sàvo délną pabučiúoti pasidžiaugti: Gražiai padarei [darbą] – savo delną gali pabučiuoti!. Jnšk.
délnus gniáužti taupyti, niekam neduoti: Karšinčiams buvo visa atpasakojama, ir jie dar kiečiau gniaužė savo delnus nuo namiškių, pasižadėję visa atiduoti bažnyčiai. Vaižg.
délnus išsipustýti viską išleisti, išeikvoti: Neišsipustyk delnų, visaip gali būti!. Slnt.
délną kuténti būti linkusiam vogti: Delną taip kuteno svetimi pinigai. Kudir.
delnaĩ niẽžti rūpi, knieti (ką bloga padaryti): Aną pamačius delnai niežti, taip noris į kailį užmesti. Varn. Po pirmo išlošimo dalinsimės pelną per pusę. Niežti delnos, jaučiu – bus mūsų diena. Andr.
delnaĩ panìžo parūpo (ką bloga padaryti): Musėt delnai panižo, kad nenurimsti vietoj. Skdv. Tu manai, nesu pagalvojęs apie tai? O, ne kartą yra panižę delnai, po skersvėjais!. Avyž.
délnus pasipustýti smarkiai imtis (ką daryti): Pasipustyk delnus ir eik žabų kapot!. Šln.
délnus pasispjáudyti smarkiai imtis (darbo): Pasispjaudė vyrai delnus ir į darbą. Varn. Dar jam nebaigus, jau pasispjaudė delnus trečiasis. Žil.
délną paspáusti pasveikinti: Kiekvienas grūdosi į priešakį, kiekvienas norėjo paspausti man delną, kiekvienas norėjo, nors iš tolo, pamatyti mane. Lauc.
délną patrìnti padaryti malonumą, pradžiuginti: Su Tavo laišku Laimė ir man patrynė delną. Bil.
délnus pustýtis rengtis (ką smarkiai daryti): Mums teks viską pradėti iš naujo. Štai ir pustomės delnus. Avyž. Každaila pustęsis delnus lyg imtynėms su meška. Katil.
délnus sumùšti sutarti: Pamirškim tas laikraščių rietenas ir sumušam delnus. Skodž.
delnaĩs sumùšti suderėti: Sumušė delnais – bus magaryčios. Gs.
délnus trìnti džiaugtis: Gavę dovanų vaikai tik delnus trynė. Varn. Saliūnininkas trynė sau delnus, kad įvarys į varžą nemaža žuvelių. SnV.
delnaĩs váikščioti griuvinėti: Geria žmonės taip, kad paskiau delnais vaikščioja. Rm.
ant délno atvirai, viešai: Ant delno dūšios neparodysi, nenorinčio tikėti neįtikinsi. KrvP.
ant délno dė́ti būti atviram: Meluoti nemoku. Ką turiu – ant delno dedu. Sruog.
su ìštiestu délnu mielai: Jie priimami su ištiestu delnu. Jabl.
kaĩp délno dėjà Jrb. mažas plotelis:
kaĩp délno dėjìmas mažas plotelis: Ano tas visas daržas tiktai kaip delno dėjimas. Vvr.
kaĩp sàvo délną gerai, aiškiai: Bus toks laikas, kad mokyti vyrai visą ateitį žinos kaip savo delną. Bil.
kaĩp ant délno
1.gerai matomas: Kai užlipi ant kalnelio, visi laukai kaip ant delno matos. Ps. Iš Katanijos Etna kaip ant delno, o tuo tarpu iki jos viršūnės tiesiausiu keliu 30 kilometrų. Vien. Ant Napoleono kalno auga tamsūs lazdynai. Nuo jo Šančiai kaip ant delno išsidėstę raudonai. Tilv. Visas sklypelis matos kaip ant delno. Skdt. Čia pat, kaip ant delno, Kvedarų sodyba. Zur. Pro langus visas Nemunas ir visas miestas – kaip ant delno. rš.
2.labai (aišku): Džiaugiesi, kad supranti viską, kas ten parašyta, kad viskas taip aišku lyg ant delno. Simon. Aišku kaip ant delno, kad jis norėjo iškišti man kažkokią raganą, o dukterį sau pasilikti ir už kito išleisti. Bor. Nuo pradžios ligi galo buvo jam aišku kaip ant delno – tas ryšys negalimas, Paukštaičia už jo netekės. Vaižg. Šeštadienio rytą, besiskutant barzdą, jau man viskas pasidaro aišku kaip ant delno. Andr.
3.suprantamai: Išpylė (papasakojo) nelyginant ant delno. Slk. Turint tiktai tris rėdybas, galima kaip ant delno parodyti visiems vaisius ūkystės ir pramonystės. Kudir.
4.aiškiai: Viską sužinojau kaip ant delno. Skr. Pati jam daug pasakoja, visą savo gyvenimą lyg ant delno išdeda. Šein. Mirsiu – neužmiršiu: kaip ant delno pasakė. Ut.
5.labai (lygu): Lygu lygu kaip ant delno. Antz.
kaĩp iš délno aiškiai, tiksliai: Pašneku aš ir su brigadininku, ir Aldonos minteles kaip iš delno skaitau. Saj.
kaĩp nuo délno aiškiai: Susakė kaip nuo delno. Ėr.
kaip iš Dievo delno žr Dievas
kapeika įkrito į delną žr kapeika
kūjo neatmuši delnu žr kūjis