beržìnė kõšė mušimas baudžiant: Mūsų Pauliukas jau tiek išdirgo, kad nebeapsieis be beržinės košės. Žmt. Sukuksės dar keletą rozų ir užmirš tą beržinę košę. Ssk. Ar pasiilgai beržinės košės?!. End. Ar tik nereiks jums, vaikai, beržinės košės, kad nerimstat. Iš.
beržìnės kõšės dúoti mušti baudžiant: Kad duotum jam beržinės košės, tai nustotų vagiliauti. Švnč. Kai vaikai nenori klausyti, duok beržinės košės. Krkl.
beržìnės kõšės gáuti būti mušamam baudžiant: Vaikeli, klausyk, gausi beržinės košės. Al. Kai beržinės gavau košės, tai ir dabar atsimenu. Brs.
beržìnės kõšės įkrė̃sti sumušti baudžiant: Įkrėsk jam beržinės košės, tai žinos, kaip reikia ganyti. Gs. Atsiųsk jį čia, aš jam įkrėsiu beržinės košės. rš.
beržìnės kõšės išvir̃ti sumušti baudžiant: Na pala, aš tau išvirsiu beržinės košės!. Vlkv.
beržìnės kõšės paragáuti būti muštam: Dar reik tau beržinės košės paragauti, o ne su mergomis bernauti. KrvP.
beržìnės kõšės ragáuti būti mušamam baudžiant: Ans nėr ragavęs beržinės košės, kad toks pasileidęs. Slnt.
dilgìnės kõšės paragáuti būti muštam: Dilginės košės paragavęs protą greit atgausi. KrvP.
karštà kõšė kas staigiai supyksta: E, tas mūsų Jurgis karšta košė. Pc.
mažaĩ kõšės válgęs labai jaunas, nepatyręs: Aš buvau mažai košės valgęs, kada ėmiau svetimą bandą ganyt. Jnš.
palaidà kõšė be nusistatymo žmogus: Jis pats palaida košė. Dkš.
skystà kõšė silpnas, mergiškas: Iš jo tik skysta košė, o ne vyras. Jnš.
tõs kõšės priė̃s pribus užtektinai kokioje padėtyje: Galėtumei dar neženytis – priėsi tos košės. Krš.
kõšės įkrė̃sti į gálvą padaryti protingesnį: Kas įkrės į galvą košės, kad pati neturi!. Vlkv.
kõšę iškabìnti kentėti nuo prisidarytų nemalonumų: Greit jums teks iškabinti košę, kurios privirėte susirinkime. rš.
kõšės išsivir̃ti prisidaryti nemalonumų: Koronė Dievo! – sakau, – prijautė mano širdis, kad išsivirsim košės... eik tu dabar vėl akis degti.... Žem.
kõšę išsrė̃ bti nukentėti: Dėl ko vis kitam tavo košę reikia išsrėbti?. Sur.
daũg kõšės išválgyti daug laiko praleisti: Dar daug reiks košės išvalgyt, kol visa supras. Ob.
kõšę išvir̃ti pridaryti nemalonumų: Būtų tylėjęs, nebūtų tokios košės išviręs... plepėjo, žabalijo, rodos, kas jį prašė. Žem. Koją įkėlė, košę baisiausią išvirė, ot velnio boba!. Krš. Jurgio nė gyvos dvasios: velniaižin kur dingo. Amerika vėl išvirė košę su pinigais. Bil.
kõšę maišýti daryti nemalonumų: Ta tą visą košę maišė. Rsn.
nė̃ kõšės nekánda labai senas, silpnas: Jau anys nė košės nekanda. Šlčn.
kõšės nenešióti nepasakoti savo šeimos nemalonumų: Jis nenešioja kitur košės. Krkl.
kõšės nevìrti neturėti naudos: Sąžinė! Iš sąžinės košės nevirsi!. Vien.
kõšės prãšo apie batus atšokusiais padais: Guminis kaunieriukas, o čebatai košės prašo. KrvP. Regi, ta[vo] čebatai košės prašo. Grv.
kõšės primakalúoti niekus šnekant užsitraukti bėdą: Primakalavo košės, dabar tegu pati ir ėda. Vj.
kõšės primálti pridaryti netvarkos: Komunistų valdžia primalė tos košės. Graž.
kõšės prisivìrti prisidaryti nemalonumų: Prisivirei košės su tais namais, tai ir srėbk. Pn. Kad prisivirei košės, tai pats ir suvalgyk. Ds. Matau, kad kaltas! Prisivirei košės. Gal mane į mokyklą kviečia. Bub. Prisivirė košės, dabar bijo ana ir nosį į miestą iškišti. Vvr. Tokių metų visi košės prisivirė. Graž.
kõšės privìrti pridaryti nemalonumų: Su tom savo šnekom tai jis privirė dabar košės. Alk. Tai aš ir sakau: kai po tos knygos, tai pasakęs ir tamstai, ir va – Ignui gali visokios košės privirti. Gric. Visi trys, nuskubėję pakalnėn, randa rogučių pavažą nulūžusią. – Tai privirė košės.... Dovyd.
kõšę pū̃sti subinėjè vlg. apie išdykėlį, kuriam nesiseka mokslas: Tavo vaikas subinėj košę pučia. Jnšk.
pirmiaũ kõšę pū̃sti būti vyresniam: Ką jis neprigaudinės tave, kad jis pirmiau košę pūtė kaip tu. Skr.
ne kõšėje suvìręs smarkus: Tas jų Izidorius buvo ne košėj suviręs. Skr.
ne vãkar košè šértas suaugęs, viską suprantantis: Žinom mes ano gerumą – ne vakar koše teesam šerti. Šts.
kõšės trū́ksta į gálvą ne visai protingas: Trūksta biškį košės į galvą. Plv.
kõšės trū́ksta į kiáutą ne visai protingas: Trūksta košės į kiautą – ir gyvena biednai. Varn.
kõšę užvìrti
1.pasidaryti maišačiai: Dabar jau tikra košė užvirė. Žem.
2.pridaryti bėdų: Ką darysim, motin? – tėvo balse baimė. – Petras tą košę užvirė. Daut. Ar ne teisus tėvas apie raudonkolkius šnekėdamas? Ar savi šitą košę užvirė?. Zur.
ne vãkar kõšę válgė pirštù jau suaugęs, viską suprantantis: Tu, širdele, man nesakyk, aš ne vakar pirštu košę valgiau. Mrs.
kõšė vérda liežuvaujama: Kol buvo Vanda, čia virė ir virė košė. Krš. Kasmet panaši košė verda, o vakaras visuomet nusisekęs. Pt.
kõšė vérdasi liežuvaujama: Pamatysite – vėlek virsis košė. Krš.
į kõšę įbrìsti prisidaryti nemalonumų: Na na! – sakau, – neįbriskim į kokią košę: susirinkimas poniškas – reikės akis degti. Žem.
į kõšę įsipáinioti prisidaryti nemalonumų: Kvailys paskutinis tas Domas, – tarė Kižienė: – reikėjo mat įsipainioti į tokią košę... gali ir patampyti... o ta nešlovė.... Žem.
į kõšę šìkti Kal., vlg. trukdyti:
kaĩp kõšė bevalis: Be užsistatymo žmogus kaip košė. Krš.
kaĩp kõšės daug: Sviesto kaip košės. Mlt. Mūsų prūde tų buožgalvių kaip košės. Jrb.
kaĩp kõšę válgyti lengva: Mum pjovimas kaip košę valgyti. Krtn.
kaĩp kõšė verdamà sakoma apie plepį: Plepėk ir plepėk kaip košė verdama. Brž.
kaĩp per kõšę lengvai: Peilis eina kaip per košę. Jnš.
beržo košės duoti žr beržas
beržo košės gauti žr beržas
beržo košės paragauti žr beržas
masto košės paragauti žr mastas
kaip menturis košėje (po košę) žr menturis
miego košė žr miegas
miglos košė žr migla
plepės košė žr plepė
tabalo košė žr tabalas
kaip su vėdaru į košę žr vėdaras