Detali paieška
Išorinės paslaugos

Frazeologijos žodynas

kinka

Apibrėžtis

kìnkų drebė́jimas baimė: Ministerijoj didžiausias kinkų drebėjimas. Vencl. Na, su drebėjimu kinkų tiek to – pasityčios merginos, ir tiek. Kudir.
kìnkų drẽbintojas bailys: Bet ar spausdins? – susimąstė Stasys Virpša. – Juk pas mus pilna kinkų drebintojų. Vencl.
kìnkos per striùkos per silpnas: Aš manau, kad japono kinkos per striukos muštis su švedu. Cvir.
kìnkos drẽba ima baimė: Vieną avį kerpant, kitoms kinkos dreba. Jabl. Pernai vasarą pradėjo drebėti inteligentų kinkos. Kudir. Priėjo čėsas – ir partiniams kinkos dreba. Skp.
kìnkas drebė́ti bijoti: Mūsų žmonės ne taip seniai kinkas drebėdami skaitydavo savus laikraščius. Jabl.
kìnkas drẽbinti
1.bijoti: Bet reikia stengtis turėti daugiau smegenų, vadinasi, savų, ne skolintų. Daugiau galvoti ir mažiau kinkas drebinti. Avyž. Dabar eisi ir drebinsi kinkas kiekvienąkart. Sur.
2.kelti baimę: Tas balsas jiems kinkas drebina. Jabl.
kìnkas kratýti mirti: Ir tas kinkas kratys. Gs.
kìnkas nukratýti numirti: Jis jau nukratė kinkas. Kt. Dar kinkų, seneliuk, nenukratei?. Sruog.
kìnkas pakratýti numirti: Dūrė su peiliu į krūtinę, ir kinkas pakratė. Bs.
kìnkas patiẽsti Lb. galą gauti, mirti:
kìnkas pùrtyti bijoti: Eina mūsų žmogelis kinkas purtydamas. Bs.
kìnkas raitýti šokti: Martynas nešoks. Per senas kinkas raityti. Avyž.
kìnkos sudrebė́jo išsigando: Kamisoriui ir kitiems vyresniesiems sudrebėjo kinkos. Žem.
kìnkas užriẽsti parvirsti: Nuo pirmojo jo smūgio per žandą pasvyravau, bet vis dėlto išsilaikiau ant kojų; nuo antrojo – užriečiau kinkas. Sruog.
kìnkos vìrpa ima baimė, baugu: Sėdi va dabar prie to verpalo, o kinkos virpa: ar Matas banke ištargavos varžytinių atidėjimą, ar neištargavos. Gric.
kìnkas vìrpinti
1.bijoti: Tie susisukę kinkas virpina, kur ant svetimos [žemės] sėdi, reiks užmokėti. Krš. Ko jūs tas kinkas virpinat?. Šk.
2.kelti baimę: Teismų bylose tiesiog neįtikėtinai skamba, kaip vienas ar pora septyniolikamečių įsisiautėję per visą naktį virpina kinkas viso bendrabučio vyrams. rš.
per kìnkas gáuti Vžns. būti primuštam:
per kìnkas kir̃sti daryti bevertį: Valdžia keičias, žinok, pinigui per kinkas kerta. Krš.
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: kinka
prancūzų kalba: Kikka
vokiečių kalba: Kinka
rusų kalba: кишка
lenkų kalba: KINKINE
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio kinka

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra