delnas

Žodžio formos
Apibrėžtis

sàvo délną pabučiúoti pasidžiaugti: Gražiai padarei [darbą] – savo delną gali pabučiuoti!. Jnšk.
délnus gniáužti taupyti, niekam neduoti: Karšinčiams buvo visa atpasakojama, ir jie dar kiečiau gniaužė savo delnus nuo namiškių, pasižadėję visa atiduoti bažnyčiai. Vaižg.
délnus išsipustýti viską išleisti, išeikvoti: Neišsipustyk delnų, visaip gali būti!. Slnt.
délną kuténti būti linkusiam vogti: Delną taip kuteno svetimi pinigai. Kudir.
delnaĩ niẽžti rūpi, knieti (ką bloga padaryti): Aną pamačius delnai niežti, taip noris į kailį užmesti. Varn. Po pirmo išlošimo dalinsimės pelną per pusę. Niežti delnos, jaučiu – bus mūsų diena. Andr.
delnaĩ panìžo parūpo (ką bloga padaryti): Musėt delnai panižo, kad nenurimsti vietoj. Skdv. Tu manai, nesu pagalvojęs apie tai? O, ne kartą yra panižę delnai, po skersvėjais!. Avyž.
délnus pasipustýti smarkiai imtis (ką daryti): Pasipustyk delnus ir eik žabų kapot!. Šln.
délnus pasispjáudyti smarkiai imtis (darbo): Pasispjaudė vyrai delnus ir į darbą. Varn. Dar jam nebaigus, jau pasispjaudė delnus trečiasis. Žil.
délną paspáusti pasveikinti: Kiekvienas grūdosi į priešakį, kiekvienas norėjo paspausti man delną, kiekvienas norėjo, nors iš tolo, pamatyti mane. Lauc.
délną patrìnti padaryti malonumą, pradžiuginti: Su Tavo laišku Laimė ir man patrynė delną. Bil.
délnus pustýtis rengtis (ką smarkiai daryti): Mums teks viską pradėti iš naujo. Štai ir pustomės delnus. Avyž. Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms su meška. Katil.
délnus sumùšti sutarti: Pamirškim tas laikraščių rietenas ir sumušam delnus. Skodž.
delnaĩs sumùšti suderėti: Sumušė delnais – bus magaryčios. Gs.
délnus trìnti džiaugtis: Gavę dovanų vaikai tik delnus trynė. Varn. Saliūnininkas trynė sau delnus, kad įvarys į varžą nemaža žuvelių. SnV.
delnaĩs váikščioti griuvinėti: Geria žmonės taip, kad paskiau delnais vaikščioja. Rm.
ant délno atvirai, viešai: Ant delno dūšios neparodysi, nenorinčio tikėti neįtikinsi. KrvP.
ant délno dė́ti būti atviram: Meluoti nemoku. Ką turiu – ant delno dedu. Sruog.
su ìštiestu délnu mielai: Jie priimami su ištiestu delnu. Jabl.
kaĩp délno dėjà Jrb. mažas plotelis:
kaĩp délno dėjìmas mažas plotelis: Ano tas visas daržas tiktai kaip delno dėjimas. Vvr.
kaĩp sàvo délną gerai, aiškiai: Bus toks laikas, kad mokyti vyrai visą ateitį žinos kaip savo delną. Bil.
kaĩp ant délno
1.gerai matomas: Kai užlipi ant kalnelio, visi laukai kaip ant delno matos. Ps. Iš Katanijos Etna kaip ant delno, o tuo tarpu iki jos viršūnės tiesiausiu keliu 30 kilometrų. Vien. Ant Napoleono kalno auga tamsūs lazdynai. Nuo jo Šančiai kaip ant delno išsidėstę raudonai. Tilv. Visas sklypelis matos kaip ant delno. Skdt. Čia pat, kaip ant delno, Kvedarų sodyba. Zur. Pro langus visas Nemunas ir visas miestas – kaip ant delno. rš.
2.labai (aišku): Džiaugiesi, kad supranti viską, kas ten parašyta, kad viskas taip aišku lyg ant delno. Simon. Aišku kaip ant delno, kad jis norėjo iškišti man kažkokią raganą, o dukterį sau pasilikti ir už kito išleisti. Bor. Nuo pradžios ligi galo buvo jam aišku kaip ant delno – tas ryšys negalimas, Paukštaičia už jo netekės. Vaižg. Šeštadienio rytą, besiskutant barzdą, jau man viskas pasidaro aišku kaip ant delno. Andr.
3.suprantamai: Išpylė (papasakojo) nelyginant ant delno. Slk. Turint tiktai tris rėdybas, galima kaip ant delno parodyti visiems vaisius ūkystės ir pramonystės. Kudir.
4.aiškiai: Viską sužinojau kaip ant delno. Skr. Pati jam daug pasakoja, visą savo gyvenimą lyg ant delno išdeda. Šein. Mirsiu – neužmiršiu: kaip ant delno pasakė. Ut.
5.labai (lygu): Lygu lygu kaip ant delno. Antz.
kaĩp iš délno aiškiai, tiksliai: Pašneku aš ir su brigadininku, ir Aldonos minteles kaip iš delno skaitau. Saj.
kaĩp nuo délno aiškiai: Susakė kaip nuo delno. Ėr.
kaip iš Dievo delno žr Dievas
kapeika įkrito į delną žr kapeika
kūjo neatmuši delnu žr kūjis
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: palm
prancūzų kalba: paume
vokiečių kalba: Handfläche
rusų kalba: ладонь
lenkų kalba: dłoń

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra