gaidys

Apibrėžtis

gaĩdžio ámžius senatvė: Gaidžio amžius, kur tu vaikščiosi per naktis. Krš. Sulaukė žmogus gaidžio amžiaus. Varn.
gaĩdžio ámžiaus netùri dar jaunas, nepatyręs: Matot pačios – gaidžio amžio dar neturit. Valanč.
gaĩdžio ãšarą labai nedaug: Ką aš ten visą dieną dirbus gavau, gi gaidžio ašarą. Mrj. Įpylė gaidžio ašarą. Dkš.
gaĩdžio ãšaros vanduo su svogūnais: Bulbes valgė su gaidžio ašarom. Srj.
ant gaĩdžio byzdõs niekais: Viskas išėjo ant gaidžio byzdos. Slnt.
gaĩdžio dal̃gė LBŽ. tokios samanos:
gaĩdžio kraũjas mutinys, garmutė: Aš jum duosiu, vaikeliai, gaidžio kraujo: tai patrupins vandenin duonos, įmes kruopeliutę cukraus ir valgo. Švnč. Vandenį pasūdo, supjausto svogūną ir valgo gaidžio kraują su bulvėm. Slk.
gaĩdžio píenas Aln. mutinys, garmutė:
gaĩdžio statumù išdidžiai: Perbraukė sau ranka per karpytus uostus ir gaidžio statumu, visas nušvitęs, išėjo į paraistę pasiryžęs šį vakarą būtinai pasikalbėti. Vaižg.
gaĩdžio subinėjè giedóti vlg. būti dar negimusiam: Kai aš jau ariau, tai tu dar gaidžio subinėj giedojai. Snt.
gaĩdžio sveikatà liguistas: Po ligos liko gaidžio sveikata. Mrj.
gaĩdžio šiknojè giedóti vlg. būti negimusiam: Tu dar gaidžio šiknoj giedojai. Šk.
į gaĩdžio úodegą paū̃k sakoma neįvykdžiusiam pageidavimo: Paūk gaidžio uodegon!. Sv.
gaĩdžio žandùkai sinavadas: Gaidžio žandukai yra įmerkti, ilgai žydi. Lkv.
dėl gaĩdžio žarnų̃ dėl menkniekio: Kad tu, vaikeli, raudi dėl gaidžio žarnų. Svn. Susipyko dėl gaidžio žarnų. Pnd.
per gaĩdžio žiñgsnį apie vos žymų dienos pailgėjimą: Ant Trijų karalių diena jau per gaidžio žingsnį ilgesnė. Krs. Jau diena yra, man rodos, per gaidžio žingsnį ilgesnė. Brs. Po Kalėdų diena per gaidžio žingsnį pribuvo. Grv.
raudónas gaidỹs gaisras (padegant): Ant stalo plojasi į visas puses grabnyčios liepsna, o skepetoje apvyniota Agotos duona saugo namus nuo raudonojo gaidžio. Andr. Va ir velsis į stogus raudonas gaidys. Zur.
raudóni gaidžiùkai apie suskirdusias kojas: Ant piemenio kojų raudoni gaidžiukai. Tr.
raudóną gaĩdį pakélti ant stógo sukelti gaisrą: Aš tau pakelsiu raudoną gaidį ant stogo. KrvP.
raudóną gaĩdį patupdýti ant stógo padegti, sukelti gaisrą: Jie turi mokslą, mes turime stiprias rankas ir kietus kumščius; o jeigu reiks, tai ir raudonąjį gaidį patupdyti ant stogo... Žūta būta!... LzP. Močiutė aimanuoja: sūnelis dar imsiąs ir patupdysiąs ant stogo raudoną gaidį. Cvir.
raudónais gaidẽliais plýšoti skirsti: Įjuodusios, užgargažėjusiais pirštais mano rankos skilo visur ir visur plyšojo raudonais gaideliais. Balt.
raudónas gaidỹs užgiedõs bus padegta: Jis žino, kad dabar reiškia išimti degtuką ir raudonas gaidys užgiedos visai apylinkei. Marc.
raudónas gaidỹs užgiedõs ant stógo sakoma grasinant padegti namus: Kerštininkas sakydavo: – Tau užgiedos raudonas gaidys ant stogo. Ar.
raudóni gaidžiaĩ užgiedõs bus padegta: Pasakė: – Užgiedos ir tau raudoni gaidžiai, – ir padegė. Pns.
kad beñt šim̃tas gaidžių̃ nemãtai sakoma supykus: Ak, kad bent šimtas gaidžių nematai! Ir dar užmiršau. Plt.
gaidžiaĩ gíeda
1.vėlus laikas: Tikrai, mama, nes jau gaidžiai gieda, klius čia mums visiems, o labiausiai tau, Jonel!... Žem.
2.skirsta (kojos): Sakiau – nebraidyk po rūdymus, tai va ir gieda gaidžiukai. Sdk. Gaidžiai gieda kojose. Dkšt. Rytą geni, tai kojose gaidžiukai gieda, kraujas teka. Trgn.
3.sunku kvėpuoti: Krūtinė užgulta – gaidžiai gieda. Str.
gaidžiùkais gíeda skirsta (kojos): Kojos gaidžiukais gieda. Ar.
gaidùkai gíeda galvojè
1.ima svaigulys: Gausi į ausį taip, jog net akyse pažaliuos, o galvoj pradės gaidukai giedoti. SnV.
2.darosi pusprotis: Tėvui galvoje jau gaidukai gieda, – šaiposi mano pati. Mark.
gaidùkai gíeda pakáušyje ima svaigulys: Nors Anundžiui taip pat pakaušy gaidukai gieda, jis pats vesiąs draugus, lydėsiąs iki pusiaukelio. Cvir.
gaidukùs nešióti skundinėti: Sužinos ką, ir tuoj gaidukus nešioja. Gs.
gaĩdį pagáuti rš. sudainuoti diskantu:
gaĩdžiui papū̃sk į úodegą Mrj. nieko nelaimėsi: Ūlytkeliu jau bėga [Užgavėnių persirengėliai], papūsk gaidžiui uodegon. Andr.
gaĩdį pavedžióti po pùsnį Jrb. apie menką darbininką: Gaidį po pusnį pavedžiojo ir pavargo. KrvP.
gaĩdį pjáuna devyníese Šlčn. prastai dirba:
gaidẽliai pragýdo suskirdo (kojos): Atsimeni, kaip perštėjo, kai pragydo gaideliai tau ant blauzdų?. Balt.
gaidỹs sugiedõs ant stógo Pš. grasinama padegti:
gaidžiùkai sugiedójo Kzt. suskirdo kojos:
gaidžiùs sver̃ti snausti: Nuėjo pagraban ir gaidžius sveria. Sur.
gaĩdžiui ant kélnių labai mažai (priverpė): Aš verpsteliu priverpiau tik gaidžiui ant kelnių. Grv.
nuo pìrmo gaĩdžio labai anksti rytą: Nuo pirmo gaidžio pasikėlėm, tai du klojimus iškūlėm. Ml.
pro gaĩdį labai anksti: Žydas Martynui liepė atsikelti pro gaidį. LTR. Tu rytoj anksti, pro gaidį atsikelk. Rg.
su gaidžiaĩs paryčiais, anksti: Pusiaunaktis, kaipgi aš ištversiu nemiegojusi: rytoj vėl su gaidžiais kelkis!. Vien. Edvardas, mam, taip greit nepareis – jis vis su gaidžiais pareina. Vien.
su pirmaĩsiais gaidžiaĩs paryčiais, anksti: Juras dažnai su pirmaisiais gaidžiais grįždavo namo. Cvir.
nė̃ už gaĩdį visai (neturėti sveikatos): Nuo jaunų dienų aš koliekas, sveikatos nebeturiu nė už gaidį. Lnkv.
kaĩp gaidỹs
1.apie drąsų: Drąsus kaip gaidys ant savo mėšlyno. Vlkv.
2.apie silpną: Liežuvio nebeapverčia, ale koks dar: drąsa kaip ožio, jėga kaip gaidžio. Simon. Dirba kaip gaidys, valgo kaip arklys. KrvP. Ėsti kaip arklys, dirbti kaip gaidys. Vvr.
3.apie kvailą: Didelis kaip arklys, durnas kaip gaidys. KrvP.
4.apie mažą: Kas ten do žmogutis – kaip gaidys. Grv.
5.mažai: Knebtels, būdavo, kaip gaidys kelis kąsnius ir eina nuo stalo. SnV.
kaĩp gaĩdžiui mažai: Man arielkos reikia kaip gaidžiui (greit pasigeriu). Aps.
kaĩp gaĩdžio ãšara mažai: Liko kaip gaidžio ašara. Dkš.
kaĩp gaĩdžio ãšaros mažai: Ką čia įpylei – kaip gaidžio ašaros. Šd.
kaĩp gaĩdžio skerstùvės apie menką puotą: Ot buvo vestuvės kaip gaidžio skerstuvės!. Krs.
kaĩp gaĩdžio uodegà apie karštakošį: Užsidegiau kaip gaidžio uodega. Šts.
kaĩp gaidžių̃ nukapótas apie nuvargusį, nusiminusį: Dzidor, sakyk, ko tu taip nosį nuleidęs?.. kaip tik gaidžių nukapotas.... Žem. Ta merga lyg gaidžių nukapota. Varn.
kaĩp gaidỹs su kója apie negražų raštą: Išmoko rašyt taip, kaip gaidys su koja pakrapštyt. Ps.
dievo gaidys žr dievas
kelnes gaidžiui žr kelnės
Pondievo gaidys žr Pondievas
purvo gaidys žr purvas
vandens gaidelis žr vanduo
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: cock
prancūzų kalba: coq
vokiečių kalba: Gaudi
rusų kalba: петух
lenkų kalba: kogut
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio gaidys
gaidgystė, gaidys, gaidžiagystė
gaidžių giedojimo metas (anksti rytą).

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra