káukšt káulo dūdẽlė Grž. sakoma užduodant kam per skaudamą vietą:
ikì káulo geluoniẽs labai (peršalti, permirkti): Kai žmogus šlapias, peršalęs iki kaulo geluonies, o mirtis ant nosies, labai jau sunku nenorėti, kad visa tai greičiau pasibaigtų. Avyž.
ikì káulų gývuonio labai (įkyrėjo): Sunkvežimių dundėjimas, polismeno švilpukas, negro, petnešų pardavėjo, klyksmas, atidaryto saliūno muzika, ir bildesys, ir triukšmas, drebinimas iki kaulų gyvuonio, iki smegenų, iki širdies. Cvir.
káulų láužymas didelis susigrūdimas: Prie vakarėlio durų buvo kaulų laužymas. Jnš.
ikì káulo smegenų̃
1.tikras: SS buvo jisai iki kaulo smegenų. Sruog. Dainininkų rengimas konservatorijoje patikėtas Nisen – vokietei ligi kaulo smegenų. rš.
2.labai (įkyrėjęs, įsipykęs): Dvarus padalino ne rusai, o patys mūsų broliai lietuviai, kuriems buvo ligi kaulo smegenų įkyrėjusi ponija ir žemės badas. Dvd.
ikì káulų smegenų̃ labai smarkiai: Įsipyko iki kaulų smegenų. Kt. Tu man įsipykai iki kaulų smegenų. Ldvn. Ligi kaulų smegenų įsiėdė mokesčiai, skolos, kelių taisymai. Balt.
juodàsis káulas žemos kilmės žmogus: Ir tu turi sūnų, kurį rengiesi mokyti, bet žinoki, kad ir jo dalia – juodojo kaulo dalia, Chamo palikuonio dalia!. Vien.
liaunų̃ káulų lankstus, vikrus: Kai iš kariuomenės pareisi, ir tu būsi liaunų kaulų. Grdm.
paslankių̃ káulų lankstus, vikrus: Nepaslankių kaulų mergina, o pačiame dar jaunume. Šts.
vienì káulai labai liesas: Iš jo vieni kaulai. Kt. Iš kumelės vieni kaulai paliko. Rs. Tai sulysęs, vieni kaulai. Mrj. Dabar išvis vieni kaulai, aptraukti gelsvu pergamentu. Avyž.
víeno káulo nejudrus, nerangus: Vieno kaulo kai vilkas. Švnč. Tu kaip ir vilkas, vieno kaulo. Kp.
víeną káulą gráužti sunkiai verstis: Visi suvažiavę Kaunan ir graužia vieną kaulą, kuriame nedaug beliko mėsos. Andr.
vienì káulai ir skūrà labai liesas: Tai graži figūra, vieni kaulai ir skūra. Btg.
káulus apčiul̃pti viską suvalgyti: Šitie pragarai greit jau ir mūsų kaulus apčiulps, o žodžio jiems, matai, nepasakyk!. Balt.
káulus aplámdyti primušti: Geruoju nesusikalbėsi, reikia kaulus aplamdyti. Jnš.
káulą apvélti truputį papenėti: Kaip paršą skerdžia, tai sako: tik kaulą apvėlė ir paskerdė, – nenupenėjo. Krok.
káulo atsikrim̃sk sakoma pykstantis ir erzinant: Te, atsikrimsk mano kaulo!. Ds.
káulas áuga pilvè apie nerangų, lėtą žmogų: Ko kėblini taip palengva, ar kaulas pilve auga?. Šk.
káulu įstrìgti gerklėjè būti nepakenčiamam: Tuo metu dalinys vokiečiams jau kaulu gerklėje įstrigo. rš.
káulus įsū́dyti apkalbėti, šmeižti: Jėzau mano, tokio melavimo – mano ir kaulelius visus įsūdė!. Slm.
káulus iškratýti primušti: Amerikoje, bra, tokį šunį kad nutvertų, tai kaulus iš jo skūros iškratytų. Mont.
káulus išnárstyti primušti: Išnarstysiu kaulus, jei dar čia pasirodysi!. Varn.
káulus išnèšti išsigelbėti: Garbin Dievą kaulus beišnešęs. Dauk.
káulus ištiẽsti žūti: Frontas pajudės, tai kur mes? Pasiliksim? Arba kaulus ištiesim. Marc.
káulus jùdinti dirbti (kai sunku): Judink, seni, kaulus!. Dauk.
káulus láužyti labai spraustis kur veržiantis: Prie durų baisiai kaulus laužė. Jnš. Žmonės kaulus laužo prie kasos. Prn.
káulus láužytis labai spraustis: Visi kaulus laužos tame autobuse. Varn.
káulai mãtosi liesas: Nuo arbatos kaulai matos. LTR.
káulus nárstyti apkalbėti: Bėgiojo viena pas kitą, šnibždėjo, stovinėjo pavartėse, kiemuose, priemenių duryse, prie šulinių ir narstė jaunosios Rečiūnienės kaulelius. Vien.
káulų neatnèšti negrįžti gyvam: O va maž jau ir kaulų neatneš namo. Ut.
káulai neatvė̃so grabè neseniai mirė (priekaištaujant): Ai, kas iš to vaiko pasidarė! Tėvo dar kaulai grabe neatvėso – žiūrėk, kaip jis riečiasi, kaip šėlsta. Cvir.
káulų neláužia neverčia, nesunku: Kaulų niekas nelaužia. Yl.
káulas nepanóksta káulo apie labai nuvargusį: Atgulus kaulas kaulo nepanoks – taip būsi pavargęs. Šts.
káulų nesuriñkti
1.užsimušti (nukritus): Nesisverk ant lango – pultum, tai kaulų nesurinktum!. Mrj. Kai nuvažiuosi tokion panuovarton, tai ir kaulų nesurinksi. Trgn. Aš vis tiek drąsiai tebetupiu ant palangės ir tebežiūriu, nors siūbuojanti koja gali kas mirksnį atsivėdėti ir taip man spirti, kad kaulelių nesurinkčiau. Žil.
2.būti smarkiai sumuštam: Kitaip jie mus ištaškytų, kad mes nė savo kaulų nesurinktume. Myk-Put. Kad duosiu, tai net kaulų nesurinksi!. Sb.
káulus nèšti bėgti, sprukti: Nešì kaulus, kad nė neatsisuki tenai. Jnk.
káulai nèvarva Šil. šykštus:
káulą numèsti menkai atlyginti: Čia tau bus numestas kaulas!... Ap.
káulus padė́ti miegoti: Einava, Jonuk, kaulų padėt. Šk.
káulus paguldýti būti palaidotam: Norėjo jis čia savo kaulus paguldyt. rš. Man tik tiek norėjosi... Paguldyti savo senus kaulus Lietuvos žemelėje. Dvd.
káulus pajùdinti kiek padirbėti: Pajudink ir tu kaulus, juk rankos nenutrūks. Varn.
káulus paklóti žūti: Neskubėk, yra dar laiko pakloti kaulus. Avyž.
káulus pakratýti pašokti (senam): Stiklelį išmetę ir seniai užsimano pakratyti kaulus. Gs.
káulus paláužyti sunkiai padirbėti: Norint tuos tris rublius uždirbti, reikia gerai privargti ir kaulus palaužyti. rš.
káulus palìkti mirti (toli nuo namų): Kur jis kaulus nabagas paliko, mirė kur ten Rosijoj. Ss.
káulus pamèsti pavargus atsigulti: Kai nuvargus, tai bet kaip kaulus pametu, ir gerai. Gs.
káulus panèšti sunkiai paeiti nusilpus, sulysus: Ką ir kelsis, kad pavasarį kita karvė vos savo kaulus paneša, – kalbėjo Jankauskas. Myk-Put.
káulais pasìremiant klupsčiomis (ką daryti): Kaulais pasiremdama diegiau daržus, bet dabar nebegaliu. Šts.
káulu pastatýti sukaustyti (iš baimės): Vyras parėjo girtas, tai mane kaulu ir pastatė. Prl.
káulus pavil̃kti sunkiai paeiti: Taip pat nešei jungą visą amžių, dar kare už kažin ką kariavai, dabar kaulus vos bepavelki ir tylėk. Paukš. Nedaug turim [šienauti], ale kaulų nepavelkam. Krž.
káulus skal̃bti mušti: Kartais gi taip skalbė jiems kaulelius, taip tyčiojos ir pravardžiavo, kaip nebūtų drįsęs joks chamas, kad ir už akių. Vaižg.
káulus sudė́ti žūti: Tas vienas jų sūnus Pranukas, pašauktas kariuomenėn, daugiau nebegrįžo, ir nežinia, kur jis sudėjo savo jaunus kaulus. Vien.
káulus sumal̃ti primušti: Aš jam visus kaulus sumalsiu. rš.
káulus suskaitýti primušti: Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu. rš.
káulai šą̃la darosi baisu: Kai aš paveizu į jo gyvenimą, man kaulai šąla. Vkš. Kaulai šąla, kokie prasti rugiai!. Trk.
káulą tùri pilvè apie nerangų: Ko nepasilenki, ar pilve kaulą turi?. Mrj.
káulas užlū́žo sakoma apie labai susirūpinusį: Tau jau užlūžo kaulas. Pnd.
káulas užlū́žo šiknojè vlg. apie labai susirūpinusį: Jam jau užlūžo kaulas šiknoj. LTR.
káulai užšãlo pasidarė baisu: Kaulai užšalo iš baimės. Ggr. Kai paveiza iš padilbų, tai ir kaulai užšąla. Vkš.
į káulą
1.labai (sudžiūti, sudžiovinti): Toks karštis per porą dienų sudegins rugius į kaulą. Vvr. Ragaišio neišėmė iš pečiaus, tai į kaulą sudžiūvo. Pc. Lašinėliai kėpso ant balanėlės sušalę į kaulą. Šeškas nepajudino, nė artyn nėjo. Balt.
2.labai (sušalti): Šalta, tu gi sušalsi kaulan. Str. Į kaulą sustirau. Varn.
į gývą káulą labai (įkyrėti): Į gyvą kaulą įgriso savo plepalais. Bor.
į káulus gáuti būti sumuštam: Eik lauk, o neklausysi, tai gausi į kaulus. Graž.
į káulus įsisė́sti pasidaryti įprastam: Senam žmogui šykštumas į kaulus įsisėdęs. Prn.
į káulus įskal̃bti prilupti: Parėjo namo rėkdama, kai dviratuką pavogė, tai dar motina įskalbė į kaulus. Kbr.
ikì káulo
1.labai (įkyrėti): Įkyrėjo jau lig kaulo. Slnt. Ta škrabalienė įsiėdė lig kaulo. Jdr. Taip atsibodo, taip atsibodo [anūkė], lig kaulo. Sur.
2.labai (įžeisti): Jis tą žmogelį lig kaulo užgavo su savo liežuviu. Ds.
ikì káulų labai, kiaurai (perimti): Ar visą vakarą sėdėti urve, ar eiti ir peršalti iki kaulų?. LzP. Karštas vėjas perdžiovino iki kaulų prakaitu įsūdytą kūną. Avyž. Važiavome ilgai, buvo žiema, ir, nors pasitaikė atmėtys, kol privažiavome iki Būdviečių, mane šaltis ir drėgmė perdrengė ligi kaulų. Vencl. Drėgmė smelkiasi iki kaulų, ir vėl reikia šokinėti, daužyti rankomis šonus. Zur. Per kelias įtempto gyvenimo ir darbo dienas nuolatinis automatizmas įsigręžė iki kaulų. Ap.
ikì bálto káulo labai (įkyrėti): Ot garmalius, jis man daėdė šiandien iki balto kaulo. Čk.
ikì gývo káulo
1.labai (įkyrėti): Ir mums visa tai iki gyvo kaulo įsiėdė, ir tau, Nakuti, gal įkyrėjo. Vien. Kieme ne ką tėvas bepadirba, tik įkyri iki gyvo kaulo savo niurzgėjimu ir pamokslais. Gric. Kasdien meditacijos, ilgi poteriai, pamokos, silenciumai, – per savaitę, per mėnesį gali įgristi ligi gyvo kaulo. Myk-Put. Vidmantui ir pačiam buvo iki gyvam kaului įgrisę ir ta didelė išimtinė, kuri reikėjo egzekucininko būdu atsiimti. Vaižg. Jis man įsisakė iki gyvo kaulo. Kt. Įkaršia tie vaikai lig gyvo kaulo. Vb. Tu man įsipykai iki gyvo kaulo. Mrj.
2.labai (įžeisti): Bet šis įžūlus jo paneigimas į akis įžeidė jį iki gyvo kaulo. Vien. Išeidama iš posėdžio jinai šypsojosi tokia šypsena, kad neatbukusiam žmogui galėjo gelti iki gyvo kaulo. Simon. Jaunesniųjų patarimus aš priėmiau karšta širdžia, bet senesniųjų prašymai iki gyvo kaulo užgavo mane. Lauc.
3.labai (persiimti, susidomėti): Ir Andriukas tais nuostatais persiėmė iki gyvo kaulo. Gric.
4.labai (nuskriausti): Jį nukaršė iki gyvo kaulo. Žlb.
5.labai (sujaudinti): Šiurpus įvykis sukrėtė iki gyvo kaulo. rš.
ikì gývo káulo pasíekti sujaudinti: Tu mane pasiekei lig gyvam kaului. Švnč.
per káulus išlį̃sti daug vargo pridaryti: Ale ta alga išlįsdavo per kaulus. Graž.
po kauliùką išnárstyti primušti: Jei būtų nutvėrę, būtų po kauliuką išnarstę. Užv. Tik nepaklausyk, aš tave po kauliuką išnarstysiu!. Snt.
prie káulo liesas: Karvė prie kaulo. Ds.
káulai ir odà apie labai liesą: Po ligos iš jo liko tik kaulai ir oda. Gs. Iš tėvo to paveldėjęs vežimą ir palvą kuiną – kaulai ir oda. Mont.
kaĩp káulas apie ką labai, neįprastai kietą: Įdžiūvo kai kaulas. Švnč. Pienas labai tirštas surūgsta, kaip kaulas. Aln.
kaĩp káulo apie gerai surūgusį pieną ar varškę: Pieno kaip kaulo!. Trgn. Išsisunks, varškės bus kaip kaulo. Klt.
kaĩp víeno káulo
1.apie nerangų: Kas tau, kad tu nerangus, lyg vieno kaulo, kai vilkas. Mrj. Ko bijai pasilenkti, it vieno kaulo. Brž. Ponia sustingo, lyg vieno kaulo pasidarė. Vaižg.
2.apie tinginį: Dirba kaip vieno kaulo būdamas. Krs.
kaĩp káulą prarìjęs apie nerangų: Eina lyg kaulą prarijęs. Šll. Neišsitiesia lyg kaulą prarijęs. Mrj.
kaĩp káulą pilvè turė́damas apie nerangų: Dirba kaip kaulą pilve turėdamas. Grk.
kaĩp be káulų lengvai, vikriai: Šokdavom kaip be kaulų. Graž.
kaĩp iš víeno káulo sustyręs, nerangus: Sustipęs yra, kaip iš vieno kaulo. Pj.
bobos kaulai žr boba
dūšelė įsprausta į kaulus žr dūšelė
juoko kaulelis žr juokas
juokų kauliukas žr juokas
juoko kauliuką atrasti žr juokas
juokų kauliuką rasti žr juokas
kaip juokų kauliuką radęs žr juokas
kailis pametė kaulus žr kailis
novės kaulas žr novė
oda ir kaulai žr oda
raganos kaulai žr ragana
skūra [ir]kaulai žr skūra
varna neatneš kaulo žr varna
varna nenešė kaulo žr varna
varnas neatneš kaulų žr varnas
varnas nenunešė kaulo žr varnas
vilko kaulo žr vilkas
vilko kaulelį rado žr vilkas
į vilko kaulą suaugo žr vilkas