gaĩdžio ámžius senatvė: Gaidžio amžius, kur tu vaikščiosi per naktis. Krš. Sulaukė žmogus gaidžio amžiaus. Varn.
gaĩdžio ámžiaus netùri dar jaunas, nepatyręs: Matot pačios – gaidžio amžio dar neturit. Valanč.
gaĩdžio ãšarą labai nedaug: Ką aš ten visą dieną dirbus gavau, gi gaidžio ašarą. Mrj. Įpylė gaidžio ašarą. Dkš.
gaĩdžio ãšaros vanduo su svogūnais: Bulbes valgė su gaidžio ašarom. Srj.
ant gaĩdžio byzdõs niekais: Viskas išėjo ant gaidžio byzdos. Slnt.
gaĩdžio dal̃gė LBŽ. tokios samanos:
gaĩdžio kraũjas mutinys, garmutė: Aš jum duosiu, vaikeliai, gaidžio kraujo: tai patrupins vandenin duonos, įmes kruopeliutę cukraus ir valgo. Švnč. Vandenį pasūdo, supjausto svogūną ir valgo gaidžio kraują su bulvėm. Slk.
gaĩdžio píenas Aln. mutinys, garmutė:
gaĩdžio statumù išdidžiai: Perbraukė sau ranka per karpytus uostus ir gaidžio statumu, visas nušvitęs, išėjo į paraistę pasiryžęs šį vakarą būtinai pasikalbėti. Vaižg.
gaĩdžio subinėjè giedóti vlg. būti dar negimusiam: Kai aš jau ariau, tai tu dar gaidžio subinėj giedojai. Snt.
gaĩdžio sveikatà liguistas: Po ligos liko gaidžio sveikata. Mrj.
gaĩdžio šiknojè giedóti vlg. būti negimusiam: Tu dar gaidžio šiknoj giedojai. Šk.
į gaĩdžio úodegą paū̃k sakoma neįvykdžiusiam pageidavimo: Paūk gaidžio uodegon!. Sv.
gaĩdžio žandùkai sinavadas: Gaidžio žandukai yra įmerkti, ilgai žydi. Lkv.
dėl gaĩdžio žarnų̃ dėl menkniekio: Kad tu, vaikeli, raudi dėl gaidžio žarnų. Svn. Susipyko dėl gaidžio žarnų. Pnd.
per gaĩdžio žiñgsnį apie vos žymų dienos pailgėjimą: Ant Trijų karalių diena jau per gaidžio žingsnį ilgesnė. Krs. Jau diena yra, man rodos, per gaidžio žingsnį ilgesnė. Brs. Po Kalėdų diena per gaidžio žingsnį pribuvo. Grv.
raudónas gaidỹs gaisras (padegant): Ant stalo plojasi į visas puses grabnyčios liepsna, o skepetoje apvyniota Agotos duona saugo namus nuo raudonojo gaidžio. Andr. Va ir velsis į stogus raudonas gaidys. Zur.
raudóni gaidžiùkai apie suskirdusias kojas: Ant piemenio kojų raudoni gaidžiukai. Tr.
raudóną gaĩdį pakélti ant stógo sukelti gaisrą: Aš tau pakelsiu raudoną gaidį ant stogo. KrvP.
raudóną gaĩdį patupdýti ant stógo padegti, sukelti gaisrą: Jie turi mokslą, mes turime stiprias rankas ir kietus kumščius; o jeigu reiks, tai ir raudonąjį gaidį patupdyti ant stogo... Žūta būta!... LzP. Močiutė aimanuoja: sūnelis dar imsiąs ir patupdysiąs ant stogo raudoną gaidį. Cvir.
raudónais gaidẽliais plýšoti skirsti: Įjuodusios, užgargažėjusiais pirštais mano rankos skilo visur ir visur plyšojo raudonais gaideliais. Balt.
raudónas gaidỹs užgiedõs bus padegta: Jis žino, kad dabar reiškia išimti degtuką ir raudonas gaidys užgiedos visai apylinkei. Marc.
raudónas gaidỹs užgiedõs ant stógo sakoma grasinant padegti namus: Kerštininkas sakydavo: – Tau užgiedos raudonas gaidys ant stogo. Ar.
raudóni gaidžiaĩ užgiedõs bus padegta: Pasakė: – Užgiedos ir tau raudoni gaidžiai, – ir padegė. Pns.
kad beñt šim̃tas gaidžių̃ nemãtai sakoma supykus: Ak, kad bent šimtas gaidžių nematai! Ir dar užmiršau. Plt.
gaidžiaĩ gíeda
1.vėlus laikas: Tikrai, mama, nes jau gaidžiai gieda, klius čia mums visiems, o labiausiai tau, Jonel!... Žem.
2.skirsta (kojos): Sakiau – nebraidyk po rūdymus, tai va ir gieda gaidžiukai. Sdk. Gaidžiai gieda kojose. Dkšt. Rytą geni, tai kojose gaidžiukai gieda, kraujas teka. Trgn.
3.sunku kvėpuoti: Krūtinė užgulta – gaidžiai gieda. Str.
gaidžiùkais gíeda skirsta (kojos): Kojos gaidžiukais gieda. Ar.
gaidùkai gíeda galvojè
1.ima svaigulys: Gausi į ausį taip, jog net akyse pažaliuos, o galvoj pradės gaidukai giedoti. SnV.
2.darosi pusprotis: Tėvui galvoje jau gaidukai gieda, – šaiposi mano pati. Mark.
gaidùkai gíeda pakáušyje ima svaigulys: Nors Anundžiui taip pat pakaušy gaidukai gieda, jis pats vesiąs draugus, lydėsiąs iki pusiaukelio. Cvir.
gaidukùs nešióti skundinėti: Sužinos ką, ir tuoj gaidukus nešioja. Gs.
gaĩdį pagáuti rš. sudainuoti diskantu:
gaĩdžiui papū̃sk į úodegą Mrj. nieko nelaimėsi: Ūlytkeliu jau bėga [Užgavėnių persirengėliai], papūsk gaidžiui uodegon. Andr.
gaĩdį pavedžióti po pùsnį Jrb. apie menką darbininką: Gaidį po pusnį pavedžiojo ir pavargo. KrvP.
gaĩdį pjáuna devyníese Šlčn. prastai dirba:
gaidẽliai pragýdo suskirdo (kojos): Atsimeni, kaip perštėjo, kai pragydo gaideliai tau ant blauzdų?. Balt.
gaidỹs sugiedõs ant stógo Pš. grasinama padegti:
gaidžiùkai sugiedójo Kzt. suskirdo kojos:
gaidžiùs sver̃ti snausti: Nuėjo pagraban ir gaidžius sveria. Sur.
gaĩdžiui ant kélnių labai mažai (priverpė): Aš verpsteliu priverpiau tik gaidžiui ant kelnių. Grv.
nuo pìrmo gaĩdžio labai anksti rytą: Nuo pirmo gaidžio pasikėlėm, tai du klojimus iškūlėm. Ml.
pro gaĩdį labai anksti: Žydas Martynui liepė atsikelti pro gaidį. LTR. Tu rytoj anksti, pro gaidį atsikelk. Rg.
su gaidžiaĩs paryčiais, anksti: Pusiaunaktis, kaipgi aš ištversiu nemiegojusi: rytoj vėl su gaidžiais kelkis!. Vien. Edvardas, mam, taip greit nepareis – jis vis su gaidžiais pareina. Vien.
su pirmaĩsiais gaidžiaĩs paryčiais, anksti: Juras dažnai su pirmaisiais gaidžiais grįždavo namo. Cvir.
nė̃ už gaĩdį visai (neturėti sveikatos): Nuo jaunų dienų aš koliekas, sveikatos nebeturiu nė už gaidį. Lnkv.
kaĩp gaidỹs
1.apie drąsų: Drąsus kaip gaidys ant savo mėšlyno. Vlkv.
2.apie silpną: Liežuvio nebeapverčia, ale koks dar: drąsa kaip ožio, jėga kaip gaidžio. Simon. Dirba kaip gaidys, valgo kaip arklys. KrvP. Ėsti kaip arklys, dirbti kaip gaidys. Vvr.
3.apie kvailą: Didelis kaip arklys, durnas kaip gaidys. KrvP.
4.apie mažą: Kas ten do žmogutis – kaip gaidys. Grv.
5.mažai: Knebtels, būdavo, kaip gaidys kelis kąsnius ir eina nuo stalo. SnV.
kaĩp gaĩdžiui mažai: Man arielkos reikia kaip gaidžiui (greit pasigeriu). Aps.
kaĩp gaĩdžio ãšara mažai: Liko kaip gaidžio ašara. Dkš.
kaĩp gaĩdžio ãšaros mažai: Ką čia įpylei – kaip gaidžio ašaros. Šd.
kaĩp gaĩdžio skerstùvės apie menką puotą: Ot buvo vestuvės kaip gaidžio skerstuvės!. Krs.
kaĩp gaĩdžio uodegà apie karštakošį: Užsidegiau kaip gaidžio uodega. Šts.
kaĩp gaidžių̃ nukapótas apie nuvargusį, nusiminusį: Dzidor, sakyk, ko tu taip nosį nuleidęs?.. kaip tik gaidžių nukapotas.... Žem. Ta merga lyg gaidžių nukapota. Varn.
kaĩp gaidỹs su kója apie negražų raštą: Išmoko rašyt taip, kaip gaidys su koja pakrapštyt. Ps.
dievo gaidys žr dievas
kelnes gaidžiui žr kelnės
Pondievo gaidys žr Pondievas
purvo gaidys žr purvas
vandens gaidelis žr vanduo