muilas

Apibrėžtis

muĩlo bur̃bulas išpūstas dalykas: Sumečiau, jog tas išskaičiavimas tik muilo burbulas kvailiams akis dumti.... Pt. Taip ir maniau, kad muilo burbulas. Vien. Kai kas jau seniai kalba, kad tavo direktoriaus vieta tik muilo burbulas. Gruš.
muĩlo burbulų̃ pūtìkas kas išpučia menkus dalykus: Man visai nerūpi muilo burbulų pūtikai. Bub.
muĩlo bur̃bulus léisti į akìs Krš. apgaudinėti:
muĩlo dėdùkas kas niekam tikęs: Jis toks muilo dėdukas. Šln.
muĩlą dúoti bėgti: Tik tas sargybinis vokietis nusisuko, aš pro kapus, į šuniją – i davai muilą duoti. Bt.
muĩlą džiovìnti dykinėti, nieko nedirbti: Vaikščioja apie kampus ir džiovina muilą. Pns.
ne muĩlą ė́dęs gudrus, neištižęs: Tas yra ne muilą ėdęs. Šts.
muĩlą išnèšti pabėgti, išsigelbėti: Kai kada vos muilą išnešam.... Marc. Džiaukis muilą išnešęs. Dovyd.
muĩlo nemãtė nešvarus: Mūsų marškos gal jau metai kaip muilo nematė. Užp.
muĩlą nèšti
1.eiti, skubėti: Aš dirbu, padirbu – ir nešu muilą ant namų. Pš.
2.bėgti: Jau klebonas prapuolė ir mes muilą nešam. Bt. Vienas po kito [geriantieji] virto iš klumpių, kitus policija susėmė nešant muilą namo. Andr.
muĩlą prarìjęs nusivylęs: Muilą, anot to, prarijęs gavau šalin su savo mokslu pasitraukti. Vaižg.
muĩlą vèžti
1.dykinėti, nieko nedirbti: Kitus ragina dirbti, o pati muilą veža. Prn.
2.atsilikti: Ar sunkiau, ar lengviau – jis vis muilą veža. Gs. Kur aš spėsiu su jais, vežu sau muilą, ir gana. Grš.
ant muĩlo dúoti sumušti: Duokit biesui ant muilo! – sušnibždėjo minia. LzP.
ant muĩlo gáuti būti sumuštam: Gausi gerai ant muilo, tai tuokart žinosies!. Vvr.
ant muĩlo užsidìrbti būti sumuštam: Neišdykauk – užsidirbsi ant muilo!. Erž.
be muĩlo pralį̃sti neig. pataikaujant gauti: Be muilo pralindo į pono malonę. KrvP.
kaĩp muĩlas neskanus: Šiemet bulbos kaip muilas. Trgn.
kaĩp muĩlą suė́dęs nepatenkintas: Stovi kaip muilą suėdęs. Pls.
kaĩp ant muĩlo
1.slidu: Stuburų ūlyčioj nebegalima važiuot – kaip ant muilo, kad prilyta. Slm.
2.sėkmingai, sklandžiai: Eina darbas kaip ant muilo, kad noriam. Varn.
gegutės muilas žr gegutė
kiškio muilas žr kiškis
piemenukų muilas žr piemuo
į subinę lįsti be muilo žr subinė
į uodegą lįsti be muilo žr uodega
į užpakalį lįsti be muilo žr užpakalis
kaip Zablockis ant muilo žr Zablockis
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: soap
prancūzų kalba: savons
vokiečių kalba: Seifen
rusų kalba: мыло
lenkų kalba: mydło

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra