kraũjo akmuõ rš. hematitas:
kraũjo lašiùkas atlašė́jo (kieno) labai panašaus charakterio: Gal tau tavo tetos kraujo lašiukas atlašėjo, kad taip mėgsti dainas kaip ir ji. Lp.
paskutìnį kraũjo lãšą išsiur̃bti labai išnervinti: Išsiurbk tu man paskutinį kraujo lašą!. Ms.
paskutìnį kraũjo lãšą išvar̃vinti viską atimti: Brolis baigia man paskutinį kraujo lašą išvarvinti. Vkš.
ikì kraũjo lãšo visas jėgas atiduodant: Dirbau lig kraujo lašo, o algos už kitus mažiau tegavau. Varn.
ikì paskutìnio kraũjo lãšo visas jėgas atiduodant: Kovojau, daviaus lig paskutinio kraujo lašo, kol tik perlaužiau aną. Krš. Mes prisiekėm kovoti už tėvynę iki paskutinio kraujo lašo. rš.
kraũjo liejìmas kruvina kova, karas: Nutraukti kraujo liejimą!. rš.
kraũjo mãkas I. nuospauda, trynė:
kraũjo mal̃kas vargas, kankynė: Patropijau pataisyti daug daiktų su vienu tiktai kirviu ir kaištuvu, bet su kokiu kraujo malku!. I. Lytotoj vasaroj šienauti po pelkes yra kraujo malkas. I.
kraũjo praliejìmas žudynės, muštynės: Vienąkart regėjo baisias scenas praliejimo kraujo. Kudir. Bus ten mūsų suėjimas, bus ten kraujo praliejimas. LTR.
kraũjo pralietójas I. žudikas:
kraujų̃ pūslė̃ pikčiurna: Eik tu, kraujų pūsle, tave negalima nė galu piršto paliest!. Mrj.
kraũjo siurbėlė̃ išnaudotojas: Tos mūsų kraujo siurbėlės lai miršta šuns bjauria mirtim!. Vd.
kraũjo siurbẽklis skriaudikas: Aptekom kraujo siurbekliais iš karo metų. Šts.
kraũjo ùpės tẽka vyksta žudynės: Ten broliai Kainais pavirto, kraujo upės teka, žmonės ašaromis plūsta, žaizdose vartosi. Vien.
drum̃sto kraũjo kas negrynos rasės: Nuostabiai atjaunėjęs rasizmo vadas vedė drumsto kraujo dailią vokietaitę. Šein.
grýno kraũjo tikras: Ji buvo gryno kraujo miestietė. Mont.
káršto kraũjo energingas: Labai buvau karšto kraujo, buvau Lietuvos bėgūnas. Šmn.
mė́lyno kraũjo kas aukštos kilmės: Juk mes neturime mėlynojo kraujo princų ir princesių, apie kuriuos skaitome romanuose. Tilv.
nekal̃tas kraũjas prabìlo skriauda paaiškėjo: O nekaltas kraujas anksčiau ar vėliau prabyla. Mrj.
pasiùtusio kraũjo labai smarkus: Pasiutusio kraujo ta merga. Gs.
paskutìnį kraũją lãšinti (kam) labai spausti prie darbo: Būrams jie paskutinį lašina kraują. Donel.
sãvas kraũjas giminė: Skaudu, kai šunes už skvernų graibsto, kai visi pirštais bado, bet kai dar savas kraujas, savo lizdo paukštis.... Marc.
šáltas kraũjas ramumas: Pavojaus metu ne tiek taikli ranka, kiek šaltas kraujas nusveria. Šein.
kraũjas bujójasi apie labai supykusį: Anas kai užsiširdys, tai kraujas bujojas, gatavas muštis. Tvr.
kraũją čiul̃pti išnaudoti: Visokio plauko išnaudotojai negailestingai čiulpė valstiečių kraują. rš.
kraũją gadìnti erzinti, nervinti: Tu man tik kraują gadini vis atsibardamas, neklausydamas. Als. Negeras vyras, tik man kraują gadina. Rš. Nusiramink, negadink sau kraujo, – bando jį raminti Armanas. Cinz. Šitas senas tėvas man tik kraują gadina. Vdš.
kraũją gérti žiauriai išnaudoti: Gana jiems darbo žmonių prakaitą, kraują gerti. Cvir. Ir geria kraują. Grdm.
kraũją iščiul̃pti išnaudoti: Iščiulpę kraują pavergtų tautą, visi apsiginklavę lig dantų. Tilv.
kraũją išė́sti pridaryti rūpesčių: Prasti vaikai išėda kraują tėvams. Šts.
