sveĩką kuõdą išnèšti nenukentėti: Atrodė, kad jam klius per muštynes, bet pasisekė išnešti sveiką kuodą. Jnš.
kuõdą gáuti pralošti: Palangiškiai sportininkai kuodą gavo. Plng.
kuõdą įdúoti
1.primušti: Girtam ir neišgėręs gali kuodą įduoti. Čiurl.
2.gauti mušti: Savo kuodo neįdavęs kito neįmuši. Vg.
kuõdą įkìšti įkliūti: Negi jau Valentas bus įkišęs kuodą? – apgailestavo senis. Paukš. Nežinau, kuo baigsis tamstai su tom juokingom pyliavom, ponas Gediminai, bet aš asmeniškai nedaug liūdėsiu, jei įkiši kuodą. Avyž.
kuõdą išnèšti pasprukti, išsigelbėti: Žiūrėk, kad tik kuodą išneštum iš tų vaišių. Sk.
kuõdo netèkti pralaimėti: Išėjo pešt, o pats kuodo neteko. LTR.
kuõdą nèšti eiti: Tai kur tamstyte kuodą neši taip anksti?. Jnš.
kuõdą parnèšti pareiti: Poni, matai, parneša kuodą iš miesto. Jnš.
kuõdą pastatýti didžiuotis: Kuodą pastačius eina savo keliais, ans – savo. Lkv.
kuõdą statýti didžiuotis, puikuotis: Tu matai, ir ta Ievutė taip jau kuodą stato – nė į šią pusę nežiūri. Sk. Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti. Paukš.
kuõdas stójasi baisu, šiurpu: Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūrint stojasi kuodas. Pnd.
kàs (kam)į kuõdą ne (kieno) reikalas: Ir kas tau į kuodą dėl Elzės! – atrėžė jis užsigavęs. Mont. Kas tau į kuodą, kur aš buvau!. Dkš.
į kuõdą įdė́ti įsigerti: Moteriškės, truputį į kuodą įdėjusios, pradėjo kožna vyrą savo peikti. Valanč.
į kuodùs įsikìbti susipešti: Žvirbliai vienas antram į kuodus įsikibo. rš.
į kuodùs susikabìnti susipešti: Bobos jau į kuodus susikabino, eikit žiūrėt!. Žg.
į kuodùs susikìbti susipešti: Žiūrėk, kad tik vėl į kuodus nesusikibtų. Grz. Žodis po žodžio – ir susikibom į kuodus. rš.
už kuõdo vedžióti nuolat mušti: Mačiau aš ne vieną tokį: kol gavo, tai nagus išskėtęs mylėjo, o gavęs visą amžių už kuodo vedžiojo. Čiurl.