juokų̃ dãlys nieko rimta: Nors ir žadėjo, bet iš to visko tik juokų dalys. Dkš.
juõko dárbas labai lengva: Suknelę sukirpt tai tik juoko darbas. Ml. O tu misliji juokai, čia ne juoko darbas. End.
juokų̃ dárbas labai lengva: Išspręsti tokį uždavinį man juokų darbas. rš.
juokų̃ giesmė̃ nerimtas dalykas: Čia tiktai juokų giesmė. Prk.
juõkas juokù sakoma pereinant prie rimtos kalbos: Juokas juoku, o tam jau ir susidėjo visa galvon. Ds.
juokaĩ juokaĩs sakoma pereinant prie rimtos kalbos: Juokai juokais, bet aš manau, kad jums absoliučiai nieko blogo neįvyko. Gruš. Juokai juokais, bet žmogus turi daryti viską, ką gali. Avyž.
juõko kaulẽlis sakoma apie pakibinimą: Ir nutvėrė už juoko kaulelio. End.
juokų̃ kauliùkas sakoma apie pakibinimą: Valentas jautėsi toks vilčių pilnas, laimingas, kad ir Rožytę tarpais paerzindavo – nusigręžusiai virvelę per kaklą pavelka, už kasytės patempia ar net bakstelėja nykščiu į šoną, kur juokų kauliukas – kikt!. Paukš.
juõko kauliùką atràsti prajuokinti kibinant: Ko čia klikenat, gal juoko kauliuką atradot?. Ds.
juõkų kauliùką ràsti pakibinti, sukeliant juoką: Va va, radau juokų kauliuką!. Mrj.
kaĩp juokų̃ kauliùką rãdęs be priežasties (juokiasi): Rizena kaip juokų kauliuką radęs. Rs.
juokų̃ maĩšas juokdarys: Iš jo visas juokų maišas. Mrj. Tikras juokų maišas: kad pradės juoktis, tai to krekenimosi!. Dov.
juokų̃ mãzgas pokštininkas: Iš tavęs juokų mazgas. Mrj.
juokų̃ pãsakos nerimta kalba: Čia tik juokų pasakos. Klvr.
mažì juokaĩ pavojinga: Maži juokai žaisti su ugnimi. Jnš.
menkì juokaĩ rimtas dalykas: Menki juokai papult į jo nagus. Gs. Menki juokai, kai pinigų nėra. Prn.
penkì juokaĩ menkniekis: E, tas yra penki juokai. End.
prastì juokaĩ neįmanoma: Užkelk tu ją dabar kad geras! Tuščią – dar šiaip taip užklibinsi, bet su pilna – visai prasti juokai. Sruog.
šaltì juokaĩ rimtas dalykas: Čia juokai visai šalti. Rz.
víenas juõkas visai paprasta: Ir vienas juokas yra pareiti namo per visą miestą. rš. Man peršokt per šitą tvorą vienas juokas. Prn.
vienì juokaĩ
1.labai mažai: Dirbi pluši kiaurą dieną, o to darbo vieni juokai. Slnt.
2.visai lengva: Tokį bliūdą išvalgyt man vieni juokai. Jrb. Jam primušti Kazį – vieni juokai. Daut. Man dabar rodos, kad pjauti šieną moku ir kad šios dienos darbas man bus vieni juokai. Vencl. Man per šitą tvorą peršokt vieni juokai. Dkš.
juokaĩs apleĩpti smarkiai juoktis: Tas žmogus juokais apleipo. Jnšk.
juõką braũkti
1.džiaugtis: Kiek sūdžios nugėrė, gatavais ištraukė, ne penki man bestovi ... bet galiu juoką braukti, viršų gavau. Žem.
2.pašiepti: Juoką braukią iš mergos, o ta nesupranta. Krš.
juokùs darýti nerimtai elgtis: Kam čia mėtyt [žmonas], juokus daryt ant senatvės. Mžš.
juõką dė́jęs tyčiomis: Kad nors kada juoką dėjęs malkų atneštų iš daubos. Skr.
juõko dė́tas tyčiomis: Juoko dėtas imčiau ir pasakyčiau. Vkš.
juokaĩs išleĩpti smarkiai juoktis: Visi juokais kone išleipom. Krkl. Visos išleipo juokais iš tokios mano bliuskos. Upt.
juõką išmanýti būti suaugusiam, mokėti flirtuoti: Mikė aštuntus eina, Julė šešiolika į Sekmines baigia, jau, broleli, gerai juoką išmano, tik dirbti darbo negali nė vienas. LzP. Ar jau juoką išmanai?. NmŽ. Juoką ans išmano, ale grieko bijo. Vkš.
juokùs krė̃sti
1.išdaigauti, juokauti: Kad jis įsilinksmino, kad pradėjo dainuot, krėsti juokus!. Cvir. Dar tu čia kokius juokus kreti, eik tu man šalną parneši. Bs. Ir vis dėlto mes krečiame juokus, ginčijamės, svajojame. Mar. Kaip sueis visokius juokus krėsti. Grv.
2.pašiepti: Ką jis čia iš manęs seno juokus sau nori krėsti!... Krėv.
juokaĩs krìsti smarkiai juoktis: Visi krito juokais. Šn.
juokaĩs leĩpti smarkiai juoktis: Kai jis pradeda šnekėtis, visi leipsta juokais. Gs. Aš juokais leipstu, o jis iš širdies pasakoja. Lk. Mergaitė ant dobilų leipsta juokais. Ap.
juokaĩs mir̃ti smarkiai juoktis: Visi mirė juokais, pamatę tą mergą vyru apsirengus. Alk. Kai Gervazas juką virė, kas pamatė, juokais mirė. Tršk.
juokų̃ nedarýti elgtis rimtai (gerai valgyti): Rūsčiai suraukti ančiakiai reiškė, jog, visą naktį ničnieko nevalgęs, juokų prie stalo nedarys. Vaižg.
juokaĩs nesiliáuti ištisai juoktis: Kad baido, kad žavėja įlindusi į peludę, kad aš neliausiuos juokais. KlvrŽ. Mudu su Tavadore juokais nesiliauname. Žem.
juokaĩs nudė́ti nekreipti dėmesio: Iš pradžių Rapolas mėgino jai atsikirsti ir viską juokais nudėti. Vaižg.
juokaĩs nueĩti nesukelti rūpesčio: Šį metą žiema nuėjo juokais. Nv.
juokaĩs nuleĩpti smarkiai juoktis: Kad ims ką pasakoti, tai ir nuleipk juokais. Klov. Kai pamatėm jį ateinant, taip ir nuleipom juokais. Ds.
juokaĩs nuléisti nekreipti dėmesio: Tik Kazlauckas, linksmo būdo žmogus, nenusimindavo ir mokėjo juokais nuleisti. Mišk.
juokaĩs nustìpti smarkiai juoktis: Vyrukai gali juokais nustipti iš paikų mergų. Prk.
juokaĩs nuver̃sti nekreipti dėmesio: Pravažiuojantis tautietis norėjo visa tai juokais nuversti. Andr.
juokaĩs pakrìsti smarkiai juoktis: Tos mergos pakrito juokais. Lp.
juokù pam̃pti smarkiai juoktis: Visi pampo juoku. Str.
juokaĩs papùsti imti smarkiai juoktis: Kad nori, ir papusk juokais. Jnšk.
juokù pasiráičioti labai juoktis: Pasiraičiok tu iš šito vaiko juoku!. Lp.
juokaĩs pasiriẽsti labai juoktis: Pasirietė juokais visi, jo pasakų klausydami. Rš.
juokaĩs pastìpti labai juoktis: Kone pastipau juokais iš tavęs. Žem.
juõką pažìnti būti suaugusiam, mokėti flirtuoti: Kokio amžiaus tas vaikas buvo, nežinau, tik ans juoką jau pažino. Kl. Mergelė buvo jau juoką pažįstanti. Šts.
juokù plýšti smarkiai juoktis: Salė plyšo juoku. rš.
juokaĩs plýšti smarkiai juoktis: Jis tik žiūri į dyvus ir plyšta juokais. LTR.
juokù praplýšti imti juoktis: Tik staiga juoku praplyšta kokia mergiotė, išsigandus ir patenkinta. Šein.
juokų̃ priláidyti daug išdaigauti: Juokų daug esu prilaidęs, jaunas būdamas. Trk.
juokaĩs pratrū́kti imti juoktis: Pagaliau lyg kvapo pristigęs kad pratrūks juokais. Šein. Klasė pratrūksta juokais, juokiasi ir geografijos mokytoja. Ap.
juokaĩs pùsti labai juoktis: Mes putom juokais, jam taip giriantis. Dkš.
juokaĩs raitýtis labai juoktis: Visi raitės juokais. Mrj.
juõkas ráuna apie pražuvimą, išnykimą: Tegu jį juokas rauna! Tiek tos bėdos!. Ldvn.
juokaĩs sprógti labai juoktis: Velnias sprogsta juokais, dūmais užspringsta. Šein.
juõką susiū́ti papokštauti: Mes kaip kada tai susiuvam juoką kokį. Lp.
juõką tráukti šaipytis: Ko taip juoką trauki iš senesnio. Krš. Ką čia trauki juoką iš neregio. Kltn.
juokùs tráukti šaipytis, tyčiotis: Ar leisi dukterį? – Ponas juokus trauki – jin biedna. Šln. Čia juokus trauks iš seno žmogaus. Krš. Juokus trauki iš manęs senės: kam tau tos žolikės?. Grd.
juokù trū́kti labai juoktis: Kai įsibumbėjo susirinkę seniai, tai juoku trūk. Ssk. Iš jos kalbos tai nors trūk juoku, būdavo. Slm.
juokùs valióti pokštauti: Reik mitrio žmogaus didliai – juokus valioja. Gršl.
juokùs varinė́ti juokauti: Aš su jumis juokų nevarinėsiu: jei neklausysit – kumščia į kuprą, keliu į subinę – ir eikit sau!. Gs.
juokùs varýti tyčiotis: Juokus varo iš seno visur – toks neužkentimas!. Krš.
ant juõko dė́ti leisti, tyčiotis: Ką čia save dedi ant juoko su tais niekais!. Dr.
ant juõko kélti tyčiotis: Ant juoko tu mane kėlei, nors kiaulių su manim neganei. KrvP.
ant juõko laikýti erzinti; tyčiotis: Mane jauną ant juoko laikė. Nm. Žmonės pradėtų kokį žmogų laikyt ant juoko, šidyt iš ano. prš.
ant juõko nuléisti nekreipti dėmesio: Ant juoko nuleidau viską. Krš.
ant juõko padė́ti tyčiotis, šaipytis: Eik eik, kumele, kam reikia žmogų ant juoko padėti. Plt.
ant juõko palaikýti pasityčioti: Tu palaikyk už save gudresnį ant juoko, o ne tą kvailelį. Skr.
ne ant juõko geras, gražus: Nuo užmetimo penėti šešius maišus miežių sušersi, turėsi paršus ne ant juoko. Krš.
be juokų̃ iš tikrųjų, rimtai: Mūsų Liudas be juokų šįmet atvažiavo įsimylėjęs. Myk-Put. Aš be juokų kalbu – šeimininkė man reikalinga. Cvir. Pamiršote mus, vaikine. Be juokų sakau. Balt.
iš juõko iškrìsti labai juoktis: Mes iškritom iš juoko. Šn.
iš juõko išsiraitýti labai juoktis: Išsiraitė visi iš juoko, tai komedijos!. Krš. O mes išsiraitėm iš juoko!. Mrj.
iš juõko leĩpti labai juoktis: Žmonės kvatoja, leipsta iš juoko, kad ji su tokiu puspročiu sutiko [tekėti]. Srv.
iš juokų̃ leĩpti labai juoktis: Visi ten esantieji iš juokų pradėjo leipti. Žvr.
iš juõko mir̃ti labai juoktis: Visi mirė iš juoko. Al.
iš juõko nuleĩpti labai juoktis: Mes visi nuleipome iš juoko. Jrb.
iš juõko pakrìsti labai juoktis: Pakritom mes iš juoko. Lp.
iš juõko pasirìsti labai juoktis: Kaip pradės sakyt, tai pasirisi iš juoko. Brsl.
iš juõko raitýtis smarkiai juoktis: Aš raitausi iš juoko. Simon.
iš juõko spriñgti labai juoktis: Nuo to laiko dažnai jai sakydavau: „Mažyte", ir mergaitė, išgirdusi tuos žodžius, springdavo iš juoko. Ap.
nuo juõko leĩpti labai juoktis: Vaikas net leipsta nuo juoko. Jz.
juõkas po juõko rimtai kalbant, tikrai: Juokas po juoko vieną sykį bus kiverzai (teks mirti). Krš.
ar juõkas sakoma ką pabrėžiant: Treji metai, ar juokas, toks laiko gabalas, ar juokai. Ap.
ne juokaĩs iš tikrųjų, rimtai: Saulelė ima šildyti ne juokais. rš. Vanduo užtvankoje vis kilo, ir vyrai ne juokais susirūpino. rš. Prie kluono ne juokais kraujas užvirė. Zur.
kaĩp ant juõko mažai (duoti): Ką gi čia duodi kaip ant juoko. Mžš.
ne kumelio juokas žr kumelys
ne kumelių juokas žr kumelys
ne zuikio juokas žr zuikis