kélnės aukštaĩ sakoma norint baigti kalbą: Viskas gerai, kelnės aukštai. Dkš.
paskutinès kélnes nusimáuti visko netekti, bankrutuoti: Su turčiais bylinėtis pradėsi – paskutines kelnes nusimausi. Balt.
paskutinès kélnes prapū́tauti viską pragerti: Jei nesiliausi, tai netruksi prapūtaut ir paskutines kelnes. Dkk.
pìlnos kélnės labai išsigandęs: Kai pamatė ginkluotus vyrus, tuoj buvo pilnos kelnės. Jnš. Ir jo pilnos kelnės. Tr. Da ta revizija bus ar nebus, o jau tavo kelnės pilnos. Gl. Turbūt Grikšto buvo pilnos kelnės. rš. Tu negąsdink manęs, Albinai. Man jau ir taip kelnės pilnos. Trein.
skýstos kélnės bailys: Jam skystos kelnės, bijo, kad tie broliai nesuremtų. Slč.
kélnes apsiaũti imti vadovauti, įgauti valią: Mane boba užvaldė, nors tu, vaikeli, neduok pačiai kelnes apsiauti. Skr.
kélnes aũti visai nuskurdinti: Pabaigė kelnes auti, kai tūkstančius reikėjo mokėt. Šil.
kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai dar išnešti kelnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu. Vb.
kélnes išver̃sti euf. atlikti savo reikalą: Eisim, vyrai, kelnes išversti. Alk.
kélnes máuti prievarta ir apgaule atimti: Išeina, nespėjom prie vokiečių atsigauti, vėl, reiškiasi, mauna kelnes. Gric.
kélnėse neįsitèkti apie išdykėlį: Ar kelnėse neįsitenki?!. Grk.
kélnes nèšti sprukti: Vyrai, nešam kelnes, čia jau blogai. Slm.
kélnių netèkti visai nusigyventi: Mes ir kelnių neteksime statydami naujas bažnyčias – juokavo valstiečiai. Mont.
kélnes nuaũti
1.apgauti: Jau tie apgavikai nuaus kelnes. Alk.
2.prigriebti, pričiupti: Aš tau tuoj nuausiu kelnes. Bd.
kélnes nuléisti
1.visko netekti, bankrutuoti: Bet mūsų reikalai dėlto negerėja. Aš bijau, kad tik nereiktų nuleisti kelnes. Vencl.
2.primušti: Nuleisti tokiems žaltūčiams kelnes!. End.
kélnes numáuti
1.apgauti: Su juo nemainyk, jei nenori, kad kelnes numautų. Srv.
2.įvaryti į vargą, į bankrotą, padaryti nieko neturintį: Tai ką tau, kaimyn, remontas kelnes numovė?. Pn. Bekazyriuojant kad kokios būt ir kelnes numovę. Gs. Jie man davė. Kelnes numovė, bet davė „maniškai" nusipirkti. Marc.
kélnes nusiaũti apsigauti: Su tuo pirkimu jis kelnes nusiaus. Btg.
kélnes nusimáuti
1.apsigauti: Nusimovė vyrutis kelnes su malūnu. Srv.
2.nusigyventi: Jis vienas likęs greit nusimautų kelnes. Tr.
kélnes nusmaũkti
1.nuskurdinti: Pasirašė vekselį, pasiskolino, ir nusmaukė kelnes – atėmė žemę. Krš.
2.apgauti: Gudri boba – jam nusmauks visai kelnes. Jrb.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi pučiasi – nusmuks kada kelnės. Dkš. Tokiam sandėly dirbant gali nusmukti kelnės. Slm.
kélnes panèšti vos paeiti: Valgyk, kelnių nepaneši. Krš. Toks vyras! Aukštumėlis, diktumėlis... Ir kelnes paneši, ir liežuvį turi. Saj.
kélnes pasidė́jus smarkiai, išsijuosus (dirbti, rūpintis): Daviau garo kelnes pasidėjęs. Ds.
kélnes pasidė́ti daug rūpesčių turėti: Su svečiais prasidėk, jau ir kelnes pasidėk. Šts.
kélnėse pasiklýsti būti mažam: Vaikas dar kelnėse pasiklysta, o jau pūdais nori už jį skaičiuot. Balt.
kélnes priáugti subręsti: O... už mano darbus tau nereiks atsakyti. Aš jau pats kelnes priaugau. Simon.
kélnes pridė́ti
1.visko netekti: Žinoma, tavo dvaras, tavo geras, tik, man rodos, kad tu ir kelnes pridėsi, iki tu tą žemę gausi. LzP.
2.gauti lupti: Vaikai, visi man kelnes pridėsit, jei su gyvuliais mindą išmindysit. Brs.
kélnes priléisti sakoma apie išsigandusį: Kai pamatysi vilką, tai kelnes prileisi. Jnš.
kélnes prilópyti Brs. turėti nuostolių:
kélnes prisidė́ti nusikalsti: Pats kelnes prisidėjo, o dabar kinkas drebina. Žg.
kélnes pritraidìnti vlg. prigąsdinti: Šnapšvirių dabar nebaudžia smarkiai: pritraidina kelnes ir paleidžia. Šts.
kélnes pùrtyti smarkiai šaukti: Jis mano, kad aš bijosiu, kai jis pradės kelnes purtyti. Skr.
kélnes sudraskýti prarasti nekaltybę: Ji jau seniai su tuo vaikinu kelnes sudraskė. Skr.
neĩ bė́gti, neĩ rė̃kti, neĩ kélnes turė́ti sakoma patekus į keblią padėtį: Nei man bėgt, nei man rėkt, nei kelnes turėt. Ds.
be kélnių bėgióti būti mažam: Kai aš buvau toks, jūs dar be kelnių bėgiojote, ponai. Tilv.
be kélnių lìkti
1.nusigyventi: Daugiau išleisdamas, nekaip paimdamas, liksi be kelnių. Sb. Dabar teisman nueisi, be kelnių liksi. KrvP.
2.visko netekti: Vyras taip prasilošė, kad be kelnių liko. Jnš. Biržos salėje vaidinamas paskutinis veiksmas dramos tų, kurie neišlaikė konkurencijos, – jie, kaip sakoma, lieka be kelnių. rš.
be kélnių palìkti nusigyventi: Į tuos balius beeidama gali be kelnių palikti. End.
be kélnių šveĩsti nusigyventi: Jei visiems nuleisiu – be kelnių šveisiu, – ūmai pasikeitė jo balsas. Marc.
per leñgvas į kélnes nesubrendęs, nepasiruošęs: Oo, dar tu per lengvas į kelnes, o paūgėk. Kt.
per siaũras į kélnes Gs. per silpnas:
į kélnes dúoti sprukti: Jis kaip davė į kelnes. Snt.
į kélnes įkrė̃sti prilupti: O katras kiek pavėlavo, į kelnes įkrėst gavo. Alvt. Aš tau kaip įkrėsiu kelnėsna, tai žinosi, iš kur kojos dygsta. Alv.
į kélnes įsitikė́ti labai pamilti (vaikiną): Nu, tiek yra į vaikio kelnes įsitikėjus!. End.
ne į kélnes kìšamas narsus, neištižęs: Ir buvo vyrai ne į kelnes kišamys. Dauk.
į kélnes kretė́ti labai bijoti: Virpam, drebam, į kelnes kretam, bribrinkt meška ir įklupo į griovį. Skdv.
į kélnes léisti neig. greit susižavėti: Pamato gražesnį vaikį, ir leidžia į kelnes. Krš.
į kélnes skíesti karščiuotis: Ko čia skiedi į kelnes?!. Rs.
į kélnes susitū̃pęs mažas, nevykęs: Visai į kelnes susitūpęs, toks ten ir be vyras. Šts.
į kélnes šìktis vlg. apie labai bijantį: Tėveliui jau šikas į kelnes iš tos baimės. Šts.
į kélnes tríesti vlg. perdėtai rūpintis: Triedžia į kelnes dėl tų metų. Krš.
iš kélnių išsivil̃kti nuskursti: Anas iš kelnių išsivilko. Prng.
iš kélnių iššókti nusigyventi: Kad ans paims tą motrišką, tuojau iš kelnių iššoks. Všv.
iš kélnių išvil̃kti nuskurdinti: Šiemet mane žemės ažėmimai ir iš kelnių išvilko. Prng.
per kélnes dúoti teikti nuostolių: Kai kada paauga [javai], ale kai jau duoda per kelnes (neužauga), tegu jį kvaraba!. Btg.
per kélnes gáuti būti mušamam: Kažin ar negausim per kelnes. Gs. Kad tavo sužinotų vyras, tai gautum per kelnes. End. Už vogimą gavo per kelnes. Všk. Man skauda čia: gavau per kelnes. Vaičiul.
kélnės per žemaĩ prasčiokas, neišmanėlis: Kodėl jie išeina... kodėl atsiskyrė? – sunerimusi Irena klausė Silvą. – Todėl, panele, kad jų kelnės per žemai, – paaiškino Silva. – Suprantate – kelnės per žemai!. Paukš. Tikėjimo dalykai didelis daiktas! Kas juos moka, tai moka viską! – užbaigė Kruglodurovas, pažymindamas paskutinį žodį ir parodydamas, kad supratime mokslo reikalų ir jo kelnės ne per žemai. Kudir.
kaĩp kélnes atsiléidęs prastai (dirba): Dirbate kaip kelnes atsileidę. Dieną pasistenk, naktį saldžiau miegosi. Dvd.
kaĩp kélnes pridė́jęs jaučiasi kaltas: Pagadino mašiną, dabar kampe sėdi kaip kelnes pridėjęs. Jnš.
kaĩp iš milìnių kélnių dusliai, neaiškiai: Kalba kaip iš milinių kelnių. Krtn.
boba lopo šturmui kelnes žr boba
dievas maunasi kelnėm žr dievas
miltus sijoti kelnėse žr miltai
truputį trinti kelnėse žr truputis
kaip ubago kelnės žr ubagas