medus

Apibrėžtis

medaũs lū́pos apie saldų kalbėjimą: Medaus lūpomis skolina, tulžies – grąžina. rš.
medaũs mė́nuo vedybinio gyvenimo pradžia: Medaus mėnesį paėmė vyrą kariuomenėn. Ml. Da ir anys gali mum ažusaldyt degtinę – medaus mėnuo. Ut. Medaus mėnuo, matyti, baigiasi. Sav. Jaunavedžiai du medaus mėnesius išgyvenę. rš.
medaũs rasà ant augalų lapų saldūs syvai, lipčius, amaras: Vasarą iš medžių lapų kartais išsisunkia amaras, kurį medaus rasa vadina. Dauk.
medaũs širdìs labai geras būdas, nuolaidumas: Su juo reikia kantrybės ir medaus širdies. Sdb. Jam ir medaus širdį turėdamas neįtiksi. rš.
beržìnis medùs pyla: Nerėk, bo gausi beržinio medaus!. Slm.
gãli mẽdų išsémti pirštù ne iš šventųjų: Petras ne nuog to, ir jis galėjo medų pirštu išsemt. Rod.
medumì lašė́ti apie saldžią kalbą: Tavo lūpos, sužadėtine, laša medumi. ŠR.
medumì lìpti priẽ širdiẽs labai patikti: Tos kalbos medum lipo jam prie širdies. Marc.
medujè mirkýtas apie saldžialiežuvį: Mergelių žodeliai meduj mirkyti. Dkšt.
medumì pàtepta labai malonu: Žinoma, šitam valstiečiui dabar viskas atrodo medumi patepta. Dvd. Gerai gyvenam – viskas medum patepta. Dkš.
medumì tèpti
1.labai pageidauti, maloniai priimti: Veržiasi, sakytum ten medum tepa. Trgn.
2.maloniai nuteikti: Meilumas gi senio, tepa medum, nors, kiek prisižiūrėjau, namiškiams jis buvo tikras tironas. Andr. Vyro atidumas Akvilę medumi tepa. Avyž. Jo brolis Antanas jau kitoks. – Geras ir tas... Tamstele, tamstele, medum tepa, o derva dvokia. Vien.
medumì tẽptas labai malonus: Kiekvieno žmogaus gyvenimas ne medumi teptas. rš. Dideliai skųstis negaliu, bet nėr nė manasis [sūnus] medais teptas. Gran.
medumì varvė́ti apie saldų kalbėjimą: Akys protu žibėjo, žodžiai medum varvėjo. KrvP. Juk palaidūnės lūpos medumi varva, ir jos burna slidesnė už aliejų. ŠR.
per mẽdų eĩti būti skanu: Išsibadavusiam tik paduok – jam viskas per medų eina. Gs.
per mẽdų išeĩti būti skanu: Kai išalksi, per medų išeis. Skr.
už mẽdų labai skaniai, labai skanu: Sudžiovins, suvalgysit už medų. Ps. Vaikai, žiemą obuoliai bus už medų. Kair.
medùs ir píenas apie labai gražų: Tai ne mergaitė, o medus ir pienas. Tilv.
kaĩp medùs
1.mielas, malonus: Man tie žodžiai kaip medus. Baran.
2.apie saldžiai kalbantį: Je, ar ji jau užmiršusi, kaip ta pati „geroji" seselė Šauklienė, kuri turinti liežuvį kaip medų, o pati kaip angis. Simon.
kaĩp devynì mẽdūs apie labai skanų: Gardu kaip devyni medūs. Nm.
kaĩp dù medù apie labai skanų: Saldus kaip du medu. Gs.
kaĩp medumì pàteptas lengvai, sklandžiai: Ech! gyvenimas su žmona eis lyg medumi pateptas. rš.
kaĩp medumì tèpti labai įdomiai kalbėti: Šneka tai kaip medumi tepa, o prie darbo atbulais nagais. Bsg. O, tu jau kalbi, kaip medumi tepi. Balt.
kaĩp medumì tèpti per šìrdį labai įtikti: Liucė pasirodė puikiai mokanti palaikyti kalbą apie vaismedžius ir seniui Vasariui kaip medum per širdį tepė. Myk-Put.
kaĩp į mẽdų apie besimeilinantį: Kad ir sąla (viliojasi), kaip į medų. Trgn.
kaĩp iš medaũs ir píeno plaũkęs apie labai gražų: Kas per gražumas [jaunikio] – negalima nė apsakyt, teip kaip iš medaus ir pieno plaukęs!. Bs.
kaĩp su medumì labai skanu: Alkanam ir sausa duona kaip su medum. KrvP.
kaĩp medùs su degutù apie labai neskanų: Ot kaip jis skaniai valgo, kaip medų su degutu. iron.
beržo medaus duoti žr beržas
Dievo bitys, Dievo ir medus žr Dievas
kunigo medus žr kunigas
kaip musė ant medaus žr musė
kaip musė į medų žr musė
kaip muselės ant (prie)medaus žr muselė
pienu ir medumi žr pienas
vietos nėra medui žr vieta
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: honey
prancūzų kalba: miel
vokiečių kalba: Honig
rusų kalba: мед
lenkų kalba: miód
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio medus
medus
iš nektaro arba lipčiaus bičių perdirbamas produktas.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra