dangaũs launiñkas keistuolis: Aje, geldelėmis (medpadžiais) apsiavęs, dangaus launinkas. Šts.
dangaũs migdõlai neįvykdomas noras: Vargo vaikas Antosė, varge gimusi, varge augusi, tokia niekuomet iš savo vyro dangaus migdolų nereikalaus. Gran.
dangaũs prajõvai Skr. negirdėti, nuostabūs dalykai:
dangaũs raktẽlis raktažolė: Dangaus raktelio šaknys nuo kosulio, darže gražiai žydi. Smln.
dangaũs rasà lietus: Žemė nuo sausumos susproginėjusi, lyg žiote žiojasi, dangaus rasos ištroškusi. Pt. Vos perėjo smarkus lietus. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akį vėrė savo žalumu. Vien.
dangaũs rãtai Sut. septynių žvaigždžių išsidėstymas dangaus šiaurėje:
dangaũs rýkštė
1.kometa:
2.vaivorykštė:
dangaũs síetas R., M. sietynas: Dangaus sietas – taip vadina žvaigždę, nuo kurios kelį sekas keleivis. Dauk.
dangaũs sleñksčių nebáldyti naudos neturėti: Nei tu su savo margomis klumpėmis dangaus slenksčių nebaldysi!. LzP.
dangaũs šlúota R., M. laumės juosta:
dangaũs var̃tai atsidãrė laimė nusišypsojo, pasijuto laimingas: Rodos, kad dangaus vartai atsidarė, kaip tą naujyną išgirdau. Varn. Pražuvo visa tą valandą, kada jiedviem su žmona rodėsi, kad dangaus vartai jiems atsidarę ir Dievulis visą glėbį laimužės jiems išmetęs. LzP.
dangaũs vartùs atvérti pasiekti laimę: Bet ir vaikų verksmu dangaus vartų neatversi. Dovyd.
dangùs žẽmė niekas: Dangus žemė nežino, o ką čia žmogus gali pasakyt, kaip ten atsitiko. Aln.
dangujè žẽmėje ė̃mus sunkiai gavus: Danguj žemėj ėmus, o vaikus vis apkreikia. Ktk.
devynì dañgūs pasidãrė susitrenkė: Kai kritau iš medžio, tai tuoj devyni dangūs galvoj pasidarė. Ds.
devynì dañgūs susidãrė apkvaito: Jo galvon tai susidarė devyni dangūs – jau mislino, kad kažin kas pasidarė. Lp.
devintamè dangujè laimingas: O mudu su Cvirka devintame danguje iš laimės. Vencl. Aš buvau devintame danguje, kad galėsiu matyti savo fėją. Trein. Juza devintame danguje mausto saldainius iš paveiksluotų popieriukų. Andr.
gražùs dangùs ne dėl Martýno be sėkmės: Antrose rungtynėse jie lyg stengėsi, bet, kaip sakoma, gražus dangus tik ne dėl Martyno. rš.
septintamè dangujè laimingas: O Amilia – jau septintam danguje. Žydi visa, net ašaros trykšta jai iš akių. Balt.
dangùs víenas labai gerai: Kad tik Dievas sveikatą duotų, dangus vienas dabar žmogui gyventi. Brs.
dangùs atsivė́ręs labai gera priežiūra: Jau Panevėžio ligoninėj dangus atsivėręs. Sur.
dañgų atvérti suteikti laimę, padaryti laimingą: Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti. LzP.
dangumì bãlinti be uždaro virti: Užsrėbė dangum balinto viralo. Tr.
dangumì báltinti be uždaro virti: Motin, matyt, šiandien tikrai teks barščius dangum baltinti. Marc.
dangumì deñgtas kiauras (stogas): Jo trobos dangum dengtos. Alk. Stogai suplyšę, kluonai dangum dengti. Plv. Stogai dangum dengti. Nt. O klojimas, anot tų žmonių, greit bus dangumi dengtas. Mišk.
dangumì klótas kiauras (stogas): Ir ši troba dangumi klota. LTR.
dañgų maišýti su žemè
1.apie audrą, pustymą: Lauke iš tikrųjų vėjas jau visą savaitę maišo dangų su žeme, kaituliais suka sniegą, neša laukais ir daužosi į mūsų trobelės sienas. Balt.
2.bartis, plūsti: Pyksta, plūstasi, rankomis skeryčiojasi – tiesiog dangų su žeme maišo. Paukš.
dangùs maĩšosi su žemè
1.apie labai prastą orą: Na ir žiema šiais metais – dangus su žeme maišos. Varn. Dangus su žeme maišosi. Dkš. Pakilo siausti pūga, dangus su žeme maišosi, – kaip žmonės sako. Pt. Vis dar pustė. Kai išėjome iš trobos, atrodė, kad kieme maišosi dangus su žeme. Vencl.
2.kyla barniai, ginčai, nesantaika: Kad kas užveda [kalbą] apie žemę, dangus su žeme maišos. Srj. Kas čia virė, kas čia ėjo tais metais, bjauru nupasakot: dangus su žeme maišės. Erž. Kai karas atėjo, maišėsi dangus su žeme. Bgt.
3.vargina įvairios mintys: Bet kur tu užmigsi, jeigu dangus su žeme galvoje maišosi. Mont.
dangùs matýti
1.apie kiaurą stogą: O stogas kada belopytas, dangus kiaurai matyti. Varn.
2.nebalinta, neuždaryta (sriuba): Mat mano širdelė apieras taiso, – tariau kuone iš piktumo, – o kruopos vos tik žilos, batviniai – dangus matyti.... Žem.
dañgų matýti rengtis mirti: Dangų ir dabar matai. Šmn.
dangùs mãtosi apie nebalintą, neuždarytą sriubą: Menki batviniai – dangus matosi. Ds.
dañgų parė̃mus ištisai, perdėm (apie miškus): Čia dangų parėmus buvo miškas. Igl.
dangùs prakiùro apie ilgą lietų: Musit, dangus ir prakiuro, kad taip lyna. Brs. Lyja visą dieną, gal dangus prakiuro. Ds. Dangus prakiuro, visos dirvos pažliugę. Lkm.
dangùs prasivė́rė atėjo puiki mintis: Staiga gimsta jo išvargintoje tuščioje galvoje geniali mintis. Lyg pro žemas automobilio lubas dangus būtų jam prasivėręs. Šein.
dangùs regė́ti nebalinta, neuždaryta (sriuba): Prasti batviniai, dangus regėti, galėjai nors sviestu pramesdyt. Grd. Kokie barščiai, privirei privirei, ale kad dangus regėt. Pls.
dañgų rẽmia labai aukštas (ppr. apie medį): Mūsų liepa dangų remia. Varn. Dailūs medžiai – dangų remia!. Lkč. Tai namai – dangų remia!. Lp.
dañgų rė́žyti šikinè vlg. labai stengtis: Nors šikine dangų rėžyk – nieko nepadarysi. Ob.
dañgų rė́žti ragù didžiuotis: Nežino nė kaip eiti – ragu dangų rėžia. Žg. Eik eik, ans dangų ragu rėžia, o žeme sparną braukia. Ms. Statragė, lig neženota dangų ragu rėžė. J.
dañgų ródo apie nebalintą, neuždarytą sriubą: Susėdame rytą pusryčių, o čia – vėl žili barščiai dangų rodo. Balt.
dangùs skam̃ba apie garsų šaukimą ar dainavimą: Kitados išėjusi į laukus šeimyna dainuodavusi, kad žemė linkdavusi, dangus skambėdavęs. Simon.
dangùs sukìbęs su žemè Kal. smarkiai sninga ir pusto:
dangùs sulìpęs su žemè smarkiai sninga ir pusto: Tai pusnis, tai orelis – dangus su žeme sulipęs. Vlk.
dañgų sumaišýti su žemè viską sunaikinti: Maniau, kad dangų su žeme sumaišys. Gs.
dangùs susimaĩšė su žemè smarkiai sninga ir pusto: Galingas viesulas neša ir svaido aplinkui iš praplyšusių debesų sniegą... Dangus su žeme susimaišė.... Bil. Na ir užvirė pragaras, dangus su žeme susimaišė. rš. Toji pragaištinga sėkla ypač išbrinkdavo rudens šlapdribų metu, viršum Kauno užsitraukus rašaluotiems debesims, žiemos pustymuose, kai susimaišo dangus su žeme. Andr.
dangumì užbáltinti be uždaro virti: Barščiai dangumi užbaltinti. Vlkv.
dangumì ùždengtas kiauras (stogas): Triobos griūva: stogai tiktai dangumi uždengti. Klp.
dangùs žegnója Tlž. lyja:
dañgui žinóti daug: Kiek jis jų (virvių) privijo – dangui žinoti, broli dobile, visus žalius miškus apjuostum. Dovyd.
į dañgų eĩk atstok: Aš nenoriu su tais actais [valgyti], eik tu į dangų. End.
į dañgų įkélti suteikti laimę, padaryti laimingą: Prašom tamstai, – tarė, – bilietas į Kauną... Bobelę, rodos, kas į dangų įkėlė. Grobsto žydės rankas bučiuoti. Žem.
į dañgų iškélti suteikti laimę: Su tais žodžiais iškėlė Antaną į dangų, nieko jam nebereikėjo. Žem.
į dañgų kélti girti: Vakar dangun kėlė, šiandien purvais drabsto. Jnš.
į dañgų lìpti per kópėčias turtingai gyventi: Tu su jais nesuslyginsi – jie lipa dangun per kopėčias. Sur.
į dañgų pasižiūrė́jęs apie smarkų ne pagal amžių augimą į aukštį: Tai užaugai, į dangų pasižiūrėjęs augi. Dl.
į dañgų veizė́ti badauti: Suės – pavasarį galės veizėti į dangų. End.
į dañgų žiūrė́ti
1.būti abejingam, nedirbti: Į burną niekas neįdės, kas į dangų žiūrės. Šk.
2.būti pamaldžiam, dėtis šventuoliu: Nepėsčias ir Lebedys, tas tai į dangų žiūri, o nuo žemės grobsto. Vien.
neĩ į dañgų neĩ į žẽmę niekam netinkamas: Taviškis tai nei į dangų nei į žemę. Ds.
iš dangaũs labai geras: Mūsų daktaras – iš dangaus žmogus, visiems padeda, kiekvieną gydo. Vkš.
iš dangaũs iškrìsti savaime atsirasti: Ji (jaunuomenė) ir mums tokia iš dangaus neiškris, kaip žydam mana. Pt.
iš dangaũs iškrìtęs nesusigaudantis, naivus: Ar iš dangaus iškritęs?! Jis dar klausia!. Daut.
iš dangaũs nukrìsti lengvai gauti: Ir pirkta drapana, ir miestiškas valgis, vis kur geriausias, niekas iš dangaus nenukrinta. Vencl. Pergalė iš dangaus nenukris. rš.
iš dangaũs nukrìtęs nesusigaudantis, naivus: Žinai, koks šiandien uždarbis... Ne, tu nieko nežinai, tu, atrodo, iš dangaus nukritusi. Simon. Gal tu iš dangaus nukritus, kad nieko nežinai. Ds.
ikì dangaũs iškìlti padaryti karjerą: Vienišas, visai pailsęs, manė lig dangaus iškilsiąs, milijonus susikraus, užsieny ministeriaus. Tilv.
po ãtviru dangumì lauke: Teko nakvoti ir po atviru dangumi. Gs.
po grýnu dangumì lauke: Toks šiltas pavasaris – galėsiu ir po grynu dangumi nakvoti. Mont.
po plýnu dangumì lauke: Graikų teatras nebuvo troba, o vieta po plynu dangumi. rš. Keletą savaičių po plynu dangumi gyveno. rš.
tarp dangaũs ir žẽmės neturint pastovios vietos: Abu medžiai, kryžmais sudėti, pasiliko kyboti tarp dangaus ir žemės. Gruš.
kaĩp devintamè dangujè laimingas: Tarsi devintam danguj pasijusdavau, kai mokytojai mane pagirdavo. Bub. Priėmė mane rašytojų sambūrin, net paskyrė metraščio redakcijon. Pasijutau lyg devintame danguje. Andr.
kaĩp septintamè dangujè laimingas: Jautėmės kaip septintame danguje. rš.
kaĩp dangùs nuo žẽmės labai skirtingas, visai kitoks: Baltas ar juodas, kiekvienas kąsnis skersai stojasi, – dejavo šeimininkė taisydamos. – Pernykščios Velykos nuo šiemetinių kaip dangus nuo žemės.... Žem. Po Anglijos tas kraštas (Ispanija) skiriasi kaip dangus nuo žemės. Andr.
kaĩp dangujè, taĩp ir ant žẽmės Kt. visur vienodai: Ten klerikalai iš šelpimo gešeftą daro, taip pat ir jūs čia nuo to neatsilikote. Žodžiu, kaip danguje, taip ir ant žemės tokie pat „garbingi" darbeliai. Žem. Kaip danguje, taip ir ant žemės, nė toj Lenkijoj ne pyragai. Mžš.
kaĩp į dañgų patèkti labai gerai: Tegul kaime ir negyvensit, bet nuosavybę turėt, kaip į dangų patekt. Pinigai buvę nebuvę, o žemė vis bus. Marc.
kaĩp iš dangaũs krìtęs nieko dėtas: O žmogelis visiškai nekaltas [dėl kiaulės žvieginimo]. Tartum iš dangaus kritęs, nei jis kankino tą prakeiktą kiaulę, nei ką. Simon.
kaĩp iš dangaũs nukrìto apie kokį netikėtumą: Kunigas Liudas?.. Štai kur siurprizas!.. Tamsta kaip iš dangaus čia nukritai.... Myk-Put. Gavau pinigų, kaip iš dangaus nukrito. Jnš. Jam atrodė, kad visi čia seniai pažįstami, susigyvenę, tik jis vienas tartum iš dangaus nukritęs. Avyž. Negali būti, kad šitokie žodžiai nukristų lyg iš dangaus, niekam jų neištarus. Zur. Liudas kaip iš dangaus nukritęs atsirado jų glėbyje. Švaist.
Alijošius važinėja (važiuoja)po (per)dangų žr Alijošius
balsas neina į dangų žr balsas
Dieve duok dangų žr Dievas
duoną traukti iš dangaus žr duona
kaip griausmas iš giedro dangaus žr griausmas
jomarkas danguje žr jomarkas
nosį riesti į dangų žr nosis
kaip perkūnas iš giedro dangaus žr perkūnas
kaip perkūno trenksmas iš giedro dangaus žr perkūnas
kaip perkūnija iš giedro dangaus žr perkūnija
kaip prūsas į dangų žr prūsas
skerstuves justi danguje žr skerstuvės
žemę maišyti su dangumi žr žemė
kaip žemė nuo dangaus žr žemė