nagų̃ krimtìmas gailėjimasis: Vieną sykį reikia gerai įsidėti į galvą, kad nuo savęs nepabėgsi ir tada... nereikės tų visokių griaužačių ir nagų krimtimo. Ap.
nagų̃ užšikìmas vlg. gero vardo gadinimas dėl niekų: Toks vogimas – tik nagų užšikimas. Tr.
nagų̃ nagaĩs greitai (ką padaryti): Nagų nagais supuolė ir padirbo. Krš. Vyšnios tokios geros, Kuršėnų bobos nagų nagais išgrobstė. Krš.
nagų̃ tárpe bežiūrint, nejuntamai (dingo, pavogė): Beskaitant, bečiupinėjant, į kišenę ir iš kišenės bekaišant, sykį į turgų, sykį į jomarką nuvykus, žiūrėk, Drūkteniui nagų tarpe ir sutirpo pinigai. Žem. Pranyko nagų tarpe. Sd.
atbulaĩs nagaĩs nenoromis, bet kaip: Dirba atbulais nagais. Jnš.
auksìniai nagaĩ nagingas žmogus: Auksinius nagus ans turi. Varn. Nagai auksiniai, o vilko gerklė. Grk.
dykaĩs nagaĩs be dovanos, tuščiomis: Dykais nagais nenueisi, reikia dovanėlė kokia nešt. Mžš.
geležìniais nagaĩs drãsko apie dvasines kančias: Aš vaidinu linksmą, besidominčią kelione, o tuo tarpu viduje geležiniais nagais drasko. Švaist.
gerì nagaĩ apie nagingą žmogų: Gerai gyvena: nagai gerūs – ką paims, tą padarys. Mžš.
gerų̃ nagų̃ nagingas: Tas tėvas labai gerų nagų buvo, nesėdėjo nevalgę. Sml. Tėvelis buvo gerų nagų. Slč.
gerùs nagùs turė́ti būti nagingam: Tas žmogus gerus nagus turi: ką ima, tą dirba. Up. Gerus nagus turi, dailiai padaryta. Pc. Tas anos vyras gerus nagus turi – yra kreždirbis. Štk. Turi gerus nagus, tik nedirba. Sv.
graibščiùs nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Merga graibščius nagus turi, nieko nepasidėsi. Jnš.
ilgų̃ nagų̃ linkęs vogti: Ta boba jau tokių ilgų nagų, iš kiemo nudžiauna. Jnš.
ìlgus nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Kai ji jauna buvo, ilgus nagus turėjo, biskį vaginėjo. Skr. Mūs piemenė turi ilgus nagus. Alk. Saugokis jo – jis turi ilgus nagus. Lš. Ans turi per daug ilgus nagus. Krtn. Jokio darbo nemokėjęs ir dar ilgus nagus turėjęs, ėmęs vis dažniau kalėjime sėdėti negu namie. Simon.
kumpì nagaĩ apie vagišių: Ar nėra kumpi nagai?. Kv. Nagai kumpi ką pavogti, ką pagauti. Žr.
kumpùs nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Kumpus nagus turi. prš.
mìklūs nagaĩ apie ką gerai mokantį: Miklūs tavo nagai (puikiai griežia), – pagyrė kartą jį Gruzdys. Mont.
nečystų̃ nagų̃ vagišius: Ans nečystų nagų. rš.
nenupùvusius nagùs turė́ti gerai mokėti: Rimta buvo Magdė, nenupuvusius nagus turėjo. LzP.
pãtys nagaĩ labai tinka: Paimk medaus prie tos arbatos, bus patys nagai. Lk.
praskirtì nagaĩ laisvesnė nuo darbo valandėlė, poilsis: Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė praskirtų nagų. Ssk. Prie ūkei sunkiausias gyvenimas – nėr tau praskirtų nagų. Mžš.
sugrùbusiais nagaĩs atmestinai (dirbti): Nuėjai ir dirbi sugrubusiais nagais. Sur.
svetimaĩs nagaĩs išnaudojant: Tu nori svetimais nagais gyventi. Dkš.
nagáms šveñta nenusitveriant darbo, nieko neveikiant: Kad nagams šventa, subinei pasninkas. Šts.
trumpùs nagùs turė́ti nebūti linkusiam vogti: Geras buvo žmogus, kol trumpus nagus turėjo. Šv.
nagùs apsišùtinti įkliūti: Gal apsišutins nagus, kyšius begriebdamas, svetimus griekus beslėpdamas. KrvP.
nagùs atką́sti nusivilti: Tai iššaukimas mums! Gerai! Priimsim, jis atkąs nagus!. Sruog.
nagùs atkìšti apie siekiantį gauti pinigų ar savanaudį: Jos nagai atkišti. Švnč. Ir tegu pasiunta tas gelžkelis, bobos ir tie į tėvo pinigų kapšį nagus atkišę vaikai. Ap.
nagùs atkìšęs atmestinai (dirba): Tokia ir pagalbininkė, nagus atkišus dirba. Krč.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo, nieko neveikiant: Tas tėvas ir vaikšto visą dieną nagus atstatęs. Jrb.
nagaĩ atšìpo nusivylė: Dabar tegul kiti pabando. Dar ne vieno nagai atšips į tuos kolūkius. rš.
nagaĩ dẽga nori (ką nors daryti): Nagai dega, noris muštis. Šts.
nagaĩ dýgę subinėjè vlg. apie nieko nemokantį padaryti: Ar subinėj nagai dygę, kad vyrai t[v]orų neužtveria vištoms. Šts.
nagùs galą́sti rengtis niekšybei: O beprotystei, galandančiai nagus mane čiupti, nepasiduosiu!. Pt.
nagùs gráužti gailėtis: Nagus graužiu, kai netekau tėvų. Kp. Slinko jis tais pačiais koridoriais į naują, nežinomą vietą grauždamas nagus, spjaudydamas ir keikdamas savo gimdytojus. Tilv. Bet man tada taip sekėsi, kad kiekvienas galėjo iš pavydo nagus graužti. Dvd. Kažin, ar dar negrauši kada nagų, šituos savo žodžius prisiminęs. Zur.
nagùs griáužtis gailėtis: Paskui nagus griaušies, kad neėmei. Vkš.
nagùs įkìšti įkliūti: Jis ir (irgi) nagus inkišo, rupūžė, kaltas, ir viskas!. Pv. Ne tokie dabar laikai, kad darbo žmogus sau dirbtų. Ypač kaip jūs va: į tą prakeiktą banką nagus įkišę. Gric.
nagùs įkìšti į šū́dą vlg. patekti į nemalonią padėtį: Atrodo rimtas žmogus, paliesk jį – įkiši šūdan nagus. KrvP.
nagùs įléisti į šìrdį apimti (apie jausmus): Kiekvienam kalbėtojui baimė dėl savo ir savųjų likimo jau gerokai buvo savo aštrius nagus į širdį įleidusi. Pt.
nagaĩs išnèšti greit išpirkti: Išnešė bobos perkelį nagais. Ktk.
nagùs išskė̃sti parodyti godumą: Kada pajuto, kad viską turi savo rankose, gali gąsdint ir draskyt, o nieks anė cyptels – išskėtė nagus. Kudir.
nagùs káišioti vagiliauti: Būtų geras vaikas, ale kad nagus kaišioja. Jrb.
nagaĩ kãsa po savim̃ apie savanaudiškumą: Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti, bet pritraukus apdės mokesniais, ot, ir po pažadų, visų nagai po savim kasa, ne nuo savęs. LzP.
nagùs kė̃sti norėti pasisavinti: Ant svetimo gero nagų nekėsk. KrvP.
nagùs kìšti
1.liesti, imti: Ko nagus kiši, kur ne ta[vo]. Grv. Aš nė nagų nekišau prie to vaško, pati kur nors nukišai. Jnš. Nekišk nagų prie mergaičių. Lg. Gulėjo sau sukalti pagaliai palei daržinę ir tegul būtų gulėję, kam reikia kišti nagus. Ap.
2.kiek suduoti: Kaip tu drįsti nagus kišti prie mano vaiko?!. Paukš.
3.vogti: Ne pirmas kartas Petronė jį kalbinėja kišti nagus prie sėklinių grūdų. rš. Visiems pasidarė aišku, kad jei ką iš saviškių galima įtarti nagus prie arklių kišant, tai tik Šimo Petrą. Gric.
4.be reikalo kuo rūpintis, kištis: Nekišk nagų, kur nereikia. Ds. Tu visur savo nagus kiši. M. Nekišk nagų, nudegsi. Kt.
5.padirbėti, prisidėti prie darbo: Tiesė trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti. Krš. Aš pati ką pasitaisau, o tėvas nė nagų nekiša pri tokių smulkių daiktų. Erž. Jau jis niekur nekiša nagų, išsipustęs. Lkš. Jis nekišo nė nagų, tai ką aš viena padarysiu. Mžš. Stengtis įtikinti tokius tamsuolius, kad bijau ir nagų kišti prie tokios sunkios ligos, – tai vis tiek, ką sakyti, jog keršiju jam už jo darbelius. Pt.
nagùs kìšti į šū́dą vlg. imtis sėkmės neužtikrinančio darbo: Būčiau žinojęs, būčiau šūdan nagų nekišęs. Slm.
nagaĩ kniẽčia nori (ką bloga daryti): Kad jam vis mat nagai kniečia. Km. Tau visą laiką tenai nagai knietė. Ut. Teip i knieti nagai, kad ką nudžiovus. Kp.
nagaĩ knìta nori (ką bloga daryti): Jau tau ir knita nagai naują lempą sudaužyti. Slm. Knita jau tau nagai ką nors pagadinti. Tr. Tam vaikui knita nagai, nebenusėdi vietoj: tai peilį paima – įsipjauna, tai vėl ką sudaužo, sugadina. Vb.
nagùs kramtýti gailėtis: Berods, rytoj pasigailėsi... Dar šiandien kramtysi nagus. Gric.
nagùs krim̃sti gailėtis: Jei nori, nagus krimsk, o vis tiek nebepadės. Vvr. Būdama jaunesnė už mane, kiek kremta nagus, kad taip anksti insikinkė darban. Upn. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi. Slnt. Kitas nagus sau kremta, gailisi apleidęs savo nuskurdusią šalelę.... Žem. Frankas krimto nagus, jis nežinojo ką daryti. Cvir.
nagùs krim̃stis gailėtis: Jis dabar nagus kremtasi, kad taip padarė. Lš. Galėjo parduoti, bet nepardavė, o po karo, kai viską atėmė valdžia, nagus krimtosi, kad taip nepadarė. Bub.
naguosè laikýti priversti klausyti: Tėvas nelaikydavo baisiai to vaiko naguos. Trg.
nagaĩ lenktì į savè apie savanaudiškumą: Visų nagai in save lenkti. Smn.
nagaĩ lim̃pa sekasi dirbti: Negi visiem limpa nagai prie visko. Skp. Jo niekur nagai nelimpa. Lš.
nagaĩ neatkrãpšto rūrõs vlg. apie nesusitvarkantį, apsileidusį: Pana didžiausioji, o nagai rūros neatkrapšto. Varn.
nagaĩ nepakeñčia apie norintį kitus užkabinėti: Ir kriokina tuos vaikus kaip mažvaikis, ar nagai nepakenčia ?!. Vvr.
nagų̃ neprikìši viskas kaip reikiant, labai geras: Nieko! Prie tos sodybos nagų neprikiši! – ramino policijos vadas. – Čia, kaip sakoma, pats velnias į košę taukus drebia. Gric.
nagaĩ nerìmsta rūpi (ką bloga daryti): Smaliži, begėdi, ko nerimsta nagai?. Dov.
nagaĩ niẽžti nori (ką bloga daryti): Jam vis nagai niežti. Ds. Ar nagai niežti, kad rakinėji laikrodį?. Trš. Ir pradėjo – Rožytei per kaklą su viksva perbraukė, Marijonai geriant ąsotėlį stuktelėjo, ši apsiliejo. Labiausiai niežtėjo nagai prie viešnios. Paukš. Niežėjo nagai aprašyti iš vežimo išmestų pusinteligenčių bedarbių ir valkatėlių. Andr.
nagùs niẽžti nori nori (ką bloga daryti): Jau jam niežti nagus – lenda kur nereikia. Pc. Nagus niežti pamačius svetimą gerą. Jnš. Šlapdriba Laisvės alėjoje. Taip ir niežti nagus užsukti į centralkę. Andr.
nagùs nudègti
1.įkliūti: Už miško pardavinėjimą nudegė nagus. Jnš. Vieną sykį nudegė nagus ir mamos vyras, nors iki tol jam viskas klodavosi kaip sviestu patepta. Mač.
2.nieko nepešti: Kas lindo prie tos mergos, vis nudegė nagus, bet vienas aplaužė jai ragus. Krč.
nagùs nusikramtýti apie labai skanų valgį: Nagus galima nusikramtyti bečiulpaujant [keptus žiobrius]. Švaist.
nagùs nusikrė̃sti įkliūti, nukentėti: Neliesk – nagus nusikrėsi. On.
nagùs nusikrim̃sti gailėtis: Geriau būčiau padariusi, kad tėvų būčiau klausiusi: ėjusi už Kubiliaus... šiandien nagus galiu nusikrimsti. Simon.
nagùs nusvìlti įkliūti: Ir jis mat jau nusvilo nagus. An. Verčiau tegul neprasideda, bo nusvils nagus. Sb.
nagùs pagalą́sti norėti vogti: Jeigu pagalando nagus į valdinį turtą, tai kam į tą nešvarų darbą painioja kitus žmones?. Dvd.
nagùs pakasýti padirbėti: Tai buvo žiemos metas, kada matininkai dienų dienas prasėdėdavo Žemės ūkio ministerijos braižyklose, neturėdami kur dėti jėgų, ieškodami progų pakasyti augančius nagus. Andr.
nagùs pakratýti
1.labai nenorėti, atsisakyti: Kai aš užsiminiau jam apie paskolą, jis ir nagus pakratė. Lš. Kai sužinosit, kiek kainuos, nagus pakratysit. Snt.
2.mirti: Iš gero gyvenimo nagus pakratė. Škt.
nagùs paplė́šti labai stengtis: Nagų nepaplėšęs, dantų nerakinėsi. Krtn. Oi, dėl to siekio negaila nagų paplėšti. LzP.
nagùs paródyti
1.išryškinti jėgas, galią, smarkumą: Kalbama toliau, kad Rusija savo nagus parodė, besigindama nuo Napoleono. Pt. Palaukit, dar vasaris parodys savo nagus. Krč. Vasario pradžioje žiema dar kartą parodė savo nagus: ištisą savaitę spaudė toks šaltis, kad, rodės, ne tik žemė, bet visa, kas gyva, sustingo į akmenį. rš.
2.nuskriausti: Pirmą kartą gyvenimas parodė jam savo nagus, pirmą kartą jo mažo širdelė atjautė žmonių neteisybę ir sunkią nelaimę. Bil.
nagùs pasiknabdýti pačiupti ką: Malonu būtų, broleliai, nagus pasiknabdyti, kad tik patiems neprisieitų į spirgus prie košės pakliūti. LzP.
nagùs pašìpinti pelnyti: Pernai jis pašipino nagus su javais. Smn.
nagaĩ peršė́jo apie sunkų darbą: Oo! Jums nagai neperšėjo tiek linų suverpti ir išausti... – O ar tamstos peršėjo?. Žem. Trejus metus ištarnavau, kiek čia paliko mano prakaito!.. kunigo nagai dėl tos naudos neperšėjo.... Žem.
nórs nagùs pjáuk jokiu būdu ne, niekaip: Aš jo ilgai prašiau, bet jis neduoda, nors nagus pjauk!. Dkš.
nagùs praskìrti pailsėti: Aš neturėdavau laiko nė praskirti nagų. Rm.
nagaĩ prìdegė pasidarė striuka: Jau jam nagai pridegė. Skr.
nagùs pridègti įkliūti: Jau kartą nagus pridegęs galėjai būt atsargesnis [vesdamas antrą kartą]. Sur.
nagùs pridė́ti padirbėti: Pridėjo nagus, ir viskas kaip ir buvę (pasitaisė). Krš.
nagùs prikìšti
1.kiek suduoti: Prikišk prie svetimo vaiko nagus, tai tada tik liežuviai. Krš.
2.nuolat dirbti, padirbėti, prisidėti prie darbo: Prie braškių nagus prikišus reikia būt, į velėną virsta. Vdžg. Ligonis kaip ligonis: prikišo nagus prie darbo ir serga. Bgt. Žiūrėk, jos vaikai, pati ir vyras – visi naminiais, čerkasiniais. Tokiam būriui ar nereikia prikišti nagų, suverpti ir išausti. Žem. Taip ir trypčiojo visą dešimtį metų aplink visus darbus, nė nagų neprikišdamas prie bet kurio. Vaižg. Visi kiti, nuo virėjos ir virtuvės mergų ligi piemenų ir piemenių, ištvirko, pasišiaušė ir, be tiesioginio savo darbo, niekur kitur nagų prikišti nenori. Myk-Put.
3.nedaug padaryti: Nagus prikišo, i mokėk!. Lg.
4.neatsargiai, netinkamai dirbant sugadinti: Čia kas prikišo nagus prie girnų ir pagadino pumpurę. Al. Tik leisk jiems prikišti nagus, tai viską iš pamatų išgriausite, sienojus remontuot užsimanysite! Ir sakyk tu man dabar!. Myk-Put.
5.įsikišti, prisidėti (ppr. padarant ką netinkama): Ir čia, matyt, ar nebus tik velnias savo nagus prikišęs. KrvP. Nėra abejonės, kad pats ponas mokytojas čia prikišo nagus. Avyž. Jau kieno nors liežuvis yr prikišęs nagus. Sim. Vyskupas savo autoritetu apgynė kai kuriuos kunigus, prikišusius nagus prie sukilimo manifesto. Mač.
6.įkliūti: Neliesk, o prikiši nagus!. Als.
nagaĩ prilìpo įkliuvo (už vagystę): Tie tavo nagai kartą prilips. prš.
nagų̃ priplė́šyti privargti (dirbant): Kaip gana priplėšo nagų prie linam. Pst.
nagùs pristriùkinti nubausti: Daug nepavogs – policija tuoj nagus pristriukins. Ps.
nagùs privė́rė įkliuvo už vagystę: Vagiliavo po Pasvalį, kol nagus privėrė. Ps.
nagùs raitýti rengtis ką bloga daryti: Geru metas, o nagus raito. KrvP.
nagùs sukìšti daugeliui įkliūti: Dabar visi sukišo nagus. Šln.
nagaĩ sunìžo parūpo (padaryti ką savaip): Kalbininkams sunižo nagai ūmai perkeisti savo rašybą. rš.
nagùs suriẽsti neig. mirti: Nagus surietė. Lk.
nagùs susikrim̃sti labai gailėtis: Dabar gatavas nagus susikrimsti. Klvr.
nagùs šìpinti sunkiai dirbti: Da ravėk, nagus šipink, o nauda menka. Rs.
nagùs šìpti sunkiai dirbti: Dirbkit, šipkit nagus. KzR. Kadai jis ten šimpa nagus prie to nieko. Skr. Kam kalviui nagai šipt, kad jis turi reples. Krok.
nagùs tèpti gadinti gerą vardą dėl niekų: Dėl kokių laikrodėlių neapsimoka tept nagai: pagaus – gi kalėjimas!. Mžš.
nagùs tèptis
1.imtis negero darbo: Gailu, kad geri žmonys nagus tepas. Krš.
2.prasidėti su kuo: Nenoriu nagų teptis. Kad kaltas, ir kentėk. LTR.
nagùs turė́ti gerai mokėti kokį amatą: Šitokius nagus turėdamas jis neprapuls. Lš. Tas tai nagus turi, suvirintojas geras. Sur. Jis turi nagus, tik kad tingi. Ll. Neturi ans nagų, nieko nepadirbs. End. Turi jis nagus šitokiems dalykams ir ką padaro, tai žiūrėt neatsižiūrėsi. Mark. Na, ką tu pagiedosi? Turi nagus, paršelis! – tarė apkirptas dėdė. Cvir.
nagaĩ užknìto parūpo (ką padaryti): Mat nagai užknito: dar turėjos stiklas, čiupinėjo čiupinėjo, kolei sudaužė. An.
nagùs užkrė̃sti pridaryti nemalonumų, bėdos: Ta bjaurybė užkrės kam nagus, suės kokį vaikį. Krš. Būdama tokios slabnios sveikatos, tik nagus gali kam užkrėsti išeidama (ištekėdama). Upt.
nagaĩ užnìžo parūpo (padaryti ką bloga): Ar tau nagai užnižo, kad supjaustei tą virvę?. An.
nagùs užriẽsti gobšiai griebti: Kuo daugiau turi, tuo labiau užrietę nagus į dalias, pasogas, kraičius. rš.
nagùs užsikrė̃sti prisidaryti nemalonumų, bėdos: Svetimą dviratį pasiėmęs tik nagus užsikrėsi. Krš.
nagùs užsiñti pasipelnyti: Maskolius užsinė nagus pinigų radęs. Vlk.
nagaĩ užsìrietė neig. mirė: Užsirietė nagai, ir viskas. Vrn.
nagiùkai vìrpa labai nori (knebinėti): Vaikiukams jų nagiukai virpa knebinėti, ardyti. Krš.
ant nagų̃ eĩti sektis: Kupčiavot tai jam eina ant nagų. Lp.
ant nagų̃ nunèšti greit išpirkti: Būlavo (būdavo) už tokius obuolius po tris rublius, nuneša ant nagų. Kpč.
be nagų̃
1.negrabiai: Kaip čia imi be nagų!. Al.
2.apie nemokantį amato: Ir negali sakyt, kad jis be nagų – ką paima, tą padaro. Al.
į svẽtimus nagùs žiūrė́ti tikėtis pagalbos: Motina sakė, kad kiekvienai mergaitei reikia mokėti adatą valdyti, susilopyti ar ką pasitaisyti – nežiūrėti į svetimus nagus. Žem.
negalė́ti į nagùs įkrìsti apie labai liesą: Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi. Šts.
į (kieno)nagùs pakliū́ti
1.pasidaryti nuo ko priklausomam: Kai pakliūsi į vyro nagus, išpers kailį, kaukdama imsies darbo!. Žem. Ar tik jau nebūsi kokiems nenaudėliams naguosin pakliuvęs?. Šein. Tegul prašvis, – pamaniau aš, – tada jūs, pajuodėlės, pakliūsit į mano nagus. Mont.
2.būti suimtam: Stebiuosi, kaip jis lig šiol nepakliuvo į žandarų nagus. Myk-Put.
į (kieno)nagùs papùlti pasidaryti nuo ko priklausomam: Jeigut į jo nagus papulč, neduok Dieve!. Šln. Dabar papuls čigonėms į nagus! Joms jis visada krenta į akis. Ap.
iš nagų̃ verčiantis amatu: Žemės neturi, iš nagų gyvena (apie siuvėją). Ėr. Iš nagų geriau gyvena kaip ant žemės. Ds.
iš (kieno)nagų̃ iš bėdos (ištrūkti, ištraukti, išgelbėti): Iš vieno nagų kitam ant ragų. LTR. Jis (Zygfrydas Imerzelbė) geistų greta Elzės bent dviem mėnesiams, bent mėnesiui pamiršti pasaulį, ištrūkti iš įkyrėjusios reklamos ir propagandos nagų. Šein. Jei ne veršiuką, tai teliuką, o kartais ir visą karvę išgelbėdavo iš ligos nagų aštrus veterinaro peilis.... Ap.
iš (kieno)grynų̃ nagų̃ apie fizinį darbą, amatą: Keturiems reikėjo misti iš grynų mano nagų uždarbio. Žem.
iš nagų̃ išlùpti atimti jėga: O šiandieną, žiūrėk, – jaunos, tvirtos bobos arba vyrai žaliūkai, akmenis galėtų ritinėti, mušasi, riejasi prie duonos, o kapeiką įmanytų iš nagų išlupti. Žem. Angelui aišku, kad Rimoška girtas kaip pėdas, bet neišlupsi iš velnio nagų, nors ir iš jauno minkštaragio. Dovyd.
iš nagų̃ kriñta nesiseka dirbti: Darbas krito iš nagų, o mintys lyg pririštos vis sukosi apie vieną daiktą. rš.
iš nagų̃ neišléisti nenustoti dirbti: Senelė buvo be galo darbšti: ir viešėti atvykusi ji neišleisdavo darbo iš nagų. rš.
iš nagų̃ spìrtis labai stengtis: Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų. Raud.
per nagùs bematant (išpirkti): Turguje žmonės per nagus išgraibsto kiaušinius. Jnš.
per nagùs krìsti daug turėti: Kad ir per nagus kristų, o neduos. Gs.
per nagùs pérleisti daug pagaminti: O kiek žmonėms ir dvarams pakinktų per savo nagus perleido... nagai geri. Žem.
prie nagų̃ nelim̃pa nesiseka: Jam darbas prie nagų nelimpa. Jnšk.
su nagaĩs mokantis amatą, nagingas: Su nagais besanti motriška: krepšį padirbo. Rdn. Žiūrėk, koks gražus vežimas, tikrai žmogus su nagais. Kb.
su atbulaĩs nagaĩs negrabiai, bet kaip: Imi ką su atbulais nagais, ir krinta viskas. Grdm.
su dykaĩs nagaĩs be ginklų: Ką darysi su dykais nagais. Ėr.
už nagų̃ užeĩti
1.atšalti pirštus: Užėjo už nagų. Lp.
2.pridaryti rūpesčių: Jam tai už nagų užėjo. Lp.
viršum̃ nagų̃ léisti Rm. paviršutiniškai dirbti:
nagaĩs ir dantimìs įnirtingai, iš paskutiniųjų (ginti): Savo privilegijas pasiryžusi ginti nagais ir dantimis. Vencl.
kaĩp be nagų̃
1.negrabus; negrabiai: Nupuvanagi, tu kaip be nagų, ką imi, viskas lekia iš rankų!. Ds. Toks yra kaip be nagų, dirba viską atbulai. End. Dirba kaip be nagų. Vl.
2.nepatogu, negerai: Be peilio kaip be nagų. KrvP. Prie varstoto be obliaus – kaip be nagų. Snt. Be virtuvės – kaip be nagų. Mžš. Be laikrodžio – kaip be nagų. Jnš. Pamačiau žmonių, pasaulio, supratau, kad be mokslo – kaip be nagų. Vencl.
kaĩp nesavaĩs nagaĩs nevikriai: Imk imdamas, dabar ima kaip nesavais nagais. Grž.
kaĩp nupùvusiais nagaĩs netvarkingai: Dirba kaip nupuvusiais nagais. Ds.
kaĩp šaltaĩs nagaĩs abejingai, nekreipiant dėmesio: Tu dirbi viską lyg šaltais nagais. Kt.
aukso nagai žr auksas
aukso nagus turėti žr auksas
balana pridegė nagus žr balana
bieso nagai žr biesas
iš giltinės nagų išrauti (ištraukti) žr giltinė
kapeikos neišmušti per nagus žr kapeika
katės nagais žr katė
katino nagais laikytis žr katinas
iš mirties nagų ištraukti žr mirtis
iš mirties nagų pasprukti žr mirtis
[su] ragais ir [su] nagais žr ragas
subinė nukando nagus žr subinė
vanago nagai žr vanagas
varnos nagai žr varna
velnio nagai žr velnias
kaip į velnio nagus žr velnias
kaip višta su nagais žr višta
žarijas žarstyti svetimais nagais žr žarija