kraũją išgérti iš panagių̃ labai įkyrėti: Kad tu žinotumei, svainele, kokia ta mergelė! Ak, sakau, ji mano kraują iš panagių yra išgėrusi. Simon.
kraũjo išlíeti žudyti: Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraujo išlieti. ŠR.
kraũją išsiur̃bti išnaudoti: Išsiurbė kaip kokie piktieji visą mano kraują. Vvr.
kraũją ištráukti iš nãgo prie darbo prispausti: Tave gerai pavadins, tau kraują iš nago ištrauks. Bsg.
kraũjas kaĩsta jaudinasi: Jam visas kraujas kaista tik nuo lūkesio vėl išgirsti seniai negirdėtą balsą. Šein.
kraũjas kunkuliúoja krūtìnėje ima pyktis: Pagalvojus apie tai, Petrui Balsiui kraujas kunkuliuoja krūtinėje ir rankos savaime gniaužiasi į kumščius. Myk-Put.
kraujù láistyti ginti (nuo priešų): Vadinasi... kai mus išvaro su visomis šaknimis iš tėvynės, iš mūsų tėvų krauju ir prakaitu laistytos žemelės, – tada aukso lietumi laistys... Prakeiktieji!... Pt.
kraũją làkti žiauriai išnaudoti: Gana jums žmonių kraują lakti!. Žem. Atsigėrė žmonių ašarų, dabar kraujo lakti panorėjo. KrvP.
kraũją léisti žudyti: Broliškos rankos brolio kraują leidžia. Kudir.
kraũją líeti
1.kovoti: Kai reikia kraujas lieti, tai mes su vokiečiais lygūs, o kai išeina šitoks reikalas – tai lygybės ir nebėr!. Sruog. Nejaugi žmonės liejo savo kraują už laimę, kad pasitikėtų biurokratais, mulkinančiais vien žodžiais ir pažadais. rš.
2.žudyti: Aplink šventovę jie liejo nekaltą kraują. ŠR.
kraujujè máudyti žudyti: Tai tas kelias, kuriuo šimtmečiais traukdavo plėšrūs arabų, persų, romėnų ir turkų grobikai, maudydami kraštą kraujuje. rš.
kraujuosè máudyti žudyti: Kam žmogus žmogų ėda, kam savo brolį persekioja, jį kraujuose maudo?. Šein.
kraujujè máudytis būti žudynių kaltininku: Kareivių, darbininkų ir valstiečių kraujuje maudėsi sostas. rš.
kraũjas nepaléidžia yra giminės: Kraujas nepaleidžia, reikia pamylėti. Rm.
kraũjas nešiója labai mėgsta lakstyti: Neiškenčia nelakstęs, pats kraujas nešioja. Rdn.
kraũjas netekė́tų įsipjóvus sakoma apie didelį išgąstį: Ar žinai, kūmai, taip buvau nusigandęs, kad jei kas būtų pjovęs, tai ir kraujas nebūtų tekėjęs. Vien.
kraũją nuléisti susilpninti jėgas: Legionininkai nebepuolė, matyt, gerai nuleidome jiems kraujo. rš. Per paskutiniuosius areštus Kauno darbininkijai nuleista daug kraujo. rš.
kraũją pakùrti sujaudinti: Vienas po kito kaip paverti jie (sapnai) sužėri jo akyse, jam kraują vėl pakuria ir smegenis suveržia. Šein.
kraũją palíeti nužudyti: Jei kas palies kraują žmogaus, to kraujas testo pralietas. Bret.
kraujuosè paplukdýti apie žudynes: Sukilimai, teisybė, buvo numalšinti ir kraujuose paplukdyti. rš.
kraũjas pasilíejo įvyko žudynės: Ne šiandien, tai rytoj tas nekaltas darbininkų kraujas būtų pasiliejęs. Lauc.
kraũją pérėsti pridaryti rūpesčių: Perėda kraują vaikai tėvams. Šts.
kraũją pralíeti
1.žūti: Už laisvę jis kraują praliejo. Dglš.
2.žudyti: Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį duobėna. Bret.
kraũjo prisigérti labai išnaudoti: Prisigėrę žmonių kraujo ir ašarų, abudu po vienas antro išmirę, vaikams vienos skolos paliko. Žem.
kraũjo prispriñgti žiauriai išnaudoti: Prispringai žmonių kraujo, ateis ir tau ta diena. Ds.
kraũją rýti labai išnaudoti: Ponai vargšų kraują rijo. rš.
kraũją siur̃bti išnaudoti: Mūsų kraują siurbia kaip siurbėlė. Vlkš. Vien siurbti mūsų kraują tad jiem rūpi. Vd.
kraũjas skrupuliúojasi ima baimė: Skrupuliuojas kraujas, iš to ir sergam karės metais. Šts.
kraujù srovė́ti labai sielvartauti: Ak, širdel, krauju srovėki!. brš.
kraũjas stìngsta ima siaubas: Baisu buvo, kraujas stingo, kuomet viesula medžius su šaknimis rovė. Šein.
kraũjas stìngsta gýslose ima siaubas: Kai pagalvoju, kraujas stingsta gyslose... Mes tai mes, bet kas su vaikais daryti?!. Pt.
kraũjas supúola sutinka: Anuodum supuolė kraujas, t. y. sutinka labai. J.
kraũjas sustìngo gýslose apėmė siaubas: Jis ryškiomis spalvomis ir gyvais vaizdais nupiešė mirties bausmės paveikslą... Man kraujas sustingo gyslose. rš.
kraũją sušiur̃pinti išgąsdinti: Žvakelės (žaltvykslės) sušiurpino kraują. Šts.
kraũją suvarýti į šìrdį labai sujaudinti, išnervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin. Mont.
kraũjas sùvirė perpyko: Senas aš, o pagalvojus, tai tik kraujas suverda!. rš.
kraũjas tẽna gyslose rš. ima siaubas:
kraũją tráukti išnaudoti: Šeimininkas labai spaudžia su darbais: traukia kraują kaip siurbėlė. Jnš.
kraũjas užė̃jo perpyko: Jei jam užeina kraujas, kerta kuo papuola. Lš.
kraũjas užsìdegė perpyko: Rimeikienei užsidegė visas kraujas, iš uparos įmanytų visiems akis išdraskytų. Žem. Jau užsidegė kraujas nabagei, ka pulna priešais!. Krš.
kraũjas užšãlo paėmė išgąstis: Užšalo kraujas, kad pamatėm mūšį pirmą kartą. Šts.
kraũjas užšãlo gýslose paėmė siaubas: Užšals tau, seni, kraujas gyslose, kai čigonas arkliavagis suvarstys tvarto duris. rš.
kraũjas ùžvirė perpyko: Nors moku save valdyti, bet šįkart kraujas many užvirė. Pt. Jūra (kumelė) pasileisdavo didžiuoju sodinkeliu, gąsdindama pakeliui žmones ir pakinkytus arklius, kurių nuilsintas kraujas irgi užvirdavo. Ap. O man virte užvirė kraujas!. Dovyd. Giliai giliai susimąsčiau ir – nebeištūrėjau. Užvirė čigoniškas mano kraujas. Švaist.
kraũjas ùžvirė gýslose perpyko: Man kraujas gyslose užvirė. Mrj.
kraũjas vérda pyksta, nervinasi: Jis krato vėzdą, maukšlina ant akių kepurę, nors ji geriausiai laikosi, – tai ženklas, kad meisterio kraujas verda. Cvir. Tu man nedrįsk nė minėti tos mužikės. Visas mano kraujas verda!. Žem.
kraũją vìrinti nervinti: Tie klausimai savo paslaptimi virina jam kraują. rš.
į kraũją įáugti pasidaryti savam, brangiam: Kad man lietuvių kalba į kraują įaugus. Mrj.
į kraujùs padarýti užmušti: Jis nor mane į kraujus padaryti. N.
ikì kraũjo labai (supykti): Su kaimynu susipykau iki kraujo. Mrj.
per kraũją didelėmis pastangomis: Ūkis pas mus jau pakilęs, kad ir per kraują jis pasikėlė. Plv.
per kraujùs didelėmis pastangomis: Liūsti? Tu laukei nuo gyvenos kitos dalies, kitokių dovanų – ne per kraujus pirktos sau duonos. Mač-Kėk.
su kraujaĩs
1.labai sunkiai: Pasiskolinom pavasarį sėklų, o atiduot su kraujais prisėjo. Klt.
2.labai brangiai: Už tą pasiuvimą jis mane su kraujais nulupo. Skr.
kraũjas ir píenas kas labai rausvas, gražus: Ot, vyre, anądien Vaškuose kad mačiau vieną: mergina – kraujas ir pienas, slabna darosi pažiūrėjus, nors nagus krimskis. Paukš. Kaip merga jauna: kraujas ir pienas tavimp. Lz.
kaĩp kraujùs labai skausmingai, per jėgą: Tuos mokesčius lyg kraujus iš mūs traukė. Gs.
cigono kraujas žr cigonas
gaidžio kraujas žr gaidys
miežių kraujas žr miežiai
pienas ir kraujas žr pienas
rugių kraujas žr rugiai
upės eina krauju žr upė
varlės kraujo žr varlė
vilko kraują turėti žr vilkas
žuvies kraujo žr žuvis