Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

koks

Apibrėžtis

kókios kokẽlės klausiant naujienų: Kokios gi pas jus girdėti kokelės?. Dglš.
kóks tóks menkas, prastas: Koks toks bajoraitis, kad ir iš pupų nevaromas. Valanč.
jaũ nebereĩkia kóks labai geras, šaunus: Nukirpęs, pirtėj nupėręs, apdaręs suknėms brangioms – jau nebereikia kokį kavalierių pataisęs. Dauk.
kókį norė́si, tókį gáusi sakoma dūsaujančiam: Nedūsauk, nedūsauk, – kokią norėsi, tokią gausi!... rš.
kóks pastatýtas tóks paguldýtas mažas ir storas: Kokia paguldyta tokia pastatyta, – sako kaimynai apie ponią. Simon.
kóks parìtus tóks pastãčius labai storas: Na ir vaikas – koks paritus toks pastačius. Trk. Na ką, dukterėle, ar matai vaikiną: koks paritus toks pastačius, iš pupų nevaromas. Valanč.
dėl kokiõs ko gero, visai galimas daiktas: Žiūrėk, dėl kokios teks mudum su ponu susispirti. Žem.
jéigu kokiõs kad kiek, ko gero: Jeigu kokios, tai siekis tiktai pats ištrūkti. Piet. Kaip slapta išneši, taip slapta ir parneši, jeigu kokios. Žem. Tiek to, tegul, jeigu kokios, nueitų perniek visas varytas ikšiol darbas. Kudir.
kàd kokià jei gerai seksis: Kad kokia, paršiuką nusišeriu. Všt.
kàd kokiõs
1.ko gero, galima tikėtis: Mane kad kokios gali palaikyti kiaule, kuri neprašyta lenda į svetimus namus. Vencl. Kad kokios, tai liksi nevažiavęs!. Alk. Kad kokios, dar namo negrįšiu. Gž.
2.reikalui ištikus: Paimsiu lietpaltį, kad kokios – pravers. VšR.
kàd kokiojè
1.ko gero, galima tikėtis: Reikia tučtuojau pranešti ponui Skrodskiui. Jie kad kokioj gali užpulti ir dvarą. Myk-Put. Kad kokioj, tai šiandien grįšiu. Snt. Kad kokioj ir aš būčiau nuvažiavęs į Raguvą. Ėr.
2.prispaudus reikalui: Reikia dar ir susimalt kad kokioj ant girnelių. Dj. Kad kokioj jis ir gali paskolint pinigų. Trgn. Kad kokioj, tai ir rytoj galėsiu atnešt. Skp. Kad kokioj, tai turiu kur kreiptis. Jnk.
kàd iš kokiõs ko gero, visai galimas daiktas: Neprašyk jos, gausi, matai, kad iš kokios. iron.
kažìn kóks
1.menkas, prastas: Kažin koks čia vežimas – parvežta ir vienu arkliu. Slm. Dieną kažin koks ten miegas. Slm.
2.labai didelis: Rodos kaži kokį darbą dirbam. Erž.
3.puikus, geras: Juk skonis avižos kažin koks nėr. Lnkv.
ne kažìn kóks prastas: Aš nedainuoju, ale ir jos ne kažin koks dainavimas. Slm. Ne kažin kokia pana ir aš buvau. Pl. Ten žemės ne kažin kokios. rš.
nè per kokiáusias prastokas: Eržilas buvo ne per kokiausias. Srd.
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: what a
prancūzų kalba: quelle
vokiečių kalba: was für ein
rusų kalba: какой
lenkų kalba: jaki
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio koks

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra