kąsnis

Apibrėžtis

ką́snio atitraukìmas nuo burnõs atsisakymas pačių būtiniausių dalykų: Bjauriausia, kad mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu sau kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei, kuri kumštį stato aukščiau už tiesą. Pt.
ką́snių skaĩtymas maisto pavydėjimas: Barbė sakėsi girdėjusi, kaip Grėtė kalbėjusi apie jos buvusias vestuves ir apie kažkokį maisto padalinimą ar kąsnių skaitymą. Simon.
dviejų̃ ką́snių nekánda valgo, ką turi, o ne ką nori: Po du kąsniu niekuomet nekandom, po vieną tekandom. Lnk.
gẽras ką́snis
1.laimikis: Jei nori, tuojau išperšu: ten merga nors ir be kraičio, bet storai piniguota, tikrai geras kąsnis. Žem.
2.gardus valgis: Papratus į gerą kąsnelį, blogas burnon nelindo. Prng. Nė kiek nesipykina, tik gailisi, kad karininkams vėl tekdavo geresnis kąsnis. Pt. O kitur šeimininkė – kokia ragana, negana gero kąsnelio Jonelis nemato, dargi nė duonos nėra iki privalgant. Žem.
líesas ką́snis menkas valgis: Ką išsikasiu, tą ir sulesiu. Bus riebesnis kąsnis – bus malonu, bus liesesnis – nurysiu alkiui suraminti. Simon.
paskutìnį ką́snį atidúoti negailėti: Vaiką myliu – ką turiu, tai paskutinį kąsnį atiduočiau. Dt.
paskutìnį kąsnẽlį atim̃ti skriausti: Jis gatavas iš kito paskutinį kąsnelį atimti. Jnš.
paskutiniù ką́sniu pasidalýti nesigailėti savo menkų išteklių, būti altruistu: Atstumti, nepasidalyti su tokiais nelaimingais nors paskutiniu kąsniu būtų ne tik gėda, bet didžiausia niekšybė. Pt.
paskutìnį ką́snį atitráukti nuo burnõs labai taupyti, taupiai gyventi: Dirbo kaip juodas jautis, paskutinį kąsnelį nuog burnos atitraukdavo, rinko pinigus ir vis mislijo žemę pirkti. Žem. Kainos kaip ant mielių kyla, sunku tokiais laikais galvoti apie juodą dieną, nesinori atitraukt nuo burnos paskutinis kąsnis. Andr.
paskutìnį ką́snį ištráukti iš burnos šykštauti: Tėvai tempia i tempia tiems savo vaikam – paskutinį kąsnį ištraukia iš burnos [šeimynai]. Jnš.
paskutìnį ką́snį nutráukti nuo burnõs nusiskriausti: Reikia skatiko, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukęs turi parduoti. Žem.
paskutìnį ką́snį tráukti nuo lū́pų labai taupyti: Gali sakyt, patys nuo lūpų traukėme paskutinį kąsnį. Ir namuką pasistatėm. Vencl.
paskuõją ką́snį išgriẽbti iš burnõs skriausti: Įmanytų ans paskuoją kąsnį man iš burnos išgriebti. Vvr.
pìlną ką́snį ką́sti gerai valgyti: Bado nėr, dar pilną kąsnį kandame. Ėr.
pirmúoju ką́sniu užspriñgti vedus sugyventi, o nesiskirti: Geriau su pirmuoju kąsniu užspringti negu su antruoju. Lkv.
riebùs ką́snis geras laimikis: Ryžosi pirma užpulti Europą, sunaikinti nepakenčiamą Europą, paklupdyti Angliją ir jau tada, apvalęs savo užnugarį, grįžti prie riebiausio kąsnio, prie Tarybų Rusijos. rš. Mergina su tokiu dideliu kraičiu tai kiekvienam riebus kąsnis. Jnš.
kad skersù ką́sniu užsprìngtum piktas linkėjimas: O kad tu skersu kąsniu užspringtai. Lbv.
stačiù ką́sniu godžiai (valgyti): Alkanas stačiu kąsniu ryja. Rod.
stačiaĩs ką́sniais godžiai (valgyti): Jis kaip iš badų ištrūkęs – ryja stačiais kąsniais. Slk. Stačiais kąsniais užvalgai kiek – ir vėl darban. Mžš.
víenu ką́sniu mìsti gerai sugyventi: Vienu kąsniu abidvi mintam. Grd.
víenu ką́sniu užspriñgti vedus reikia sugyventi: Jei ženysitės, tai žiūrėkit, kad vienu kąsneliu užspringtūt, ne keliais. Dg. A, jau man gana – vienu kąsniu ažspringau. Grv.
ką́snį atitráukti nuo burnõs atsisakyti pačių būtiniausių dalykų (taupant): Vis galvoju, kiek metų turės jis dar vargti, sau nuo burnos kąsnelį atitraukti, skurlius dėvėti, kol baigsiu universiteto mokslus?. Pt.
ką́snį ištráukti iš gerklė̃s Ds. vienam ką žiūrinėjant, derant, kitam paimti, nupirkti:
ką́snio nekánda apie labai draugaujančius: Jos viena be kitos kąsnio nekanda. Dkš.
ką́snis nèlenda negali valgyti iš rūpesčio: Kelintą dieną man nei kąsnis nelenda, nei miegas kaip reikiant akių nesuglaudžia. Pt.
ką́snio neturė́ti burnojè badauti: Jurgis šveitė mėsos gabalą taip, lyg kelias dienas nebūtų turėjęs kąsnio savo burnoje. SnV.
ką́snį nuką́sti pasigrobti: Gali važiuot ir brautis, – gal kur kąsnį galėsi ir nukąst nepastebėtas. Sruog.
ką́snį pakìšti duoti gardžiau valgyti ar ėsti: O aš savo teturiu tą vieną vienintelę karvelę, kaip akį kaktoj. Kad aš jai kąsnelio nepakiščiau, paskutinis galgonas būčiau. Žem. Vien tik motina kąsnį pakiša. Varn.
ką́snius paskaitýti pavydėti, gailėti (maisto): Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgiau. Rod.
ką́snius skaitýti gailėti duoti valgyti, žiūrėti, kad daug nevalgytų: Ji valgo su baime, su piktumu ir su kažkokiu kerštu ir manosi niekada neprivalganti dėl to, kad Feliksas jos kąsnius skaito. Simon. Negražu, kai čia valgai, o kitas kąsnius skaito. Dkš. Viena gyvenu, man niekas kąsnių neskaito. Vn. Aš jų kąsnių neskaitau: kiek nori, tiek valgo. Snt.
ką́snis stìngsta burnojè sunku valgyti iš rūpesčio: Kąsnis stingsta burnoj. Nebėr gyvenimo!.. Kavolio vaikai pirštais bado!... rš.
ką́snis stójasi skersaĩ sunku valgyti iš rūpesčio: Baltas ar juodas, kiekvienas kąsnis skersai stojasi, – dejavo šeimininkė taisydamos. – Pernykščios Velykos nuo šiometinių kaip dangus nuo žemės.... Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (maisto): Kąsnius savo šeimynai suskaito, o svetimam ko beklausi. Krš.
ką́snį tráukti iš burnõs taupyti (valgį): Anas kąsnį trauktų iš burnos ir neštų jai!. Ds.
su pìrmu ką́sniu užsirýti su vienu vyru (viena žmona) amžių pragyventi: Geriau su pirmu kąsniu užsiryti negu su antru. Ds.
su svẽtimu ką́sniu paspriñgti nesisekti (padarius kam bloga): Aš ne blogiau gyvensiu, pamatysite, o tokia Morkuvienė pasprings su svetimu kąsniu. Paukš.
kaĩp su ką́sniu neaiškiai (kalbėti): Jis kalba kaip su kąsneliu. Jnšk.
bobos kąsniai žr boba
bobų kąsniai žr boba
duonos kąsnis žr duona
duonos kąsnio nematyti žr duona
nenaudos kąsnis žr nenauda
ubago kąsnis žr ubagas
kaip ubago kąsniais žr ubagas
varna negautų kąsnio žr varna
vilko kąsniai žr vilkas
vilko kąsniais žr vilkas
žydo kąsnis žr žydas
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: Kasni
prancūzų kalba: caillé
vokiečių kalba: Kassel
rusų kalba: комок
lenkų kalba: kasa

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra