kryžius

Apibrėžtis

krỹžiaus gãlą ką́sti labai, beviltiškai stengtis: Nors kryžiaus galą kąsk, neišsiginsi. Skr.
krỹžiaus gãlą krim̃sti labai, beviltiškai stengtis: Jis galėjo kryžiaus galą krimst, žmogus, o nieko nepadarė. Erž. Nieko vargui nepadarysi, nors kryžiaus galą krimsi. LTR.
krỹžiaus kẽlias vargas: Nuo tada prasidėjo Marės Sudmantikės tikrasis kryžiaus kelias. Simon.
krỹžiaus keliaĩ tikras vargas: Jau pavasarį daržai – tai kryžiaus keliai: atsiklaupęs eini, atsistot nebegali, pasilenkus galva sukas. Sur. Naujai susirinkusiai šeimai prasidėjo kryžiaus keliai po dar nesusitvarkiusias įstaigas, kuriose šiltai įsitaisę tebesėdėjo daug okupantų demoralizuotų biurokratų. Vencl. Ateity kažkam bus labai svarbūs tie jo [aprašyti] kryžiaus keliai. Ap.
krỹžiaus keliù eĩti vargti: Kai ištekėjau, nuo tos minutės kryžiaus kelius ėjau. Sur.
krỹžiaus kẽlią keliáuti vargti: Bet kai teta Skrandienė ėmė pasakoti, kokį kryžiaus kelią ta moteris keliavo su lavonėliu pintinėj, turėjau paimti plunksną į rankas. Simon.
krỹžiaus keliùs paváikščioti pavargti besirūpinant kuo: Tau gal neteko reikalų turėti įstaigose arba vieną kitą medį nusipirkti! Pavaikščiotum kryžiaus kelius!... Myk-Put.
krỹžiaus keliõnę atlìkti pavargti: Krymo saulę pamatysi tikrą kryžiaus kelionę teatlikęs. Vaižg.
dìdelis krỹžius tikras vargas: Aš nieko nežinau, man čia pirmi metai, bet kumečiai pasakojo, kad su jūsų dienomis yra didelis kryžius. Žem.
geležìnį krỹžių nèšti labai vargti: Anas ne medinį, ale geležinį kryžių neša. Trgn. Jis visą savo gyvenimą geležinį kryželį neša. An.
krỹžių bučiúoti prisiekti (krikščioniškai): O seserys Ščehockos, kambarinės, bučiuoja kryžių. Sruog. Pasiduodant man, mudu vienas kitam bučiavome kryžių, jog srityje aš valdovas po senovei. Piet.
krỹžių dė́ti būti tikram: Jeigu žmogus iš pirmo žvilgsnio patiko – dėk kryžių, kad suklydai. Sur.
kryžẽlį dúoti užkrauti vargą: Ką Dievas myli, tam kryželį duoda, kas nužemintai jį neša, tas dangaus karalystę užsipelno. Žem.
krỹžių dúoti krikštaĩs skersai ir išilgai mušti: Also, taip ir žinokite: jei aš dar kartą išgirsiu jos skundą, tai – viena: duosiu jums kryžių krikštais, o antra.... Simon.
krỹžiumi gul̃ti labai ginti: Vieni specialistai gula kryžiumi ir gina nuo alkoholio žuvis, kiti taip pat gina vamzdynus. rš.
krỹžių im̃ti ant sàvo galvõs užsitraukti vargą: Kamgi jis ant savo galvos kryžių ims?. Ds.
krỹžiaus nestatýti tikti dar kam nors: O visgi tu ant manęs, senio, kryžiaus dar nestatyk, aš tau praversiu. rš.
krỹžių nèšti labai vargti: Badą kęsti, kryžių nešti, dalią keikti kas padės?. Sruog. Kuo kaltas, už ką jis turi kentėti, visą amžių tokį sunkų kryžių nešti?. Žem. „Klausyk vyro, nelaidyk liežuvio, ir bus gerai", visur tą patį girdi, pasiguodus, labiau kunigėlis, liepia kantriai kentėti, savo kryželį nešti. Žem. Ir aš visą amžių nešu kryžių. Btg. Ana visą gyvenimą kryžių neša: vaikų penkeli, i vyras tik išgert. Grv.
krỹžius nukrìto praėjo rūpestis: Žiūriu – atvažiuoja Juozas – vienas kryžius ir nukrito. Sur.
krỹžių pamèsti iš vargo išbristi: Dar̃ jau geriau – kryžių pametė: vaikai jau dideli, patys ažkruta. Grv.
krỹžių pastatýti baigti nieko gera nesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus. Vien.
krỹžių uždė́ti lemti vargą: Dievo valia! – atsiduso dar: – uždėjo tokį kryžių, kurio stačiai jau nebepakeliu. Pt.
krỹžių vil̃kti vargingai gyventi, vargti: Vilkau ir velku kryžių – visas toks gyvenimėlis. Krš.
iš krỹžiaus krìsti
1.nusigyventi: Šiemet visokios nelaimės – kritom iš kryžiaus. Krž.
2.paliegti: Po gimdymo ana krito iš kryžiaus. Krž. Ta boba krito iš kryžiaus, pas daktarus ir pas daktarus. Skr.
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, nukriošti: Tie seniai visi atsakę nuo kryžiaus. Grd.
kaĩp iš krỹžiaus krìtęs paliegęs: Toks sustūgęs, susitraukęs, lygu iš kryžiaus kritęs. Skdv. Palikau kaip iš kryžiaus kritęs. Plt.
kaĩp nuo krỹžiaus nùimtas labai sublogęs: Ar jau negalima poros dienų palaukti – matai, merga kaip nuo kryžiaus nuimta. Krėv. Duktė kaip nuo kryžiaus nuimta. Grv.
giltinės kryžius žr giltinė
žalio medžio kryžius žr medis
pirštus sukeisti kryžiais žr pirštas
kaip velnias kryžiaus žr velnias
kaip žydas kryžiaus žr žydas
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: cross
prancūzų kalba: croix
vokiečių kalba: Kreuzungen
rusų kalba: крест
lenkų kalba: krzyż

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra