kotas

Apibrėžtis

kurìs kótas kažkas negera: Jau kuris kotas pas juos yra. Trgn.
kótas (jo...)nemãtę tiek to: Kotas jo nematę!. Ds.
ant kóto iškélti pakritikuoti: Ne vieną tokį niurzglį „Šluota" jau suskubo iškelti ant koto, o kai kuriuos nuversti nuo koto. rš.
į kótą tinkamas: Ta merga būtų jamui į kotą ženytis. J.
kótas į kótą visai tokie patys, vienodi: Abu labu tokiu – kotas į kotą. Ps.
į pat kótą kaip tik, visai tinkamas: Jam tos kelnės į pat kotą. Skr. Kaip šit Srutienei į pat kotą.... Žem.
ikì paskutìnio kóto visai (nusigyventi): Jis nusigyveno iki paskutinio koto. Krok.
iš kóto išvir̃sti
1.apsvaigti nusigėrus: Tiek nusigėrė, kad iš koto išvirto. Grž.
2.netekti sveikatos: Kitą kartą jauni greičiau iš koto išvirsta kaip tie seniai. Grž. Kad ir jauni visi išvirtę iš koto, nei šiokie nei tokie. Sur.
3.pasenti: Jei jaunas neves, per daug išvirs iš koto. Šts.
iš kóto nuléisti papjauti: Tegu tik dar pasišoka prieš mane, tai nei neapsižiūrės, kaip iš koto nuleisiu aš jį. Lš.
iš kóto vir̃sti nusigerti, apsvaigti: Užtat padarė alų, kad nuo trijų stiklinių iš koto virsti – ponams su prastesniu nepasirodysi. Paukš.
nuo kóto
1.niekam tikęs: Tą kavalierių gyrėt gyrėt, o jis visai nuo koto. Gs.
2.visai prastai, netikusiai: Tai eisim pažiūrėt arklio: gal jau nuo koto nušėrei. Vlkv. Jau jis nuo koto nusimokino. Alk. Jis jau visai nusigyveno nuo koto. Mrj. Jau tu čia nuo koto nusikalbėjai. Klvr.
nuo kóto nukrìsti nusigerti: Vakar vakare aš nukritau nuo koto. Sd.
nuo kóto nusivarýti
1.netekti jėgų, nuvargti (einant, dirbant): Aš besivežiodamas visai nusivarysiu nuo koto. Krtn. Vincė besistengdamas visai nuo koto nusivarė. Šll.
2.nusigyventi, nuskursti: Visai nuo koto nusivarė. Dkš.
3.moraliai smukti: Vyrai nuo koto yr nusivarę gatavai. Krš.
nuo kóto nusmaũkti nugyventi, nusmukdyti: Prireiks – perkels kitur. Gal ir vėl į tokią pat nuo koto nusmauktą įmonę. Gric.
nuo kóto nuvarýti
1.atimti sveikatą, išsekinti: Tas šnapšelis aną nuvarė nuo koto. Krš.
2.nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestelių, nuvarė ūkes nuo koto visai. Rdn.
nuo kóto nuver̃sti
1.pargriauti: Vienas du sutašė (primušė), nuo koto nuvertė. Tr.
2.sukritikuoti:
nuo kóto nuvir̃sti
1.nepastovėti, nepaeiti (nusigėrus): Pagėrė, kad net nuo koto nuvirto. Vj.
2.netekti užimamos vadovaujamos vietos:
3.netekti sveikatos ar mirti: Ką gi žinai, gal katras sužūsit, gal katras nuvirsit nuo koto, tai juodai dienai verčiau pasitaupykit. Mžš.
per kótą pérsvirti pasenti: Vaikis per kotą persviręs ir nebegauna žmonos. Šts. Toksai per kotą sviręs persviręs: snaudė snaudė ir nusisnaudė. Rdn.
per kótą pérvirsti pasenti: Esu jau pervirtusi per kotą. Šts.
per kótą pū̃sti neig. mirti: Jau mirė, jau pučia per kotą. Dr.
su kótu didelis: Laimė su kotu. Sdb.
kaĩp kótas į kótą labai sutinkantys: Abu įtiko kaip kotas į kotą. I.
kablys atitiko kotą žr kablys
kirvis atitiko kotą žr kirvis
vanagas nelaužia koto žr vanagas
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: stem
prancūzų kalba: manche
vokiečių kalba: Knoten
rusų kalba: древко
lenkų kalba: trzonek
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio kotas
kotas, kotelis
įrankio ar daikto dalis, už kurios laikoma, kuria remiamasi.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra