnas óžio užsispyręs: Tai dar ožio pilni tie mūsų vaikai. Gž.
óžį biẽlyti vemti: Negerk, kad nereiktų ožio bielyti. Pkr. Persivalgei, persigėrei ir bielysi ožį. Sur.
óžius biẽlyti vemti: Prilakęs degtinės ir pradėjo ožius bielyti. Užp.
óžius draskýti vemti: Regi – itas jau ožius drasko. Geria geria, ė paskiaus šliopt šliopt ožius pradeda draskytie. Grv. Man dažnai autobuse reikia ožius draskyti. Msn.
óžius drė̃ksti vemti: Tai drėskiau ožius į tvorą įsikabinęs. Bgt.
óžius gáinioti papekliaĩs senmergiauti: Ožius papekliais gainioti ana paliko, t. y. netekėjusi. J.
óžius ganýti po karklýnus senberniauti: Magdė su Steponu skaitė grūdus, ar poromis išeina: jei poromis – ves šiemet, o jei lyčnas grūdas lieka, ganys ožius po karklynus. Žem.
óžį įspìrti padaryti klaidą audžiant: Ne tą pakoją mynei, ožį įspyrei. Rs.
ožiaĩ išlãksto nustoja aikštytis, pykti: Kai uždės motyna čiukštaro, tai visi tavo ožiai išlakstys. Brs. Per subinę tykšt tykšt, išlakstė ožiai. Krš.
ožiaĩ išlį̃s nustos aikštytis, pykti: Kai paimsiu diržą, tai išlįs tau visi ožiai. Btr.
óžį išvarýti palaužti užsispyrimą, priversti nebesiožiuoti: Rykšte iš vaikų ožį išvaro. Ss. Ožį vaikui reikia išvaryti iš pirmo sykio. Vvr. Aš tau tą ožį išvarysiu!. Alvt.
óžį išver̃sti nugriūti: Vienu pirštu pastūmėsiu, tai tokį ožį išversi, kad visos ožkos nusibliaus. Krėv.
óžį išvèsti juok. eiti išpažinties: Ožį išvedė. Ds.
óžius išvèžti išvemti: Bariaus, kad negertų; ožius išveža ir vėl geria. Vlk.
óžį įvarýti į šìkną vlg. išlepinti, išpaikinti: Jam šiknon ožį įvarė. Lp.
óžį laikýti už barzdõs juok. ruoštis išpažinčiai: Kol altarista, išsitraukęs skarmalą, valėsi, meisteris jau laiko ožį už barzdos, norėdamas kuo greičiausiai juo atsikratyti. Cvir.
óžį lùpti vemti: Jau jis vėl lupa ožį. Alk. Alyzas sudriuksėjo visu kūnu, atsirėmė rankomis žemės ir ėmė lupti ožį, kaip iš kibiro pilti. Balt.
óžius lùpti vemti: Gers gers, paskui ožius lupa. Dkš. Tiek prisigėrė, kad pradėjo ožius lupti. Jnš. Nenutiko koks valgis i lupa ožius. Gs. Ar nereiks nuo to šnapso ožiai lupti?!. Vv. Belakstant neišlaikė jo nepratusi [prie alkoholio] širdis, ir jis ėmė lupti ožius vidur klasės. Ap.
óžį mélžti
1.kanapes grūsti: Nespragintus kanapius grūsti reiškia ožį milžti. Ggr.
2.šiaudus kasti iš po kuliamosios: Vienas iš blogiausių darbų prie mašinos yra ožį melžti: labai dulka, ir grūdai kojas kapoja. Rt. Per kūlę man teko ožį melžti. Vvr.
3.toks žaidimas:
ožiaĩ mùšasi galvojè sakoma skaudant galvą pagiriomis: Tavo galvoje ožiai tebesimuša. Avyž.
óžius nérti vemti: Matyt, kad buvo užbadėjęs: suvalgė kelius lašiniuočius ir neria ožius. Šl.
óžį pakélti užsispirti: Ožį pakelsi, o nieko negausi. Šts.
óžį papū̃sti užsispirti: Kad ožį papūtei, tai būk nevalgęs. Alk. Ožį papūtė ir išėjo. Gs.
óžį pardúoti juok. eiti išpažinties: Ar buvai ožį parduot?. Gs. Kiti išpažinties, ve, eina triskart per mėnesį, o kunigėlis man sako: – Jei dukart parduosi ožį per metus, bus gerai. Cvir.
óžius pardúoti juok. eiti išpažinties: Ar jau pardavei ožius?. Rs.
óžius pargiñti nustoti aikštytis, pykti: Na, pargink pargink jau ožius!. Skr.
óžį paródyti užsispirti, užsiožiuoti: Kiekvienas savo ožį kartais parodom. Kair.
óžį pastatýti užsispirti, užsiožiuoti: I toks krupis jau moka ožį pastatyti. Vvr. Ožį pastatė ir nėjo į draugę valgyt. Alk. Jei jis pastatė savo ožį, tai tu jo neperginsi. Mrj.
óžius pavarýti papriešgyniauti: Pavarys ožius ir liausis. Marc.
ožỹs pérbristų skysta (sriuba): Ožys perbristų – ir tai nebūtų ženklo. Kp.
óžius pjáuti Skr., Kvr. vemti:
óžį plė́šti vemti: Kad plėšia ožį – jau ko negero užvalgė. Všn.
óžius plė́šti vemti: Ožiai plėšt – tai bėda. Gg. Priputai kap veršis, ė darkos ožius plėši. Grv.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių prisivarius kaip šuva. Pv.
óžį pū̃sti būti užsispyrusiam, ožiuotis: Lauk ko gero, ir šitas varvalas savo ožį pučia. Gs.
óžius pū̃sti didžiuotis: Dar parškojė, o jau ožius pučia. Klvr.
óžius ráuti Pls. vemti:
óžius rė́kinti vemti: Kitam besisupant apsisuko galva, širdis supyko, išbėgęs už kertės ožius rėkina. Žem.
óžį riẽsti vemti: Biesas žino, koks ten jo alus buvo, kad mūsų berniokas rietė tai rietė ožį. Pn.
óžį ródyti užsispirti, užsiožiuoti: Ar ir dabar dar, būdama tokioj bėdoj, nori ožį rodyti?. Simon.
óžius ródyti užsispirti, užsiožiuoti: Vaikas pradėjo ožius rodyti. Šk.
óžiu smirdė́ti apie senbernį: Tu tik pagalvok, motin, juk man jau keturios dešimtys treti – tuoj ožiu pradėsiu smirdėti. Paukš.
óžį spylóti vemti: Tik susyk išgirstu, kaip tas bjaurybė pradeda ožį spyloti. Simon.
óžius sprándyti vartytis per galvą: Kodis taip pat džiaugsmingai klykaudamas sprandė po žolyną ožius. LzP.
óžį statýti užsispirti, užsiožiuoti: Dabar jis ožį stato, jau su juo nebesusikalbėsi. Lž. Ko čia statai ožį, ko neini valgyt?. Mrj.
óžius statýti užsispirti, užsiožiuoti: Nesušnekamas [berniukas], ožius tik stato. Krš.
ožỹs suė́dė rūtàs sakoma apie suvedžiotą merginą: Vaikmergė yra, kad suėda ožys rūtas josios. J.
óžį šérti užsispirti, užsiožiuoti: Nešerk ožį, aš tau jį su diržu išvarysiu!. Mžk.
óžį tampýti Trk. vemti:
ožỹs užė̃jo Vkš. supyko, užsiožiavo: Taip geras vaikas, tik sykiais jam ožys užeina. Gs.
óžius varinė́ti
1.būti užsispyrusiam, ožiuotis: Ožius varinėja, negalima nė susikalbėti. Jnš. Ką čia varinėji ožius – eik dirbt!. Gs. Pirmiau ožius varinėjo, o dabar žliumbia. Skr. Mergos juo kaltesnės, ka atsiskiria, ožius varinėja. Rdn. Kai neduosiu ėsti, tai žinosi kaip ožius varinėti. Mont. Tėvai bijojo, kad gyvendamas mieste, toli nuo jų priežiūros , ir jis nepradėtų ožių varinėti kaip brolis ir sesuo. Vien.
2.pykti: Kad ji ožius varinėja ant savo kaimynų. Al.
3.vemti: Koks gi čia miegas, kai anas kaip velnias ožius varinėja. Ant.
óžį varýti
1.užsispirti, užsiožiuoti: Savo ožį varo, i gana – tai padūkęs!. Jrb.
2.stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, ir tiek. Krž.
óžį varýti į mìšką palaužti užsispyrimą, priversti nebesiožiuoti: Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė. Valanč.
óžį vèsti juok. eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vedė ožį. KlvrŽ.
óžius vèsti juok. eiti išpažinties: Reikės ir man sekmadienį ožius vesti. Krkl.
óžius vèsti pardúoti juok. eiti išpažinties: Vesim ryt ožius parduot. Alk. Sūnau, vesk ožius parduot, Velykos ateina. Zr.
į óžį įsiléisti užsispirti, užsiožiuoti: Įsileidžia įsileidžia į ožį, paskui nė pats nebesusivaldo. Vvr.
kíek iš óžio píeno apie naudos neduodantį: Tiek naudos, kiek iš ožio pieno. Grš. Gausi iš jo, kiek iš ožio pieno. KrvP.
su ožiaĩs juok. apie einančius išpažinties: Vyrai su ožiais išėjo. Ds.
ir už óžio už bet ko (tekėti): Ar žinai, kad merga ir už ožio eitų. Vvr.
nórs ir už óžio už bet ko (tekėti): Nors ir už ožio, bile čipką užvožė. Pn.
kaĩp ožỹs apiẽ agurkùs apie niekų kalbą: Miglinėja kaip ožys apie agurkus. Kltn.
kaĩp ožỹs į kopūstùs apie besibraunantį nepageidaujamai: Įsibrovė kaip ožys į kopūstus. Šll.
kaĩp ožỹs į rū̃tų dar̃žą apie besibraunantį nepageidaujamai: Įšokau kaip ožys į rūtų daržą. Erž.
kaĩp ožỹs į var̃lę apie įsistebeilijusį: Ko žiūri kaip ožys į varlę. Mlt.
kaĩp ožỹs į naujùs vartùs nustebęs, nieko nesuprasdamas: Ko žiūri kaip ožys į naujus vartus?!. Pn.
kaĩp ožỹs į žìburį apie įsistebeilijusį: Žiūri kaip ožys į žiburį. Krž.
kaĩp iš óžio apie naudos neduodantį: Iš tavęs kaip iš ožio – nei pieno, nei vilnų. Slk.
kaĩp iš óžio píeno apie naudos neduodantį: Tiek iš jo, kaip iš ožio pieno. Jnšk.
kaĩp iš óžio rãgo gausiai: Visos laimės Lietuvai, visos gerovės – ir laisvė, ir neprigulmybė – pasipils kaip iš ožio rago.... Žem.
kaĩp iš óžio tẽkio apie naudos neduodantį: Kaip iš ožio tekio: nei taukų, nei plaukų. Yl.
kaĩp iš žìlo óžio apie naudos neduodantį: Kaip iš žilo ožio – nei pieno, nei vilnos. Štk.
atleidimo ožys žr atleidimas
atpirkimo ožys žr atpirkimas
aukso ožys žr auksas
dangaus ožys žr dangus
Dievo ožys žr Dievas
perkūno ožys žr perkūnas
stibiriko ožys žr stibirikas
velnio ožys žr velnias
žemės ožys žr žemė