ne tõ mẽdžio birbỹnė Brs. tam darbui netinka:
žãlio mẽdžio krỹžius didelis vargas: Ot tai kryželis žalio medžio man šitas darbas. Mrk.
mẽdžio pjū́klas pikčiurna, niurgzlys: Gavau vyrą tokį medžio pjūklą. Tv.
mẽdžio subinė̃ vlg. apie netikusį padarą: Eik tu, subine medžio, netiesa. J. Cit tu, subine medžio, ar neisi gulti! (bara šunį). Vgr.
mẽdžio širdẽlė apie nejautrų, negailestingą: Mart, marti, martele, tavo medžio širdelė. Brž.
gývu medžiù prisispyręs, būtinai: Aš jam gyvu medžiù gyniau jos neimti. Nmn.
ìlgu medžiù labai prisispyręs: Ilgu medžiu gynė nuog tos draugystės. Lp.
kad mẽdžiais nueĩtų sakoma keikiant: Kad tu medžiais nueitum, kad taip mane suėdei!. Ds.
kad sausaĩs mẽdžiais eĩtų toks keiksmas: Kad tu būtum, bernužėli, sausais medžiais ėjęs, o ne mane jaunuolėlę kalbom prikalbėjęs. Pnd.
kad sausaĩs mẽdžiais nueĩtų toks keiksmas: Et, kad būtų mano laimė nuėjus sausais medžiais!. Srj.
sausaĩs mẽdžiais nustáugtų sakoma nelinkint gero: Geriau tas mano vaikelis būtų nustaugęs sausais medžiais, negu jis gimė. Nč.
medžiùs ramstýdamas apie girto ėjimą: Vėl pareina medžius ramstydamas. Sur.
ant sausų̃ mẽdžių labai didelis (pyktis): Mano vaiko piktumas tai ant sausų medžių. Nč.
į saũsą mẽdį pašókti mirti, žūti: Tas, sako, pašoks į sausą medį, arba tas sulauks sausos šakos. Dauk.
į mẽdį pasimierúodamas apie smarkiai ir greit augantį: Auga į medį pasimieruodamas. Krž.
į medžiùs pasižiūrė́damas apie smarkiai ir greit augantį: Auga vaikai į medžius pasižiūrėdami. KrvP.
iš mẽdžio iškrìsti apie nesusigaudantį: Ko taip žiūri, ar iš medžio iškritai?. Varn. Ar tu ką tik gimęs, ar iš medžio iškritęs, kad nežinai, kas perka, kas parduoda. Avyž.
per mẽdį labai (puola): Puola per medį prie tų obuolių, negali atmušti. Ms.
per sausaĩs mẽdžiais nulė̃kti niekais virsti: Tėvas kaip ir žmogus, o sūnai užplėšę galvas nulėkė per sausais medžiais. Prng.
nė̃ su medžiù neprimùšti negalėti paveikti, niekaip neprivaryti: Prie gero nė su medžiu neprimuši. LTR.
kaip mẽdis
1.stambūs, geri (javai): An tokio lauko pasėk rugius, rugiai bus kaip medis. Dv.
2.sustingęs: Stovi kai medžias, ir gana. Prl.
3.be jėgų, paslikas: Pareis ir grius į lovą kaip medis. Krš. Gulėjo kaip medis. N. Guli kai medžias. Sv.
kaĩp kad šlãpias mẽdis dẽga prastai: Kalba lyg kad šlapias medis dega. Nj.
kaĩp iš mẽdžio išdrìbęs apie nesusigaudantį: Kalba kaip iš medžio išdribęs. LTR.
kaĩp iš mẽdžio iškrìtęs apie nesusigaudantį: Visi sėdėjo kaip iš medžio iškritę. Lnkv. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš medžio iškritę. Šd. Laimonas kurį metą jautėsi lyg iš medžio iškritęs. Trein.
kaĩp iš mẽdžio krìtęs apie nesusigaudantį: Tik gaila, kad kooperatyvo vadovai dedasi lyg iš medžio kritusiais. – Pirmą kartą apie tai girdime... – sako jie. rš.
Dievo medis žr Dievas
Dievo nevaryk (nevyk)į medį žr Dievas
Dievo nevyk į medžius žr Dievas
Dievą varinėti (varyti)į medį žr Dievas
rojaus medelis žr rojus
vikių medis žr vikis