kiaũlės ãkys akiplėšiškumas: Su kiaulės akimis viską gausi, visur įlįsi. Mrj.
kiaũlės akìs im̃ti būti akiplėšai, begėdžiui: Kiaulės akis ėmęs bet kur įlenda. Sim.
kiaũlės akìs paim̃ti pasidaryti akiplėšai: Reiks kiaulės akis paimt ir eit. Sk.
kiaũlės akìs pasiim̃ti išdrįsti: Kiaulės akis pasiėmė ir atėjo nevadintas. End.
kiaũlės akìs turė́ti būti akiplėšai, begėdžiui: Kiekviena šeimininkė juk ne kiaulės akis turi, už tai „primesti" jam (dosniai atsilyginti siuvėjui) nusimanė. LzP. Kad aš kiaulės akis turėčiau, tai jau seniai būč prisigretinus prie dėdienės skrynių. Užp. Kas turi kiaulės akis, tas nekviestas į balių ateina. Mrj. Kiaulės akis turėdamas gali visko prašyti. Lkv.
kiaũlės drąsà akiplėšiškumas: Kas per kiaulės drąsa tos bobos: ar čia seniai išlaidino ant manęs liežuvį, o dabar vėl gerinasi ir nori prisilaižyti. Plt.
kiaũlių kìnis neig. didelė netvarka: Namai – tikras kiaulių kinis. Varn.
kiaũlių knisyklà neig. prasta žemė: Aš ant kiaulių knisyklos atsisėdau – prasigyvenau. Ėr.
kiaũlės miegù kietai (miega): Miegu kiaulės miegu. Ėr. Užmigo ir miega kiaulės miegu. Rm.
kiaũlės mìgis didelė netvarka (namuose): Jų pirkioj tikras kiaulių migis. Mlt.
kiaũlės padermė̃s akiplėšiškas: Esi ožio ištvermės, o kiaulės padermės. KrvP.
kiaũlės risčià Prn. labai negreitai:
kiaũlių skaĩtymas važiavimas apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, žvalgytuvės: Nekaip jam pasibaigė kiaulių skaitymas. Trgn.
kiaũlės snùkis neig. nevaleika: Kur tu, kiaulės snuki, lendi į svetimą bliūdą savo nešvariais nagais. Jnš.
kiaũlių úodegas mezgióti ganyti: Eik tu kiaulių uodegas mezgioti!. Ėr. Kiaulių uodegų nemezgiojęs ponais neišeisi. LTR.
nuo kiaũlių uodegõs neàtrištas sakoma apie jauną, nepatyrusį: Jei kūmu nebuvęs, tai, sako, dar nuo kiaulių uodegos neatrištas. LTR.
pãskui kiaũlės úodegą sekióti ganyti: Nuo aštuonių lig aštuoniolikos metų paskui kiaulės uodegą sekiojau. Mlt.
kiaũlės vãrymas į dvãrą rš. toks žaidimas:
baltóji kiaũlė utėlė: Bus užmokėta – žinau ir kuo: baltosiomis kiaulėmis iš už apykaklės. Vaižg.
švarióji kiaũlė iron. apsileidėlis: Ji tai tikra švarioji kiaulė. Alk.
kiaũlę gáuti būti sugėdintam: Tu ten kiaulę gausi. Skr.
kiaũlę gáuti su varpeliù būti sugėdintam: Už nepasakymą „padėk Dievas" kartą gavo ir kiaulę su varpeliu. An.
ar kiaũlė išmãno pipirùs Lp. sakoma ką suniekinant: Ar išmano kiaulė pipirus! ne jai ir renkami. Tiek teišmanai, kiek iš dubens į dantis. LzP.
ar kiaũlė išmãno pipìro smõką Plt. sakoma ką suniekinant:
kiaũlės neė́da labai daug yra: Sviete pinigų ir kiaulės neėda, o mes ir vaikam neturim. Prng.
kiaũlių negãnė Mrk., Klm. nėra lygus, ne draugas: Aš su tamsta kiaulių neganiau!. Alvt.
ar kiaũlės nemateĩ su zvaneliù Krs., Žl., Pkr., Rk. sakoma praeinančiam ir nepasisveikinusiam:
kiaũlė nesuė̃s apie neturinčią prasmės kalbą: Ale ką čia klausaisi. Ką girtas sukalba, nė kiaulė nesuėda. Simon.
kiaũlę pir̃kti neig. pasigerti: Vakar jis kiaulę pirkęs parvažiavo. LTR.
kiaũlę ràsti neig. pasigerti: Itas jau kiaulę rado. Grv.
kiaulès skaitýti apžiūrėti būsimojo vyro ūkį, žvalgytuvėse būti: Pas Antanioką nuvažiavo kiaulių skaityti. Žl. Ir tėvas važiavo kiaulių skaityti. Trgn. Ažu savaitės ir trijų dienų važiuoja jaunoji in jaunąjį kiaulių skaityti. Skdt.
ar kiaũlė suprañta pipirùs Krkl. sakoma ką suniekinant:
kiaulès vaikýti svirduliuoti einant: Kai jau eina girtas, tada sako: kiaules vaiko. Grv.
kiaũlę varinė́ti žaisti tokį žaidimą: Kerėplą mušam, kiaulę varinėsim. Akm.
kiaũlę varýti žaisti tokį žaidimą: Kiaulę bevarydami ir kaktas prasimuša. Krkl.
kiaũlę varýti į dvãrą Dg. žaisti sportinį žaidimą: Tie vieni kiaulę varys į dvarą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosis. Nv.
kiaulès varýti į kruopàs žaisti sportinį žaidimą: Kada tai per dieną kiaules kruoposnan varom. LTR.
kiaulès výti svirduliuoti einant: Nebijokie, ažsižiebkie lempą ir laukie, gal kur kiaules veja – pareis. Grv.
į kiaũlę sutráukti suparalyžiuoti: Skersvėjis baisiausias, gal į kiaulę sutraukti. Krš. Tą, kurs norėjo [pinigus] kasti, į kiaulę sutraukė. Užv.
nuo kiaũlės neàtrištas nebuvęs kūmuose, visai jaunas: Dar jis nuo kiaulės neatarištas. Ds.
ne (kieno)kiaũlės ne (kieno)pùpos kam nerūpi: Aš gelbėti? Ne mano kiaulės ne mano pupos. Pats įsitrupino, pats tegul išsrebia. Simon. Ne mano kiaulės ne mano pupos, kaip tas sako. Darykit, kaip norit. Vencl. Nejaugi tu negirdėjai? – Negirdėjau, ponas. Ne mano kiaulės ne mano pupos. Myk-Put. Kas mums – ne mūsų kiaulės ne mūsų pupos. Krž. Pašlemėkas, pragėręs savo šeimos turtą, sveikatą, savo vaikus pasodinęs elgetauti, sakys – ne jūsų kiaulės ne jūsų pupos. Saj.
kaĩp kiaũlė
1.apie begėdį: Gyvulys! – pasipiktino baisiai Kukis. – Dievą vos tik priėmė ir jau pasilakė kaip kiaulė.... Krėv. Svečiuose nebūk kaip avis, bet būk kaip kiaulė. Brt.
2.apie girtą: Girtas kaip kiaulė. Dgl.
3.apie nemandagų: Anas nuė[jo] kaip kiaulė. Grv.
kaĩp kiaũlių mìgis apie nesutvarkytą lovą: Susitvarkyk patalą, – atsikelia ir palieka kaip kiaulių migį. Dbk. Lova kaip kiaulių migis. Rk.
kaĩp kiaũlė apie dẽbesį apie neišmanantį: Apie žemės ūkį tiek išmanau kaip kiaulė apie debesį. Mik.
kaĩp kiaũlė į žìrnius apie įkyrų lindimą: Lenda kaip kiaulė į žirnius. Šk.
kaĩp kiaũlė su kaladè apie netikimą, nederėjimą: Kaip kiaulė su kalade, taip pritinka. Žem. Eina kaip kiaulė su kalade. Šll.
kaĩp kiaũlė su zvaneliù Vp. sakoma apie nepasisveikinusį, neužkalbinusį: Praėjo pro šalį kaip kiaulė su zvaneliu. Ds.
kaĩp kiaũlė su žą̃sinu apie nesutariančius, nesusikalbančius: Pagaliau jau ir kaimynai kaži kaip atsigirdo, kad jaunieji Sobriai nesutinka, o gyvena kaip „kiaulė su žąsinu". Simon.
aukso kiaulė žr auksas
kaip balnas kiaulei žr balnas
trauko kiaulelė žr traukas
kaip žąsis su kiaule žr žąsis