dienõs akimì dieną: Nebeatmenu, kas tikrai dienos akia užėjęs ir matęs. Žem. Audeklą pavogė dienos akia. Žr. Juk eisi į gegužinę dienos akele pasiveizėti. Plt. Reikia, vaikel, tokius darbus dienos akim dirbt. Slm.
dienõs akyjè dieną: Žmogų dienos aky užmušė. Pc.
dienõs akimìs dieną, kol šviesu: Dienos akimis [eiti] pusė kelio. Skr. Tai gerai, kad dienos akimis iškūlėm. Erž.
dienà ámžius neilgai gyvens: Jau mano vaikas – tai diena amžius. Nč. Ne turtų jam reikia, jau jo diena amžius. Ml. Diena amžius – ar daug bereiks. Kl.
dienõs bylojè dieną, kai šviesu: Dienos byloj apsivogė. Kp.
dienõs bū́klėje per dieną (žymu): Dienos būklėj žiūrint, kaip auga miežiai. Rm. Dienos būklėj žymu augimas. Trs.
dienõs buvimè per dieną (žymu): Agurkai dienos buvime auga. Sdb.
dienõs bū̃vis matýti per dieną žymu: Tai medžiai greit susprogo, dienos būvis matyt. Jrb.
dienų̃ dienàs visą laiką: Sėdi dienų dienas be darbo. Vlkv. Žiemos metu, šiltai apsitūliavusi, ligonė dienų dienas prasėdėdavo lovoje. Cvir.
per dienų̃ dienàs visą laiką: Šluostinėjas per dienų dienas. Krš. Keltininkas Vincelis sėdasi į gerai išsmaluotą savo valtį – tuomet jau per dienų dienas nematysi jo triūsiančio kieme, neužtiksi troboje. Daut.
dienų̃ gãlas
1.persenėlis: Už tokio dienų galo senio neisiu. Rdm. Ką tu čia perki tokį arklį, matai, kad jis jau dienų galas. Dkš. Turėjom arklį tokį dienų galą. Mrj. Katė dienų galas tik valkiojasi. Brt. Aš jau dienų galas, jau jėgų neturiu. Al.
2.senatvė: Iš pačių pirmų dienų buvo vargšė ir ant dienų galo vėl vargšė. Plt. Mums jau dienų galas. Erž. Dar ir jam reikia mergų, kad jau jo dienų galas. Rdm.
3.nėštumo pabaiga: Aš buvau galas dienų, kai jis mirė. Snt.
dienų̃ galè apie nėštumo pabaigą: Ta jo boba jau gale dienų. Nm.
dienà naktìs visą laiką: Dirbu ir dirbu – diena naktis atilsio nėra. Pc. Diena naktis rėkia rėkia. Dv. Kam šitaip reikia krutėt diena naktis?. Dglš. Va šitaip reikia, pasidžiaugė sau vienas nublokšdamas šalin visas dvejones ir dienų naktų graužatį. Zur.
diẽną nãktį
1.visą laiką: Jeigu užrakinta [klebonija], tai ir neprisiskambinsi dieną naktį. Bgs. Kūlies kūlies žmogus dieną naktį, o darbo galo nematyt. Ob. Juk ne vien apie save galvoji: vaikų rytojus dieną naktį sapnuojasi. Avyž. Štabas veikė dieną naktį. Andr.
2.bet kada: Jeigu ir pasogos nė cento neduotų, imtų ją dieną naktį, žiemą vasarą. Skodž.
dienų̃ nẽgalėmis sunkiai, vargais negalais: Dienų negalėmis jis išsigydė. Blv. Virėjas su vandeniu dienų negalėmis vos beperskyrė. Blv.
dienà nẽmetu
1.per ilgesnį laiką: Diena nemetu drabužiams nutrūkus, Povilas, sudraskęs išilgai plačius lopus medžio, nupynęs sau jupą, ir vėl dailiai it meška gyveno. Valanč.
2.sunkiai, vargiai: Diena nemetu pabaigė tas bulves kasti. Plt. Diena nemetu nujojo šiuodu į Plungę. Valanč.
dienõs pribuvìmas pastebimai (auga, sveiksta): Ma[no] meitėlaitis – dienos pribuvimas. Vlk. Kaip tik sujudino [dirvos plutą], tai va dienos pribuvimas. Vlk. Jis dienos pribuvimu pasveiko. Nč.
dienõs šviẽsą išvýsti būti paskelbtam: Sprendimas neišvydo dienos šviesos. rš.
dienõs šviẽsą suteĩkti pagimdyti: Štai ir jo žmona: stora, apvytusi moterėlė, suteikusi dienos šviesą septyniems vaikams. Zob.
į dienõs šviẽsą išlį̃sti pasirodyti, imti veikti (apie neigiamus gaivalus): Jo didenybė šviesiausias ciecorius barščiną panaikina, žemę į valnastį duoda, tai tuojau ir išlindo visokie kurmiai į dienos šviesą. Myk-Put.
dienà viẽkas nebetoli mirtis: Kiek čia jau man vargt, jau diena viekas. Švnč. Kad mūsų diena viekas. Ln.
ámžina dienà jokiu būdu, niekaip: Amžina diena nenorėjo. Slv.
baltà dienà vėlu: Kuri balta diena, ir da neveda [karvė]. Pvn.
báltą diẽną viešai: Kuomet tu tikrai būsi mano? Kuomet tu mane baltą dieną savuoju galėsi pavadinti?. Šein.
gaĩliai diẽnai kai bus bloga: Duok man kobinėlį tešlos, aš tau gailiai dienai pabūsiu. Švnč.
gẽros diẽnos bùvo pagimdė: Nejutau, ar jau buvo ten geros dienos. Dr.
geràs dienàs matýti laimingai gyventi, laimės patirti: Nedaug man teko gerų dienų matyti: nekaip gyvenau. Rd.
gerõs dienõs neišmanýti blogai gyventi, vargti: Jauna paršelis nutekėjo, geros dienos neišmanė. Žem.
gerõs dienõs nematýti blogai gyventi, vargti: Nuo pat savo mažystos geros dienos nemačiau. Skr. Apsiženijo su tokiu bezmėnu, tai geros dienos nematys. Rdm.
gerų̃ dienų̃ nepàkelia apie greitai supykstantį: Tautrimienė pyksta tik iš pasiutimo, gerų dienų nepakeldama. Simon.
jáunos diẽnos jaunystė: Sesuo jaunas dienas apverkia (augina vaiką). Krns. Ką jaunose dienose įsigysi, tuomet ir senatvėje džiaugsiesi. Dauk.
jáunas dienàs pabaĩgti ištekėti: Prašom, Anele, nors vieną čerkelę, sugėlusi tavo širdelė... pabaigsi jaunas dieneles, permainysi stoną. Žem.
jokiojè dienojè niekaip, niekada: Aš už tavęs jokioj dienoj neičia. Alk. Nenorėčiau skraidyt jokioj dienoj. Vlkv.
juodà dienà galintis ištikti vargas, nelaimė: Klebone, auksas žiba pelenuos... Ramiau su auksu laukt juodos dienos. Tilv. Jis jau dabar ima rūpintis juoda diena. Vencl. Iš mano algos žmona sugebėdavo dar šiek tiek atidėti juodajai dienai. Vien. Išleido viską, pragėrė, o juodai dienai nė skatiko neturi. Rdm. Sulauksi ir tu kuomet juodos dienos. Vkš.
júodos diẽnos vargas: Jau jam juodos dienos, jau grynai badas. Prn. Prisibridau juodų dienų. Ds.
kurì dienà seniai: Jau kuri diena, kaip parvažiavo. Šts.
kuriõs diẽnos seniai: Kurios dienos, kaip išėjo ir dar nepareina. Gršl. Kurios dienos, kaip besu rankovę dirbusi. Rdm.
labà dienà Brš., Krš. sveikinimasis dieną:
lãbą diẽną sveikinimasis dieną: Labą dieną, kaimynėli, ar nematei bičių lekiant?. Dkš. Išpuikęs, nenori žmogui nei labos dienos duoti. Rdm. Jis praeidamas man davė labą dieną. Kb.
lãbos diẽnos sveikinimai, linkėjimai (prašant perduoti): Vai duoki duoki močiutei labas dienas. JD. Tarp kito ko gali jam nuo manęs labas dienas atiduoti. Bil. Ilgokai nagrinėjo, kodėl Donatas nei žodeliu neprisiminė Severos, nei labų dienų nuo jos nedavė?. Pt. Kad rašysit laišką, prašom ir nuo manęs labų dienų įdėti. Skd.
linksmų̃ dienų̃ láukti būti nėščiai: Paantvardy trys panos laukia linksmų dienų. Skr.
dienà màno sakoma apgailestaujant: Ar begyva? – Ne, diena mano, jau mirė. Šts.
diẽnos màno sakoma apgailestaujant: Dienos mano, kur tatai yr Vilnius!. Dr.
dienà màno, ámžius màno kiekvieną akimirką gali mirti: Dieną pergyvenęs tarės amžių praleidęs [karys]: tų laikų patarlė šiandien dar yra minavojama: diena mano, amžius mano. Dauk.
mažà dienà ankstyvas laikas: Dar maža dienelė buvo, kad liuobam kelti kulti. Plng.
mãžos diẽnos vaikystė, kūdikystė: Netikėtai užvažiavo jo mažų dienų draugas. Žem. Iš mažų dienelių augom be tėvelių. Grž.
mė́lynos diẽnos vargas, rūpestis: Jau jo mėlynos dienos, gyvenimas baigiasi. Šn. Ir mums mėlynos dienos, visko trūksta. Šn.
mielà dienà
1.gražus, puikus: Arklys buvo miela diena. Akn.
2.malonu, patogu: Miela diena mėžt trąšas, kai gali tvartan įvažiuot. Dglš.
neìlgos diẽnos gyvenimo pabaiga: Pasenau ir nebesuprantu, kas čia darosi... Žinokitės... Neilgos jau mano dienos... Kai numirsiu, palaidok, kunige, švęstoj vietoj. Myk-Put.
pastaróji dienà pasaulio pabaiga: Bet čia kad sustaugs visi bažnytkaimio šunes, kad suriks gaidžiai, na, sakau, pastaroji diena atėjo. Bor.
paskutìnės diẽnos laikas prieš turėjimą: Širmė (kumelė) paskutinėse dienose, vaike. Tai tavęs, vaike, kelionėn negalėsiu nuvežti. Dovyd.
primestà dienà šiokiadienis: Mes ir primestomis dienomis kartais į miestą nueiname. Bd.
sàvo dienà senatvė: Matysi savo dienoj, kad badu dvėsi. Šts.
senà dienà seniai: Ar išvirei vakarienę? – Sena diena, kaip išviriau. Užv. Jei ne aš, sena diena tave būtų išvarę iš namų. Upt.
sẽnos diẽnos
1.seniai: Senos dienos, kaip ans čia nebgyvena. Vvr. Kodėl nepasakei, kad jis skolose praskilęs? Ar tu dar nežinai, kad jo valtis jau senas dienas užstatyta už skolas?. Simon. Aš jau senos dienos čia. Kl.
2.senatvė: Ant senų dienų mane kviečia į Kauną. Blnk.
sūdnà dienà
1.pasaulio pabaiga: Ir sūdną dieną viskas bus po nosimi patepta. Simon. Esą visi trys užsidarę sėdį prie storų knygų ir spėją, kada bus sūdna diena!. Dovyd.
2.didelė netvarka: Troboje randa sūdną dieną: visi indai mediniai išmėčioti, išvartyti, puodai ir katilėliai sudaužyti. Žem.
3.baisus triukšmas: Gyvuliai bliauja, žmonės klykdami laksto – tikrai sūdna diena!. Žem. Tik suspėjom sukristi ant žemės, kaip prasivėrė „sūdnoji diena" (šaudymas). Pt. Lig Naujų metų miestelyje dar buvo tylu, o po Naujų – sūdna diena!. Gran.
4.baisios gaudynės: Paskui pradėjo pasakoti, kad Gintališkės valsčiuje sūdna diena dedasi. Žem.
suñkios diẽnos nėštumas: Ponia sunkiose dienose vaikščiojo, o mergina, matydama ją tokią silpną, bijojo paskutiniosios valandos ateinant. LzP. Trejoką verda moterims, sunkias dienas praleidus. Brs.
šiomìs dienomìs greitai, netrukus: Šiomis dienomis žadėjo atvažiuot brolis į svečius. Jrb.
šventà dienà lengvas darbas: Su tokiu dalgiu šventa diena. Kl. Amatininkui žmogui gyventi šventa diena. Krtn.
šviesiõs dienõs nematýti vargti: Prie svetimų augau, tai jau šviesios dienos nemačiau. Skdt. Sugėrė žemė džiaugsmą ir sveikatą – jis ir toliau šviesios dienos nemato. Tilv. Ateina vaikai iš šviesių, dorų šeimų, bet ateina ir iš ten, kur šviesios dienos nematyti. rš. Kiauras kaimieti, valakininko sūnau, drauge su keturiais savo broliais šviesios dienos nematęs. Trein.
tái diẽnai išlaidžiai, netaupant: Gyvena tik tai dienai. Slm.
tà pačià dienà išlaidžiai, netaupant: [Atvykėlis iš Lietuvos] nei namų, nei mašinos neturi, gyvena ta pačia diena. Andr.
trìs dienàs su pãkaičiu labai trumpai: Tris dienas su pakaičiu bus ta slūga, t. y. greit išeis. J.
víeną diẽną kartą: Bet tavo melas vieną dieną vis tiek išplauks į šviesą. Mont. Gal vieną dieną pašauks tarnybon. Katil.
víeną grãžią diẽną kartą: Ir vieną gražią dieną arba, teisingiau pasakius, vieną labai negražų, lietingą rudens vakarą, taip apie Martyną, į „Kazerną" parsikraustė Dūdjoniai. Simon. Ir jau seniai buvo galima pasakyti, kad vieną gražią dieną atsitiks taip, kaip atsitiko. Mik. To tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia. ŠR.
vienõs dienõs išlaidus: Bet aš tau, rods, galiu prikaišioti, kad tu esi tik vienos dienos šeimininkė. Simon.
vienõs dienõs vienõs naktiẽs visiškai vienodi, panašūs: Atrodo vienos dienos vienos nakties, toki kareivukai gražūs. Kpč.
žalià dienà geras gyvenimas: Tėviškėj aš gyvenau žalią dieną. Mrj.
žãlios diẽnos geras gyvenimas: Jau, vaikeli, kaip čia tau yra žalios dienos, kaip niekur. Ms.
diẽnos atskaitýtos nedaug liko gyventi: Man jau atskaityta dienos. Dglš.
dienàs baĩgti mirti: Pasakoja Mikutis apie tai, kaip narsus kareivis Petras labai patiko karaliui, kaip už jo išleido dukterį ir kaip gražiai karalius baigė savo dienas. Dovyd.
diẽną gáudyti lengvabūdiškai gyventi: Tu tik dieną gaudai. Lp.
kad dienõs neišnèštų sakoma išlydint: Reikia išleisti, kad dienos neišneštum. Lnkv.
dienà nepràdegė neilgai trukus: Diena nepradegė, jau jis ir reikalauja. Ss.
diẽnos skaičiúojamos pir̃štais arti mirtis: Bet gal palaukti? Motina gali... – Ne, Kristina, jos dienos jau pirštais skaičiuojamos.... Dovyd.
dienàs skaitýti senti, būti silpnam: Kas dar drūtas, tas dar nieko, o kai aš dienas skaitau, ir karšatis prieina.... Vdk.
dienàs sklaidýti veltui leisti laiką: Jis lig šiol nieko neveikė, tik dienas sklaidė. Plng.
dienàs stùmti vargingai gyventi: Šiaip taip gyvenam, dienas stumiam, ir gerai. Mrj.
diẽnos suskaičiúotos greitai baigsis (gyvenimas, darbas): O kam jam dabar tiek žemės: vaikų kaip ir nebėra, pats senas, žmonos vėl – dienos suskaičiuotos, su giminėmis nesugyvena, kam jam visas dvaras. Vien. Jei kitas bus, ne aš, tas jaunikaitis, – šioj žemėj dienos jo bus suskaičiuotos. Sruog.
diẽnos suskaitýtos greitai baigsis (gyvenimas, darbas): Mano dienos neilgos, suskaitytos, o daug man nereikia.... Bil. Žiūrėk, kad tik pačiam būtų gerai. O mes – ką? Mūsų dienos jau suskaitytos. Paukš. Savaime aišku, kad Fabro valdžios dienos buvo jau suskaitytos. Sruog. Jo dienos suskaitytos, tuoj ateis. An. Jau jo dienos suskaitytos. Rdm. Mano dienos suskaitytos, aš tau bent prieš mirdama teisybę pasakysiu.... Gran. Iš kur mano ta sveikata bėr – ir dienos suskaitytos. Slnt.
ant dienõs švinta: Dar tik ant dienos. Lp.
be dienõs labai anksti: Be dienos kelias šienaut. Dglš. Be dienos išvažiavo. Grž. Be dienos reikia išeit, kad paspėtum į traukinį. Lnkv. Tėvas be dienos išvažiavo šilan balanų prasimanyt. Andr.
be šventų̃ dienų̃ juok. apie besijauninantį: O, ji jau yra sena, turi šimtą metų be šventų dienų. Brs.
dienà į diẽną kasdien: Eina diena dienon, nieko nėra darbadienių. Slm. Ir pjovė moteriškė diena dienon, kol padėjo visus rugius nupjauti. Krėv. Na, bet dabar sukaktuvės; dvidešimts penkeli metai diena dienon kaip tuo geležinkeliu važinėjama. Šein.
diẽns į diẽną kasdien: Jis eina diens į dieną į kolchozą dirbti. Erž.
į paskutinès dienàs smarkiai (keikti): Pasakai – pykdavo, keikdavo į paskutines dienas. Rs.
dienà iš dienõs kasdien, be atvangos: Susimalsim kviečių, nebereiks tą miežienę diena iš dienos žiaunoti. Skrb. Aš dirbu diena iš dienos. Mrj. Ir taip diena iš dienos, metai iš metų. Avyž. Kaziukas diena iš dienos tįso, mokėsi, į motinos sijoną įsikibęs, vaikščioti. Cvir. Boba [būdama] plausdinėjies, viralioji diena iš dienos. Drsk. Kaip ilgai turėsiu pakelti skausmus, diena iš dienos širdgėlą kęsti?. ŠR.
iš dienų̃ seniai: Jau iš dienų anas buvo prisižadėjęs nebegert brangvyno. prš.
diẽną iš dienõs apie lėtai slenkantį laiką: O aš temoku tą karą keikti... sukandus dantis, dieną iš dienos gyventi ir kaskart didesnę neapykantą krūtinėj auginti. Pt.
iš dienõs į diẽną apie lėtai slenkantį laiką: Iki šiol maža ir tevalgydavau ir šiaip gyvenau iš dienos į dieną, kad tik laiką prastumčiau.... Pt.
ne iš dorõs dienõs ne iš gero: Ne iš doros dienos žalias bulbes valgo. Vkš.
iš mažų̃ dienų̃ nuo vaikystės: Iš mažų dienų buvo tokia užsispyrus. Rdm. Iš mažų dienelių augom be tėvelių. Grž.
dienà nuo dienõs laikui bėgant, pamažu: Diena nuo dienos taip ir nutįso tas mano žadėjimas. Kt. Diena nuo dienos, metas nuo meto augo mergina ir meilė jo. Piet.
nuo jaunų̃ dienų̃ nuo vaikystės: Jeigu nuo jaunų dienų prie to darbo būtum buvęs, ir žinotum. Pc.
nuo mažų̃ dienų̃ nuo vaikystės: Mano koja nuo mažų dienų nesveika. Brž. Nuo mažų dienų pieno nevalgau. Jnšk.
ne nuo šiõs dienõs jau seniai: Ne nuo šios dienos mane pažįsti. Pt.
per dienų̃ dienàs ištisai, nuolat: Ans per dienų dienas prie knygų. Varn.
per kiáuras dienàs ištisai: Per kiauras dienas nepaleisdavau knygos ir rašydavau raides, skaičius. Švaist.
per dienàs per naktìs visą laiką: Dykas per dienas per naktis. Gs.
po šiái diẽnai iki šiol: Kai išėjo, tai ir po šiai dienai nėra. Ll. Ten jie gyvena ir po šiai dienai. Alk. Buvo paėmęs siūti, tai ir po šiai dienai tebesiuva. Mžš. Tik su Krivicku nelabuoju vis dar kebelių netrūksta po šiai dienai. Katil.
dienà po dienõs
1.netrukus: Diena po dienos lauk šaukimo. Kal. Straipsnį redaktorius pasirašė, diena po dienos jis turėjo būti išspausdintas. Mar.
2.tolesniam laikui: Negaišuok grįžti pas Viešpatį, neatidėliok diena po dienos. ŠR.
dienà po diẽnai netrukus: Diena po dienai ir atšils. Rdm.
pro diẽną auštant: Vakar ji žadėjo į Ramygalą pro dieną išeiti. Pg. Tik pro dieną išėjom darban. Rod.
su dienà auštant: Išeinu su diena šert gyvulių. Prng. Atsikėliau jau su dienele. Slm.
su mažà dienà auštant: Su maža diena atsikėlė. Vb. Kažkoks velnias juos prikelia su maža diena, ir Valančius daužosi kūju. Avyž. Nukilome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti. Jnšk.
su šià dienà netaupiai, išlaidžiai: Su šia diena gyvena. Nmč.
su tà dienà netaupiai, išlaidžiai: Gyvena tik su ta diena. Vj.
lìg su dienà tuoj pat: Lig su diena gavo baltą bilietą. Šts.
dienà už dienõs netrukus: Diena už dienos – jau ir darbininkas. Ds.
kadaĩ diẽnos seniai: Jau kadai dienos, kaip porystėj gyvenam. Plt.
ne dienà į vãkarą apie turintį atsargų: Žėdna papalėpė malkų prigrūsta – dėlto gi gyvena ne diena į vakarą. Švnč.
nė̃ kadaĩ diẽnos niekada: Nė kadai dienos neturėjau karvės. Šts.
kaĩp dienà visiškai (aišku): Buvo aišku kaip diena, kad perversmininkai nori pateisinti savo neteisėtą žygį. Vencl. Dabar tamstoms, gerbiamosios, turi būti aišku kaip diena: jaunikaičiams nepasisekė panelės Kęsgailaitės simpatijos laimėti. Pt.
kaĩp diẽną visiškai (aišku): Fašizmą mes sutriuškinsime. Tai aišku kaip dieną. Vencl. Tiktai kad rusas, pribaigęs vokietį, neišeis, kaip dieną aišku. Zur.
kaĩp mielà dienà
1.geras, gardus: Duona kaip miela diena. Lp.
2.gražus: O tai mergina! Kaip miela diena!. Vlk.
3.vešlus: Rugeliai kaip miela diena – bus duonelės. Vrn.
kaĩp šveñtą diẽną lengvas (darbas): Darbas kaip šventą dieną, valgis kaip per Užgavėnes. Jrb.
kaĩp vienà dienà
1.labai greitai (praėjo): Prašoko tie metai kaip viena diena. Krš. Devyni metai kaip viena diena. LTR.
2.labai trumpas: Žmogaus gyvenimas kaip viena diena. Grv.
kaĩp dienà nuaũšo pasidarė gera: O kam tu ateini vis bartis? Kad nemoki išmintingai kalbėtis, pasilik geriau namie. Kad tavęs nėra, kad tu išeini – kaip diena nuaušta, – varžo motina Bintakienę. Simon.
kaĩp dienàs pardãvęs nusiminęs: Vaikščioja kaip dienas pardavęs. Lš. Be vaiko visi kaip dienas pardavę. Lp.
kaĩp dienà nuo naktiẽs labai skirtingas, visai kitoks: Kaip diena nuo nakties skiriasi miesto ir kaimo žmonių gyvenimas. rš.
kaĩp dienà taĩp naktìs visą laiką, be pertraukos: Kaip diena taip naktis pilia pilia lietus. Ad.
amžio dienai žr amžis
amžių dienai žr amžius
amžių dieną (dienoje) žr amžius
amžiui dienai žr amžius
nuo amžiaus dienai žr amžius
apgaudų diena žr apgaudas
aukso diena žr auksas
aukso dienos žr auksas
bobų dienos žr boba
katino dienos žr katinas
kirmėlių diena žr kirmėlė
kumelio dienos žr kumelys
lakštingalų diena žr lakštingala
metai diẽnos žr metai
metai dienõs žr metai
naktį ir dieną žr naktis
nei nakties nei dienos neturėti žr naktis
Pelenų diena žr pelenai
kaip perkūnas giedrą dieną žr perkūnas
ralių dienos žr ralia
raudų dienos žr rauda
rytojaus diena žr rytojus
saulės dienos žr saulė
subinės dieną žr subinė
sūdo diena žr sūdas
[paskutinė] teismo diena žr teismas
švento tinginio diena žr tinginys
vėjo dienos žr vėjas
vėlių diena (dienos) žr vėlė
į velnio dienas dėti žr velnias
vilkų dienos žr vilkas