dù kirvùkai septyniasdešimt septyneri (77) metai: Ir man du kirvukai suėjo. Mrj.
kir̃vį apsėdìnti griežtai atsakyti: O tau – kirvį apsėdino! Nelįsk, kur nereikia!. Prng.
kir̃vis atitìko kótą Btg., Škn. apie vienodo charakterio žmones, turinčius kokių nors tarpusavio ryšių:
kirviù įkir̃sti apie nepakeičiamą tvirtinimą: Jis žinojo gaspadoriaus būdą: pasakė – kirviu įkirto. Mont.
kir̃vis į̃mesta apie neskanią sriubą: Liesi batviniai ir negardūs – kirvis inmesta. Grv.
kirvẽlį išnèšti
1.pabėgti iš tarnybos: Sunku būdavo Vilkams išlaikyti tarnautojus – nemaža jų išnešdavo kirvelį nesulaukę metų pabaigos. rš. Stonio piemuo vakar išnešė kirvelį. Kp. Ir aš savo gyvenime išnešiau kirvelį vieną. Sl.
2.pasprukti: Pasisekė ir tau – išnešei kirvelį. Vb.
kir̃vis kabaliúotų apie tvankų orą: Tai sugadintas oras – kirvis kabaliuotų. Iš.
kir̃vis kabė́tų apie tvankų orą: Gryčioj kirvis kabėtų. Ėr. Ot pabezdėjo – kirvis ore kabėtų!. Pnd. Būdavo, nueisi an juos, tai gal kirvelis kabėtų: smirda, šutai visokie patalo. Mžš.
nórs kir̃vį kabìnk apie tvankų orą: Oras – nors kirvį kabink. Pt. Vyrai kad užsmalina, nors kirvį kabink. Ut. Na ir oras jūsų vagone! Nors kirvį kabink. rš.
kir̃vį kárti apie tvankų orą kambaryje: Pirkioj oras – možna kirvį kart. Pls.
nórs kir̃vį kárk po nósimi apie tvankų orą kambaryje: Kaip kokioj pirkioj, tai nors kirvį po nosim kark. Pls.
kirviù kir̃sti griežtai pasakyti: Kas turi valią ant manęs... mano žodis – kirviu kirsta. Žem.
kir̃vis kliùvo į ãkmenį kiekvienas veiksmas susilaukia atoveiksmio: Nors tu vaiskavas, rokuojies karaliaus žmogus, bet ir jis maskolius... kad nekliūtų kirvis į akmenį. Žem.
kirviù nukir̃sti apie nepakeičiamą tvirtinimą: Pasakyta – kirviu nukirsta. Mont.
kirvẽlį nèšti
1.pereiti tarnauti kitur: Ar paliksi pas mus tarnauti, ar neši kirvelį kur kitur?. Paukš.
2.nešdintis, sprukti: Nesuspėjau nė arčiau prieiti: pamatė mane ir neša kirvelį. Vb. O aš kaip nešiau kirvelį išsigandęs, kad dar vieno bliūdo nereikt išvalgyt. Kp. Tyli, niekam nepasakoja, kodėl paskui, prieš pat karą, atgal kirvelį nešė, kas tenai jam padus pasvilino. Zur.
kir̃vis pakabė́tų apie tvankų orą: Gryčioj kirvis pakabėtų. Kp.
kir̃vį pakabìnti apie tvankų orą: Kad uždūmė pypkoriai, galėtum kirvį ore pakabinti. Gs. Kad atidarei duris, gali kirvį pakabinti. Graž.
kir̃vį pakárti apie tvankų orą: Blogas pirkioj oras – možnėt ir kirvį pakart. Grv.
kirvẽlį parnèšti pabėgti iš tarnybos ūkyje: Tu ką gi dabar? Parnešei kirvelį?!. Balt. Jų nelabai kas samdydavo: pabuvo savaitę ar dvi, žiūrėk, ir parneša kirvelį namo. Krs.
kir̃vį patriñti į ãkmenį truputį padirbėti: Kirvį į akmenį patrynė ir eina švilpaudamas išvertęs krūtinę. rš.
kir̃vį plaũkti išmókyti sakoma apie ką sunkiai išmokstantį: Ką tu išmokysi kirvį plaukti. Pls.
kir̃vis susidū́rė su ãkmeniu interesai susikirto: Vedėjas mėgo savo nustatytą tvarką ir dėl jos nesileido nė į mažiausius ginčus. Šiame taške ir susidūrė kirvis su akmeniu. Andr.
kir̃vis susiriñko ant akmeñs toks tokį sutiko: Abudu pikti – kirvis ant akmens susrinko. Lp.
ant kir̃vių eĩti labai nesutariant muštis: Dar metų nepragyveno, [žentas] su uošviu susimušė, pradėjo eit ant peilių, ant kirvių. Žž.
iš kir̃vio
1.negrabiai, atmestinai: Iš kirvio buvo išdirbę žemę. Krš.
2.apie fizinį darbą: Keturiolika vaikų turėjo, iš kirvio ir gyveno. Švnč.
iš po kir̃vio prastais įrankiais dirbant: Geras meistras, jam ir iš po kirvio gerai išeina. Dr.
nuo kir̃vio stačiokiškas: Juk ta žemaitiška kalba yra nuo kirvio. Kl.
per kirviùs sunkiai: Jei ir pasiseks, atims – tai tik per kirvius. Mrk.
su kirviù kir̃sk labai kietas: Juokias žmonės: kad atnešė duoną šviežią, tai su kirviu kirsk. Brs.
ne su kirviù nùkertamas apie ilgą, kruopštų darbą: Verpalas yra ne su kirviu nukertamas. Grg.
kaĩp kir̃vis
1.apie nemokantį plaukti: Plaukia kaip kirvis. Aps.
2.apie liesą: Riebus kaip kirvis, apskritas kaip Tauragnas. iron.
3.apie labai prieštaraujantį, besiginčijantį, piktą: Kad tu, Butkau, vis ne kaip žmogus: tai spjaudais ponui kalbant, tai kerties su juo kaip kirvis. Gric. Gavau vyrą kaip kirvį. Dkš.
kaĩp kirviù griežtai, aiškiai (pasakyti): Nukirto žodį kaip kirviu. Rk.
kaĩp kir̃vio kir̃tis apie ką smarkų, griežtą: Būkite kietas kaip plienas, griežtas kaip kirvio kirtis, imkite į nagą, ceremonijų nedarykite, spauskite – štai koks turi būti provincijos mokytojas.... Paukš.
kaĩp kirviù įkir̃sti griežtai pasakyti: Jis pasakė – tai kaip kirviu įkirsta. Mrj. Jeigu išreiškė kur savo nuomonę, – kai jis pasakė, kaip kirviu įkirto, – visur jo viršus, jo teisybė lieka. Žem. Senis jeigu tarė žodį, tai kaip kirviu įkirto. LzP. Jeigu pasakė, kad neleis į šokį, tai kaip kirviu įkirsta. Graž. Kaip anas pasakė, tai kaip kirviu įkirto. Pls.
kaĩp kirviù kir̃sti griežtai pasakyti: Tai kad pasakė: kaip kirviu kirto. Vaižg.
kaĩp kirviù nukir̃sti
1.griežtai pasakyti, nutarti: Pasakė, tai kaip kirviu nukirto. Trgn. Tai mūsų abiejų paskutinis žodis, ponas Puodžiūnai, – kaip kirviu nukirto Papievienė. Vien. Neduosiu, nekinkysiu, neleisiu! – kaip kirviu nukirto Motiejus. Žem. Užrėžė žodį, kad bus kunigas, ir baigta! Kaip kirviu nukirsta!. Švaist. Sau turiu, – kaip kirviu nukirsdavo kalbą kūmas, – bet kitiems – tai ne. Krėv.
2.staiga nutraukti: Čekšt! revoliucija Rusijoje! kaip kirviu nukirto mūsų maršrutą. Žem.
kaĩp kirviù užkir̃sti griežtai pasakyti: Ką pasakė Mackevičius, kaip kirviu užkirto. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs. Myk-Put. Aš jį kaip kirviu užkirtau. Pls. Marti uošvei kaip kirviu užkerta. Rod.
kaĩp iš po kir̃vio nedailiai (padarytas): Pasiuvo batus tikrai kaip iš po kirvio. Paį.
kaĩp su kirviù prastai, atmestinai: Kad pasiuvo suknelę, kaip su kirviu. Varn.
kaĩp kir̃vis su ãkmeniu Pnd. apie besikivirčijančius: Prisiklausė visko, užteko. Dabar jau atsibodo, ėmė kirstis kaip kirvis su akmeniu... Dantinga ir Katrė!. Žem. Toks tas gyvenimas – kaip kirvis su akmeniu. Gr. Nesuteikia – kaip kirvis su akmeniu. Trgn. Gyvena kaimynai kaip kirvis su akmeniu. Ds.
kaĩp su kirviù atkapóti griežtai atsakyti: Jei kartais siuntė ką padirbti, ta kaip su kirviu atkapojo: – Papūsk į nosį!. Žem.
kaip akmuo su kirviu žr akmuo
karo kirvį užkasti žr karas
kaip perkūno kirvelis žr perkūnas