kẽlio gãlas nuolatinė lankymosi vieta: Kaip aš netikėsiu, – ar ne visada tavo kelio galas buvo Etmonas?. Simon. Pas juos visų susipratusių lietuvių visuomet kelio galas. Žem. Jo kelio galas vis į tuos Almonaičius. Gs. Nu tik ten ano yra kelio galas. Grdm. Pas mus jo kelio galas, čia ir čia. Mrj.
visų̃ kelių̃ gãlas nuolatinė lankymosi vieta: Buvot ir apšilti? – Kur nebūsi... visų kelių galas. Katil.
kẽlio gãlas ant liežùvio sakoma nežinančiam kaip nueiti: Nepaklysi tarp žmonių, kelio galas ant liežuvio. Jnš.
kẽlio paródymas pamokymas gyventi: Niekas taip neišlavina žmogaus dorybės kaip moterystė: jau tai per tylėjimą ir kantrybę, jau tai per pamokinimą ir kelio parodymą. Blv.
kẽlio skynìmas pastangos kam pasiekti: Šių dienų moterų judėjimas – tai skynimas sau kelio prie laisvės. Pt.
atklótas kẽlias galima pasirinkti veiklą: Jauniem kelias atklotas. Grv.
blogù keliù nuvèsti suklaidinti: Atsikratyk tu tokių draugų, ba jau tave blogu keliu nuves. Lš.
gerù keliù išvèsti pamokyti dorai gyventi: Tave močiutė išves geru keliu. Pl. Tik Dievas išveda gerais keliais. Rsn.
kitù keliù nueĩti pasikeisti situacijai: Tuojau viskas nuėjo kitu keliu. Aš pats pradėjau visai kitaip lošti. Šein.
kreivì keliaĩ klaidos, suklydimai: Kas nežinojo, jog tiesioji inspektorių pareiga yra mokiniai prižiūrėti, jie ganyti, nuo kreivų kelių užeiti, nepaklusnūs bausti?. Vaižg. Jo žmona, patį paskutinį akimirksnį iš kreivo kelio ištraukta, dabar dūsavo ir keldama ir guldama. Šein.
kreĩvą kẽlią eĩti netikusiai elgtis: Pradėjai eiti kreivą kelią ir įkliuvai į varžas tų tipelių. Mont.
kreivaĩs keliaĩs eĩti netikusiai elgtis, gyventi: Jis jau seniai kreivais keliais eina. Ėr. Tėvas taisė batus, o vaikai, kaip žmonės sakydavo, ėjo kreivais keliais. rš. Kas eina kreivais keliais, įpuola į duobę. ŠR.
kreivaĩs keliaĩs nueĩti pasileisti, ištvirkti: Jam prikišta fronto baimė karo metu, net tai, kad jo sūnūs nuėjo kreivais keliais. Šein. Tu nuėjai kreivais keliais. Mrk.
laimìngą kẽlią Drsk. linkėjimas išvykstančiam:
lýgiu keliù vèsti leisti dorai gyventi: Dėl mano budrių priešų vesk mane lygiu keliu. ŠR.
kẽlio mãža apie girto ėjimą: Kad eina, kad jau kelio maža.... Pnm.
paskutìnį kẽlią eĩti būti laidojamam: Visiems atrodo, kad Ašakaitė žengtų į savas pakasynas, eitų paskutinį kelią. Šein.
plačiaĩs keliaĩs nueĩti imti nedorai elgtis: Duktė jų nuėjo plačiais keliais. Dr.
sàvo keliù eĩti
1.savotiškai reikštis: Kad prie mūsų tamsių davatkėlių dažnai maldos savo keliu eina, darbai kitu – nesistebiu. Pt. Jų kiekvienas eina savo keliu – ne blogu keliu, kaip iš viso atrodo, bet savu. Simon.
2.vykti, kaip įprasta: Universitete gyvenimas ėjo savo keliu. Prasidėjo rudens semestras. rš. Karas ėjo savo keliu. rš.
sàvo keliaĩs eĩti savaip gyventi: Ana eina savo keliais. Prk.
sàvo keliaĩs lė̃kti savaip gyventi: Jis lekia savo keliais, ji – savo. Rm.
sàvo keliù nueĩti pasišalinti, pasitraukti: To, kuris mušo šnipą, nesugavo, nors žandaras buvo sutūrėjęs: tam skėlė į žandą ir nuėjo savo keliu. Bil.
sàvo keliaĩs nueĩti
1.pasišalinti, pasitraukti: Atvedęs ją į vietą nepažįstamasis nusilenkė ir nuėjo savo keliais. Pt.
2.nepaklausyti: Vaikas nuėjo savo keliais. Dkš.
savaĩs keliaĩs eĩti
1.savaip gyventi: Jiedu atsisveikino, pasiryžę eiti savais ir gal skirtingais keliais. Myk-Put. Juk visi, kas tik aplink ją gyvena, eina savais keliais, ne tais, kuriais ji norėtų, kad eitų. Simon. Dabar gali sakyt, gali nesakyt – anie eina savais keliais. Všv.
2.kvailioti: Vargsta [žmona], vyras eina savais keliais. Bgt.
savaĩs keliaĩs išeĩti pasišalinti: Bernas ir išėjo savais keliais. Nm.
savaĩs keliaĩs nueĩti
1.pasišalinti: Anas nuėjo savais keliais. Dglš. Moteriškė nueina savais keliais, dar kažin ar pasakys kam, ką mačiusi ar girdėjusi. Ap.
2.išsiskirti: Kunigai dabar nedrūtai riša, [sutuoktiniai] nueina savais keliais. Pun.
savaĩs keliaĩs nulė̃kti pasišalinti, nuvažiuoti: Ponia baronienė žvilgterėjo į kunigą šaltomis akimis, nežymiai linktelėjo galvą, paskui abidvi suplakė arklius ir, linksmai kvatodamos, nulėkė savais keliais. Myk-Put.
kẽlias per siaũras apie girtą, šlitiniuojantį: Tam jau per siauras kelias, matyt, gerai paėmė. Jnš.
slidžiù keliù eĩti nedorai gyventi: Slidžiu keliu eini, mergele!. Vkš.
slidžiù keliù nueĩti pasileisti, išpaikti: Bevelija badmirčiauti, dažnai ir slidžiu keliu nueiti, nes miesteliuose linksmiau. Pt.
slidžiaĩs keliaĩs nueĩti pasileisti: Štai jos mylimiausioji duktė kokiais slidžiais keliais nuėjo. Trein.
slidžiaĩs keliaĩs paléisti nedorai auklėti: Slidžiais keliais paleidot vaikus. Dkš.
sùeitas kẽlias abipusė nauda: Čia labai sueitas kelias: anas man šieno papjūvės, o aš jam toj vietoj paorėsiu. Trgn.
tiesiù keliù eĩti sąžiningai gyventi: Geriausia – eik tiesiu keliu; kaip įkiš turmon, koks gi ten malonumas?!. Mžš.
keliùs apeĩti sunkiai dirbti, vargti: Jergutėliau tu mano, kokius kelius ana apeina!. Skd.
kẽlią akė́ti apie girto ėjimą: Regi, itas jau kelią akėja. Grv.
kẽlią dúoti pasitraukti, nusileisti: Dabar Povilas vadovaujasi sena savo mamos patarle: duok bepročiui kelią. Simon. Durnam visada duok kelią. Švnč. Jis balai neduoda kelio. Vlkj. Kam šoki ginčytis? Duok durniui kelią. Šk.
keliaĩ išsiskýrė nutolo vienas nuo kito: Jis neparašė jai nė eilutės; matyt, jų keliai išsiskyrė amžiams. rš.
keliùs ištiẽsinti padaryti dorą: Pripažink jį visur, ką tik darai, jis ištiesins tavo kelius. ŠR.
kẽlias klótas rõžėmis viskas vyksta gerai, be sunkumų: Tarsi ten nebūtų sunkumų ir rūpesčių, tarsi ten kelias būtų vien rožėmis klotas!. Bub.
kẽlią láužti įveikti pirmuosius sunkumus: Prieš mus žalumynais apkaišyta stovėjo pirmoji stambesnė mūsų draugo knyga, laužianti kelią į literatūrą mūsų kartos rašytojams. Vencl.
keliaĩ liñksta sakoma apie daugybę einančių žmonių ar važiuojančių vežimų: O žmonelių kad pribružėjo – keliai linko. Vlk.
keliaĩ lū́žta apie daugybę einančių žmonių ar važiuojančių vežimų: Svietas darbe, net keliai lūžta, o tu guli kaip vilkas lauže. Arm.
kẽlią matúoti šlitiniuoti girtam: Jau pareina Antanėlis matuodamas kelią. Krkn. Kur kelią matuoji? – Stebuklų daryti. Bor.
kẽlio nematýti ãšaromis labai verkti: Aš ašarom kelio nematau, o tu!. Sdk.
kẽlio nematýti per ãšaras labai verkti: Lyzė, sužinojusi naujieną, per ašaras kelio nematė. Vencl.
kẽlio neparódyti šùniui
1.nieko neveikti: Per visą dieną nė šuniui kelio neparodė. Sdb.
2.neturėti rūpesčių: Taip ramiai visą laiką išsigyveno, kad šuniui kelio neparodė. Dkš.
kẽlio neródyti šùniui be rūpesčių gyventi: Gana gana, kokia čia tau laimė! – atsiliepė Onė. – Troba ir daržas... bulvių pasisodinsi, nei dienelės niekur, nei šuniui kelio nerodysi. Žem. Jei jis būtų tėvų klausęs, tai šiandien jis šun[iui] kelio nerodytų. Skr.
kẽlią paródyti išprašyti, išvaryti: Jam kelužį parodžiau (už jo netekėjau). JD.
kẽlias pakrỹpęs girtas: Jau ir jam kelias pakrypęs, negali paeit. Mlt.
kẽlią pastóti
1.užpulti: Naktį gali tau kas kelią pastoti. Alk. Ties tuo pušynėliu vagys kartais kelią pastoja. Ėr.
2.trukdyti: Aš tau kelio nepastosiu. rš. Niekas jos taip nemylės kaip Sudaunis. Negaliu pastoti jam kelio.... Šein. Aš jam viską atleidau, tik tenepastoja man kitą kartą kelio. Krėv. Aš tau kelio į laimę nepastosiu. Alv.
kẽlią praláužti duoti pradžią kokiai veiklai: Aš pralaušiu kelią, paskui galėsit ir kiti žanyties. Als.
kẽlią prasiskìnti įveikus kliūtis pasiekti tikslą: Žmogus prasiskynęs sau kelią (išėjęs mokslus). Msn.
kẽlią praskìnti būti pradininku siekiant kokio tikslo: Gudresniems vyrams, norintiems rašyt, kelią praskyniau. Dauk.
kẽlią pravèsti duoti pradžią: Kas nors turėsim kelią pravesti (pirmas mirti). End. Kitiems pravesiu kelią. Baran. Rugiai kai jau kelią praveda, tai žėdnas javas prašosi pjaunamas. Skr.
ne keliù rañdamas sunkiai gaunamas: Juk pinigai ne keliu randami. Simon.
kẽlią ràsti į šìrdį palenkti: Matysit! – sakė Lipmanas, – aš rasiu kelią į to žmogaus širdį ir senatvėj nebūsiu skurde. LzP.
kẽlią skìnti veržtis į priekį: Turime nors kartą įsitikinti, kad žmonija vietoje nestovi, kad jos sąmonė tobulėja, kad jos idealas toli nubėgo nuo urvinio žmogaus, kada jis tik kumščiu ir dantimis sau kelią gyvenime skynė!. Pt. Neteko tau per kraują ir ašarą skinti sau kelio. Krėv. Nelengva skinti pirmam kelią, nepalyginti lengviau žengti jau pramintu keliu. rš.
kẽlią skìntis veržtis į norimą tikslą: Mokytis, skintis sau kelią į laimingą gyvenimą šiandien gali kiekvienas. rš.
kẽlią skìntis alkū́nėmis jėga veržtis: Tiesa, žmona norėtų, kad jis daugiau uždirbtų, suteiktų jiems patogesnį gyvenimą, bet jis nenori, tiesiog negali alkūnėmis skintis sau kelio į geresnę vietą. Gruš.
kẽlią užkir̃sti sutrukdyti, sukliudyti reikštis: Aš jutau, kaip mūsų didžiai žmoniškas elgimasis su jais jų kiekvienam negeistinam mums išsišokimui tiesiog kelią užkirsdavo, pančius uždėdavo. Pt.
keliùs užkir̃sti sutrukdyti reikštis: Juozas visiems užkirto kelius. Mrj.
kẽlią užstóti sutrukdyti reikštis: Ko ji nori, jai tamsta kelio neužstoji. Šln. Jonui dėl to galvos neskaudėjo: visi šoko, kaip kas mokėjo, ir vienas kitam neužstojo kelio. rš. Vienas antram ranką duokim, kelio neužstokim. Čb.
kẽlià valýti šalinti nepatinkamus: Atleido tą Lozoraitį, valo kelią nuo visų baltųjų. Mrj.
ant blõgo kẽlio išvèsti suklaidinti: Ir aš žinau iš patyrimo, kad atsiranda tokių, kurie suardo gyvenimą, išvesdami ant blogo kelio. Žem.
ant kẽlio atvèsti pamokyti tikslingai gyventi: Mane teikies atvesti ant kelio išganymo. P. Kad tik jau pasisektų tą Joną ant tikro kelio atvesti. Vaičiūn.
ant kẽlio neràsi veltui niekas neduoda: Darbuit visiem reikia – ant kelio nerasi. Pls.
ant kẽlio nesimė́to sunkiai gaunama ar uždirbama: Man tik labai gaila tų trijų šimtų litų. Ant kelio nesimėto. Sruog. Ant kelio pinigas dabar nesimėto. rš. Atliekamas rublis ant kelio nesimėto. Gal pridės tau vieną kitą dešimtinę. Lank.
ant kẽlio pàimtas lengvai gaunamas ar uždirbamas: Kas čia velnias pirks, pinigus laidys, ar tie pinigai ant kelio paimti. Skr.
ant kẽlio pastatýti išmokyti, parengti (gyvenimui): Dar kad pagyvent, kolei vaikus ant kelio pastatysiu. Ktk.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti, priminti, truputį paaiškinti: Mama biškį mane pasuka ant kelio [sprendžiant uždavinius]. Šln.
ant kẽlio stovė́ti
1.būti pasiruošusiam kur išvykti: Ant kelio stoviu. B. Ant kelio stovįs. R.
2.ruoštis mirti: Pakavojo Danutę, dabar ant kelio stovi Petriukas, o gal visai sveikas grius, ką ten žinosi. Sur.
ant kẽlio užvedinė́ti vis priminti, ką sakyti: Lauki, kad aš tave užvedinėtau anta kelio [kalbai]. Drsk.
ant kẽlio užvèsti
1.padėti suprasti, truputį paaiškinti: Vis tave reikia užvest ant kelio. Dkk. Tu mane ant kelio užvedei. Al. Nežinau, kas mane užvedė ant kelio rašyt. Krns. Vaiką visi nori ant kelio užvest. Eig.
2.priminti: Aš tave užvedžiau ant kelio, o tu toliau varyk. Rtn.
ant kẽlio vèsti padėti suprasti, truputį aiškinti: Aš tamstą ant kelio vedu. Gdr.
į gẽrą kẽlią atvèsti padėti susiprasti: Visi kunigai bandė atvest jį į gerą kelią. Cinz.
į gẽrą kẽlią sugrąžìnti nuo paklydimų atitraukti: Dievas mat kartais siunčia žmogui bausmę, kad jį į gerą kelią sugrąžintų, kad jį pasergėtų.... Šein.
į gẽrą kẽlią vèsti padėti susiprasti: Galvoja, svarsto, kokiu būdu, kokiais keliais galėtų žmones šviesti, doros supratimą žadinti, į gerą kelią vesti. Žem.
į kẽlią įstatýti duoti gyvenimo pradžią: Mokė, į kelią įstatė – padėjo vaikams. Krš. Mes į kelią įstatėm, o toliau jau patys. Varn.
į kẽlią įvèsti padėti suprasti, truputį paaiškinti: Kol tu vaiką išmokai, įvedi į kelią, kiek vargsti, o per nieką žmogus laikomas. Krš.
į kẽlią pareĩti trukdyti, kliudyti ką daryti: Jis kitam į kelią nepareina, žmogaus neužkabina, neaploja. Mrj. Aš juk nė vienai iš jų neparėjau į kelią, tai kas gi jas daugiau kiršina, jei ne pavydas. Nėr. Aš tau į kelią nepareinu, ko tu čia iš manęs nori?. Bgt.
į keliùs pareĩti trukdyti, kliudyti: Juk aš tau niekuo į kelius neparėjau. Simon.
iš kẽlio toli į šoną, ne pakeliui: Jis man iš kelio. Kdn. Pamislijęs – labai iš kelio, ir nebeužėjęs. Ds. Šuniui dešim varstų ne iš kelio. Skdt.
nè iš kẽlio visai gerai, pravartu: Je je, nė tas ne iš kelio. Žem. Kad dar porą centnerių, tai būt ne iš kelio. Lzd. Todėl man dedas, jog ne iš kelio bus atspausdinti tą kratinį. Mač-Kėk. Tas lietus tai ne iš kelio. Dl. Ar norit, kad chirurgas koją pažiūrėt? – Ne iš kelio būt pažiūrėt. Vrn. O malka visiem ne iš kelio. Mrc.
iš kẽlio eĩti lenktis (iš tolo): Aš kažin kur jam iš kelio eisiu. Rdn.
iš kẽlio išklýsti pagesti (moraliai), netekti gero vardo: Vienintelis rūpestis, kad baigtų mokyklą, kad nesusidėtų su kokiais vėjavaikiais ir neišklystų iš kelio. Mark.
iš kẽlio iškrỹpti pagesti (moraliai): Jegorka buvo gana iškrypęs iš kelio jaunuolis. Sav.
iš kẽlio išmùšti suerzinti: Jūs su tais prašymais mane iš kelio išmušėt. Mrj.
iš kẽlio išsimùšti paklysti: Išsimuš arkliai iš kelio. Mlt.
iš kẽlio išstùmti sutrikdyti: Toks gyvenimas tik žmogų iš kelio išstumia. Smal.
iš kẽlio išvedžióti versti nedorai elgtis: Kam tu vaiką išvedžioji iš kelio?. Dglš. Kas gi, ar ne girtybė išvedžioja iš kelio?. Alz.
iš kẽlio išvèsti
1.sugadinti gerą vardą: Nesusidėk su tokiais pasileidėliais – išves ir tave iš kelio. Ėr. Nesusidėk, vaikeli, su jais: jie iš kelio tave išves. Grž. O ar ta pozuotoja neišvedė tavęs iš kelio?. Avyž. Vynas ir moterys išveda iš kelio protingus vyrus. ŠR. Blogas padėjimas ir gerą [žmogų] išveda iš kelio. Srv.
2.suklaidinti: Tikiuosi, kad ponios knygos manęs neišves iš kelio. Myk-Put. Šį jaunuolį sunku buvo išvesti iš kelio: jis turėjo savo nuomonę, kaip jam reikia gyventi. rš.
3.suvedžioti: Dieve mano, išves tave iš kelio tas senbernis, pamatysi!. Mžš. Ne vieną merginą tas šelmis yra iš kelio išvedęs. Ss. Atbėgo Gervydienė, pradėjo tave keikti ir skųstis, kad tu jos brangiausią dukrelę iš kelio išvedei, purvuose sumindei. Šein. Jis mano dukterį išvedė iš kelio! – atsiliepė naujas liudytojas iš persirėdžiusių ūkininkais. Piet.
iš kẽlio sùkti gesti (moraliai): Vaikus auginau, paskui anys pradėjo sukt iš kelio. Vdk.
iš kẽlio sùktis trauktis, šalintis, vengti: Matai, durnių sutikai, tai ir sukis iš kelio. Ds.
iš kẽlio varýti lepinti, paikinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę vaikus varytinos varo iš kelio. Krš.
iš kẽlio vèsti
1.klaidinti: Jie čia sumišimą kelia, kvailesnius už save iš kelio veda. Myk-Put. Mane jau kelintas veda iš kelio. Jabl.
2.gadinti gerą vardą, tvirkinti: Tu su juo nedraugauk, ba jis tave iš kelio veda. Mrj. Jis papratęs merginas iš kelio vest, geriau su juo nešutviauk. Lkč. Gal atsimeni dar šitą Baraišienę Emilę? Mūs kūma dar, kad ją kur migla! Juk Balį visai baigia vesti iš kelio. Švaist. Geria kaip gėrus ir, sako, kleboną vedanti iš kelio. Trein.
skersaĩ kẽlio trukdo atlikti, kas numatyta: Ką aš bedaryčiau, jis vis man skersai kelio. Mont. Visiems tu skersai kelio, visiems ant dantų. Balt.
skersaĩ kẽlio atsistóti sutrukdyti atlikti, kas numatyta: Jei būtum išlikęs žmogumi, nebūčiau drįsęs atsistoti tau skersai kelio. Avyž. Na taip, aš su tuo sutinku, bet dažnai visokios pareigos atsistoja skersai kelio. Gruš. Riksdago narys, pats nieko nebandęs, neturėtų atsistoti pažangai vienur ar kitur skersai kelio. Šein.
skersaĩ kẽlią stóti kliudyti, neleisti reikštis: Tu mano laimei stojai skersai kelią. Krėv. Kaimo žmonės neatsiminė tokio įvykio, kad broliai Vilučiai būtų su kuo nors susipykę – nestojo kitiems skersai kelio. Daut. Kada sesuo tau skersai kelio stojo?. Zur.
skersaĩ kẽlio stovė́ti trukdyti atlikti, kas numatyta: Tu, – sako, – man visada skersai kelio stovi, tu svetimus globoji, o mane šuns vietoj laikai. Mont. Jam vis kas nors skersai kelio stovi. Jnšk.
kaĩp kelyje rãdęs lengvai, be vargo gavęs: Pakentėk, – sakydavo. – Kai reiks, kaip kelyje būsi radęs. Vaižg.
aitų keliais nueiti žr aitas
bizų keliais nueiti žr bizas
Dievo kelias (keliai) žr Dievas
erškėčių kelią praeiti žr erškėtis
kalvarijos kelias žr kalvarija
kalvarijų keliai žr kalvarija
juoda katė perbėgo skersai kelią žr katė
katė perbėgo kelią žr katė
kryžiaus kelias (keliai) žr kryžius
kryžiaus kelią keliauti žr kryžius
kryžiaus kelius eiti (pavaikščioti) žr kryžius
kaip kurmis kelio žr kurmis
Luokės keliais išeiti žr Luokė
paukščių kelias žr paukštis
vėjų keliais eiti (išeiti) žr vėjas
vėjo keliais vaikščioti žr vėjas
velnių keliais eiti žr velnias
velnio keliu išeiti žr velnias
vilkas perbėgo [per]kelią žr vilkas
zuikio keliu žr zuikis
zuikis perbėgo kelią žr zuikis
zuikiai spardė ant kelio žr zuikis
žadų keliais išeiti (nueiti) žr žadas
žadulių keliais nueiti žr žadulys
kaip žirnis prie kelio žr žirnis