burnõs áušinimas tuščios kalbos, plepalai: Tai jau nebe rimta diskusija, ne dalykiškas pasitarimas, o beprasmiškas burnos aušinimas. rš.
burnõs užčiaupìmas nutylėjimas: Per tą burnos neužčiaupimą visos rietenos. Ėr. Dėl burnos neužčiaupimo dabar kentėk. Kt.
burnõs vidùs nepláutas apie nepraustaburnį: Jo burnos vidus neplautas: barstė šimtais ir tūkstantėmis kipšų. Valanč.
ãtbula bùrna be apetito, nenoromis, prisivertus (valgyti): Man šiandien viskas negardu, valgau atbula burna. Mrj.
baĩsią bùrną turė́ti blevyzgoti: Pasiutusi, baisią burną turėjo. Krš.
bjaũrią bùrną turė́ti keikti, plūsti: Tokią bjaurią burną turėjo tas anos vyras: keikas ir keikas, su tuom liežuviu duoda ir duoda visus. Pp. Ta bjaurią burną turėjo, galėjo visus su žeme sumaišyti. Krš.
darkì burnà K. apie negražiai kalbantį:
dìdelę bùrną turė́ti daug, iškalbingai šnekėti: Sako, ana didelę burną turi. Vgr. Toks buvo brigadininkas, ans didelę burną turėjo: sėdi patvory ir meluoja boboms. Akm.
drýža bùrna sušilęs: Va tau vėlai išeit, reikia lėkt dryža burna. Slk.
júoda bùrna smarkiai, iš visų jėgų: Nekelk šito juoda burna, dar kylą išsivarysi. Trgn. Juokiasi juodom burnom. Ktk. Atalėkė berniokas juoda burna – ir žodžio neištaria. Trgn.
kreivàs bùrnas siū́lyti neig. šaipytis, juoktis: O jūs, sūneliai, – taip pat nesiūlykite savo kreivų burnų, šiandien jų nepirksiu!. Cvir.
nešvariõs burnõs nepraustaburnis: Toks nešvarios burnos: burnojas, kad tik kiek. Pš.
patì burnà juõkiasi netveria džiaugsmu: Aš mieguistas, nenorėjau kalbėt, o jai pati burna juokiasi. Jrb.
pilnà burnà pasiturintis: Šileikis ot buvo gaspadorius, pilna burna. Brž.
pìlna bùrna
1.sočiai: Pilna burna pavalgius buvau. Švnč. Žinot, pavalgom pilna burna. Mrj. Galėjom valgyt visko pilna burna. Jrb. Pavalgei pilna burna. Mrs.
2.godžiai: Matai, kaip mūsų karvė šveičia kukurūzus pilna burna. Sk. To paplentės šieno telyčėlė neėda, o tuos šiaudus – pilna burna. Mžš. Šoko prie kumpio, su kirviu skaldė sūrį, gėrė degtinę pilna burna bei ramia sąžine. Andr.
3.atvirai (kalba): Visa soda pilna burna šneka, kad ženysies. Krš. Labiausiai pilna burna kalbėjo Pimpienė. Paukš. Kalba pilna burna, kad tu gyvenimą jau nusipirkęs. Plt. Visi juokiasi pilna burna, vieni – iš pilkasermėgio, kiti – iš vokietuko. Simon.
4.tikrai: Pilna burna tada žadėjo atvažiuot. Trgn. Gal laisviau pilna burna galėsime atsikvėpti gimtojoj, nepriklausomoj šaly. Cvir.
5.smarkiai: Vilius juokėsi pilna burna. Simon. Marti balazija pilna burna. LzP.
plačià bùrna atvirai (kalbėti): Apie tai niekad nekalbi, vaikeli, o kaimynai plačia burna šneka. rš.
plačiõs burnõs bū́ti daug plepėti: Ana yra plačios burnos, t. y. daug plepa. J. Tas žmogus man nepatiko – labai jau plačios burnos buvo. Mrj.
plãčią bùrną turė́ti mėgti bartis: Nieko gero neturėjau, kaip tik vargą, piktą pačią, ką turėjo burną plačią. LTR.
prastà burnà apie nepraustaburnį: Kad jos labai prasta burna, tokia keikūnė, dėl vien to jos niekas neims. Sk.
sáldžia bùrna su apetitu: Nevirsiu nieko vakarienei, suvalgyste kopūstus saldžia burna. Sk.
sausà bùrna nevalgęs: Išėjo sausa burna ir nieko neįsidėjo. Klt. Vaikas visą dieną sausa burna duodas. Šl.
skersà bùrna be apetito, nenoromis, prisiverčiant: Skersa burna valgau, kai skauda dantį. Dglš.
tuščià burnà nevalgęs: Dabar vėl kokį nevėkšlėlį papjaus, ir vėl tuščia burna. Jnš.
víena bùrna sutartinai: Visi viena burna atsiliepė. Krkn.
visà bùrna
1.garsiai: Ligonis kad surėkia visa burna: – Turėkit duris!. Vb. Vaikas kaži ko suriko visa burna, bėk žiūrėti. Šl. Sakysim, Vinceliui Rimšai viskas aišku. Užtat ir juokiasi taip gardžiai, visa burna. rš.
2.laisvai, be baimės (kalba): Čia gali visa burna kalbėti. Rm. Visa burna žmonės šneka, kad ji prisidėjo prie tokių darbų. Kair.
3.mielai, noromis: Jie visi visa burna pritarė, kad reikia duoti arus. Km.
4.smarkiai (lyja): Per dieną smulkus lietus pamažėliai dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti. Žem.
5.tikrai: Visa burna ūkininkas buvo, aš prisimenu. Gmž.
burnà apmusìjo skurdžiai gyvena: Ir burna jo apmusijusi. Dkšt.
bùrną apšlúostyti apmušti (už bjaurias kalbas): Kad tėvas apšluostytų burną, tai nešnekėtum negražiai. Rmš.
bùrną atidarýti
1.pašnekėti: Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti. Simon. Kad atidarė burną, net baisu klausyti. Ds. Disputas paprastai atsidaro, kai tik vienas iš mokslinčių burną atidaro. Cvir. Kai jis burną atdarė, tai žinojai, kad jis nuo Priekulės. Plšk.
2.imti bartis, prieštarauti: Nespėju žodį pasakyti, tuojau burną atidaro. Ker. Pervežtum per pečius virveliniu, tai neatidarytų daugiau prieš tėvą burnos!. Ds.
bùrną atrìšti padaryti kalbų: Alfonsas tol buvo paniuręs, kol neįsigėrė. Konjakas vėl jam atrišo burną, ir jis kalbėjo tai, ko visai nenorėjo kalbėti. Vien. Nebijok, alus jam tuojau burną atriš – tik klausykis. Jnš.
burnà atsirìšo pradėjo kalbėti: Trečiuos metuos burna [vaikui] atsirišė. Antr.
bùrną atsižióti barti, keikti: Visi mūsų neprieteliai atsižioję burną prieš mus. Bret.
bùrną atvérti
1.prašnekti: Jis bijo burną atverti. Mrj. Ko tyli, ar negali burnos atverti?. Gs. Per visą metą burnos neatvėriau. Grd. Gal ji ir žino, bet kaip ji man nieko nesako, taip ji ir tau burnos neatvers. Simon. Ir dabar mes negalim atverti burnos. Skv.
2.keikti: Visi tavo priešai atveria burnas prieš tave. ŠR.
burnojè áuga darosi bloga, verčia vemti: Negaliu valgyt, burnoj auga. Sg. Neškit jūs iš čia šitą gyvatę, aš negaliu žiūrėt, mano auga burnoj. Dg.
bùrną áušinti be reikalo, tuščiai kalbėti: Ką aš čia šnekėsiu, neapsimoka burną aušinti. Mrj. Žiūrėk, kad nereiktų man daugiau burnos aušint!. Dkš. Aušink neaušink burnos, nieko negausi. Gs. Rodos, tirpsta, – tyliai nutęsė Mykolas. – Ką čia ilgai burną aušinsim. Marc. Piliečiai, – šaukė krikščionis demokratas, – jūs manot, kad jis dykai burną aušina!. Vien. Jei jau sakau, tai taip ir yra. Aš be reikalo neaušinu burnos. Paukš. Jo neperkalbėsi, aušink burną neaušinęs. Bub. Apie gyvulius, apie kitas pasogos smulkmenas – kam burną aušinti. Zur. Dovanai burną aušini, jis tavęs vis tiek neklausys. Lš. Jurgis, išgirdęs Džipo keistą lojimą ir žinodamas, kad jis burnos dykai neaušina, pagriebė šautuvą ir leidosi balso link. SnV.
bùrną gadìnti lepinti, paikinti: Gardi duona burną gadina. Imb.
bùrną išplìkti (tikėtis) gauti: Mislijo gerai nuo dėdės burną išplikti, ale apsiriko. Užv.
bùrną išsipláuk sakoma blevyzgojančiam, keikiančiam: Išsiplauk burną, tada ir draugų bus. Krkl. Ką tatai kalbi, vaikeli, išsiplauk burną!. Ds.
bùrną laikýti B., R. tylėti, nieko nesakyti: O jūs, moters su mergoms, laikykite burnas!. Donel. Ar tu moki burną laikyti, Ėve?. Simon. O ko nelaiko burnos, ko tauškia niekus?. Šl.
bùrną laikýti už sùbinę vlg. veidmainiauti: Jeigu ji man nepatinka, kaip aš laikysiu savo burną už subinę. Jrb.
burnojè léidžiasi skanus: Bandelės net burnoj leidžias, ką ten besakyti!. Vb. O skanumas pyragų – burnoj leidžias. Pbr.
bùrną mèsti išgerti: Nu ką tėvas, meta burną irgi?. Trk.
burnõs neišplìkti negauti iš šykštuolio: Neišplikau burnos aš už jo stalo. Srd.
burnõs nepravérti tylėti, nieko nesakyti: Tylėjo kaip pasmirdusi, burnos nepravėrė. Krš. Visą vakarą tylėjo – burnos nepravėrė. Krs. Visą vakarą burnos nepravėrė. Grv.
burnõs neskìrti neprašnekti: Ir burnos neskyrė, ir žodžio netarė [marti]. Klt.
burnõs nesulaikýti niekus pliaukšti: Visa nelaimė, kad jis burnos nesulaiko. PnmA.
burnõs nesutaupýti ištisai kosėti: Vakar atšalo kojas, tai per visą naktį nė burnos nesutaupė – keženo ir keženo. Brs.
burnojè neturė́ti niẽko būti alkanam, badauti: Penkta diena, kaip nieko burnoj neturėjau. Pt. Purvini nuo galvos iki kojų, peršlapę, dvi dienas nieko burnoje neturėję, vos krutėjom iš vietos. Lauc. Nors nieko burnoj neturėjo, be kelių bulvių su druska, ėjo tačiau drūtas, nuovargio nejausdamas. LzP. Šiandien dar nieko burnoj neturėjau, todėl alkanas kaip vilkas. Mrj. Likdavau nieko burnoj neturėjus. Ldv.
burnõs neuždarýti neužsičiaupti (nuolat kosint): Tik kiek sušilęs, vėjas pertraukia, ir neuždarai burnos. Jrb.
burnõs neužkìši nepriversi tylėti: Svetimos burnos neužkiši – kuo daugiau dangstysi, tuo labiau vis pleškės pakampiais. Jrb. Žmonėms burnas neužkiši, jie šnekėjo ir šnekės. PnmA.
bùrną nupraũsti ãšaromis pravirkdyti: [Pamotė] nuprausė man burną gailiom ašarėlėm. d.
bùrną nusipraũsti ãšaromis apsiverkti: Nusiprausi burnužėlę graudžiom ašarėlėm. JD.
bùrną paáušinti kiek paplepėti: Mėgo senis paaušinti burną, kai buvo geras ūpas. Krėv.
bùrną paléisti imti keikti, pliaukšti ar verkti: Nekušink to piktšašio; juk kad paleis burną, nė su kuo nebužkiši. Užv. Anos tu neužriesi, kad ana paleis savo burną. Šts. Paleidęs burną, baisu klausyt. Gs. Ir kai paleido savo burną, tai kūliu išvirto iš vidaus Dovydas, visi penketas vaikų ir du samdiniu. Vaižg. Lipkus kartais per daug paleidžia burną. Avyž. Ta vėl ant tėvo burną paleido. Kž.
burnà pasidė́jusi ant pečių̃ apie nusipenėjusį: Yra burna pasidėjusi ant pečių. End.
burnà pasigadìno pasidarė išrankus valgiui: Seniau ir čirškinys gardus buvo, o dabar – burnos pasigadinę, nevalgo. Švnč.
bùrną paskaláuti truputį išgerti svaigalų: Reikės šiandien burną paskalaut – krautuvę atidarė. Škn.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną pastatau. C.
bùrną pašlãpinti truputį išgerti: Prispyrėm, ir burną pašlapino. Rdn.
bùrną plàkti plepėti: Kad paleis burną plakti!. Sd.
bùrną plė́šyti garsiai dainuoti: Kas man už tai, kad aš dykai plėšau plėšau burną, niekas paskui neužlopys. Tvr. Vyrai, kai įgeria, tuojau burną plėšo. Ml.
bùrną plė́šti vemti: Gerk gerk, tik bijau, kad reikės burną plėšti namie. Šts.
bùrną pračiáupti prabilti: Susirinkime tai nė burnos nepračiaupia. Gs.
bùrną prapláuti truputį išgerti svaigalų: Nuėjo burną praplaut pas susiedėlį. Sk.
bùrnas praũsti ãšaromis graudžiai verkti: Ašarėlėm burnas prausėm, burnas prausėm, rankovėlėm nusišluostėm, nusišluostėm. d.
bùrną pravérti prabilti: Kad ji neleidžia nė burnos niekam pravert: pati viena dėsto ir dėsto. Kair.
burnà priáugo pasidarė bloga, vertė vemti: Man burna priauga valgant. Brb.
bùrną pričiáupti pritilti: Pričiaupk kiek burną!. Gs.
bùrną ráuti kiek išgerti: Privėlavau pareiti – buvau burną rovęs. Šts.
bùrną rė́žti plūsti, keikti: Kalnakasiai, susiėjimą belaikydami, per daug burną rėžė. prš.
bùrną skrãbinti (be reikalo) kalbėti: Nereik burnos be reikalo skrabinti. Mžk.
bùrną subùbinti N. primušti:
bùrną sučiáupti
1.nutildyti: Kad neklauso, sučiaupk tokiam burną. Jnš.
2.nutilti, tylėti: Pats taip pat kaltas, sučiaupk burną, kad nori ko gauti. Grž.
bùrną sukáustyti neleisti kalbėti, nutildyti: O mes net paskelbt apie tai per liaudį negalim: rankos surištos, burnos sukaustytos. rš.
burnà susimaĩnė labai išsigando: Išlipiau, jau man burna susmainė – klijanką (klijuotę) pamiršau mašinoj. Str.
bùrną susiriñkti į sáują būti apkultam: Dar ji susirinks burną į saują!. Ldvn.
bùrną suvaldýti neleisti kalbėti, nutildyti: Tu drįsti senam žmogui taip sakyti! Palauk, aš tavo burną suvaldysiu!. Simon. Tu jos burnos nesuvaldysi: toki gimė, toki ir mirs. Sk.
bùrna šìkti vlg. pasigėrus vemti: Senykščiai lietuviai mažiau gėrė, dar jaunuma prijunkus tik burna šiktie. Grv.
burnojè tir̃psta skanus: Tas pyragas burnoj tik tirpsta. Kt. Pyragų skanumas – tirpsta burnoj!. Grg.
bùrną užčiáupti
1.neleisti kalbėti, nutildyti: Jei kita draugė drįstų man panašių juokų krėsti, mokėčiau jai burną užčiaupti. Pt. Mes patys užčiaupsime žmonių burnas, kai ją išleisime už vyro, už lygaus sau žmogaus. Vien. Svetimos burnos neužčiaupsi. Pnd. Žinojo, visiems burnų neužčiaupsi – kuo labiau ginsies, tuo mažiau tavim tikės. Mark. Išpyškino ir iš karto abiem ne tik burnas užčiaupė, bet ir kvapą užgniaužė. Daut. Norėjau gardžiai gardžiai pasijuokti, bet susilaikiau: būčiau motiną skaudžiai įžeidęs ir jai burną užčiaupęs. Švaist.
2.nutilti: Užčiaupk burną, kad negautum per dantis!. Dkš. Pakaks! – stojasi Valunta, jausdamas, kaip sunku šitam žmogui užčiaupti burną. Zur.
bùrną uždarýti
1.nutildyti: Pasiėmęs pirmininko rolę kiekvienam panorėjusiam išsitarti skambaliuku burną uždarė. Pt. Seniai jau girdžiu, prie savo varstoto sėdėdamas, kaip pas mamą atėjusios kaimynės pasakoja apie Manią įvairių daiktų, ir pasižadėjau visa ištirti, o ištyręs, jei netiesa, uždaryti joms burnas. LzP. Pala – pala – pala – pala! Aš dar uždarysiu jums burnas! Visiems uždarysiu. Paukš.
2.nutilti: Uždaryk burną, neaušink be reikalo. Ėr.
3.negalėti veikti: Lai nori, ale piningų neturi ir uždaryk burną (negali pirkti). Krš.
bùrną užim̃ti neleisti kalbėti, nutildyti: Žmonėms burnų neužimsi. Plv. Pasakyč aš tau, klebonėli, tiktai va – burna užimta (priesaika neleidžia). rš. Pradės juoktis – žmonėm burnos neužimsi. Rm. Neužkelsi kitam vartų, o jai burnos neužimsi. Lp.
bùrną užkim̃šti nutildyti: Dabar turėsiu kuo jam burną užkimšti. Sml.
bùrną užkìšti
1.priversti tylėti, nutildyti: Jis užkišo jam burną penkiais rubliais. A. Tik mes vieni, dideli nugalėtojai, tylėsime, tik mums burna bus užkišama. Pt. Žinoma, man ir tau, kas mums – tylėk ir žiūrėk. Bet žmonėms burnų neužkiši. Mik.
2.pavalgydinti: Bučiuotumėt seneliui kojas! Kad ne jis, nežinau, kuo ryt jums burnas užkiščiau, – sakydavo motina vaikams. Cvir. Užkišau jums burnas, dabar galiu lėkt į varnuoges, sako, pilnybė – kekė ant kekės. Sk.
3.duoti kyšį: Jei nenorės ūkininkauti, tai pinigu burną užkišiu, ir vėl eik toliau nuo mano akių. Vien.
bùrną užmèsti įgerti: Jau mama yr užmetusi burną. Jdr.
bùrną užrìšti
1.nutildyti: Durnam burnos neužriši. Ds. Aš visiems užrišiu burnas. Vien. Kitam burnos neužriši, kad ir kalba. Trgn. Nėra tiek ryšių, kad visų burnas užrišt galėtum. Plv. Ar taip buvo, aš tvirtinti negaliu, o ar užriši žmonių burnas?. Dovyd.
2.atimti sugebėjimą kalbėti: Užrišo burną aniem tie mano žodžiai. Šts.
bùrną užsičiáupti tylėti: Kas užsičiaupia burną ir prikanda liežuvį, apsaugo save nuo daug bėdų. ŠR.
bùrną užsiim̃ti rañkomis rodyti pagarbą: Jeigu ilgiau kalbėsiu, jie užsiims burną rankomis. ŠR.
bùrną užsiū́ti
1.uždrausti kalbėti, nutildyti: Ko gi reiktų, jei jis būtų bent kiek mokytas – jei galėtų – na... su ja... nebūtų burna tokia užsiūta. Paukš. Ar tau burną užsiuvo?! Gali kalbėti ir lenkiškai. Lp.
2.taip pasakyti, kad pašnekovas neturėtų ką atsakyti, nukalbėti: Na, ir užkvatojo bobos, na, ir suspigo vaikai, kad krikštasūnis savo krikštatėviui burną užsiuvo. rš.
bùrną vėdìnti (be reikalo) kalbėti: Aš virėjui taip pasakyčiau: kame reikia valdžios, ten nevėdink be reikalo burnos. Blv.
burnojè vẽliasi negali atsiminti gerai žinomo dalyko: Veliasi burnoje, negaliu ištart. Ar.
bùrną vérti prieštarauti: Visokie bernigaliai, pusberniai, ir tie prieš tave veria burną. Ėr.
į bùrną dė́ti
1.valgyti: Jau patys nei burnelėn nedėjom mėsos. Lp.
2.gerti svaigalų: Kad jau krautuvę atidarė, kur pakrūmėj gal deda į burną. Sk.
į bùrną įdė́ti
1.viską iki galo išaiškinti: Bet mes tamsūs žmonės, mums reikia ne tik į bliūdą įdėti, bet ir iš bliūdo į pačią burną. Marc. Tokiems vyrams reikia tiesiai į burną įdėti, kitaip jie nesupras. Sl.
2.valgyti: Ko dar pačiam reikia: turi ką į burną įdėt ir džiaukis. Sk. Ką burnon įdėjai, tą ir gerai. Grv.
3.išgerti svaigalų: Buvau įdėjęs į burną, bet negirtas buvau. Šts.
į bùrną įkrìsti turėti naudos: Dėjo pastangų Kordušui patikti, puikiai suprasdamas, kad ir be sutarto atlyginimo jam viena kita kruopa į burną įkris. Marc.
į bùrną im̃ti
1.gerti: Nemėgdavau aš jos, nė į burną neimdavau. Marc. Besąs blaivininkas, neima nė į burną. Krš. Kimbulis šnapso nė į burną neimdavo. Mont. Tai blaivumas žmogaus – nė į burną neima!. Jrb.
2.valgyti: Vaikas košės į burną neima. Jnš. Nenoriu tų aviečių į burną imti, taip negardžios. Grk.
3.negražiai kalbėti: E, Tabalaikienė ima tokius žodžius į burną, kurių aš nė į ranką neimčiau. Simon.
į bùrną įpùlti ateiti į galvą: Šnekėti, kas į burną įpuola. K.
į bùrną įspjáuti labai pataikauti: O kai atėjo Viktoravyčia, ans gatavas į burną įspjauti. Trk.
į bùrną nesitèpti tylėti, nieko nesakyti: Su Kuntupeliu tyčia taikinasi tankiai pasilikti ir pašnekina tyčia, bet Kuntupelis apie kūmystes nė į burną nesitepė. Žem.
į bùrną paim̃ti
1.įgerti: Paėmęs biskį in burną. Drs.
2.valgyti: Sriuba tokia rūgšti, kad negalima paimti į burną. Jnš.
į bùrną pakim̃šti pavalgyti: Žiūrėk, kad burnon turėtum ko pakimšti. Balt.
nė̃ į bùrną
1.visiškai nieko (nesakyti): Pavardžių nė į burną, vis vardais šaukiasi. Žem.
2.visai ne, nieko (nevalgyti, negerti): Kol mes pieno turėjom, mėsos – nė į burną. Kž. Brangvyno – nė į burną. Nd. Visi ragina, ir pats piršlys merkia, tas vis tiek ne – nė į burną. Lk. Jaunesnis vaikas nė į burną neima tos mėsos. An. Aš degtinės nė į burną. Vlk. Geras žentas, ale dėl kompanijos – netikęs. Neįsiūlysi. Nė į burną!. Dovyd.
iš gyvõs burnõs pagal (žmonių) pasakojimą: Renka medžiagą iš gyvos žmonių burnos. rš. Tai norit viską iš gyvos žmonių burnos surankiot?. Vlkv.
iš pirmõs burnõs iš tiesioginio dalyvio: Tad prelatui buvo įdomu išgirsti ką nors apie Kalnynus iš pirmos burnos. Myk-Put.
iš visõs burnõs bjauriai: Iš visos burnos lepterėjo. Dkk.
iš burnõs ištráukti sunkiai prakalbinti: Anam kas žodį iš burnos traukte reikia ištraukti. Vvr.
iš burnõs neišeĩna nuolat kartoja: Kad ir senas jau, ale ledokas (velnias) iš burnos neišeina. Smn.
iš burnõs neìšlekia nesikeikia: Miksinė iš burnos tau niekad neišlekia. Vdš.
iš burnõs nekriñta nuolat kartoja, šneka: Dabar tos vestuvės visiems iš burnos nekrenta. Šl. Eik jau eik, kur čia ne keikūnas: velnias nekrenta jam niekada iš burnos. Kair.
iš burnõs nepaléisti nuolat kartoti: Sužiūrėsi durniaus: insikando kokį žodį ir nepaleidžia iš burnos. Mlt.
iš burnõs tráukti prievarta atimti: Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami. Pt.
iš burnõs į bùrną artimai, intymiai (kalbėti): Iš burnos į burną kalbu su juomi. C.
iš (kieno)burnõs į Diẽvo aũsį būtų gerai, kad taip įvyktų: Kad iš tavo burnos Dievo ausin. Trgn.
iš (kieno)burnõs ir Diẽvo kójose nekliudýtų kad linkėjimai neišsipildytų: Kad Dievas duotų iš jūs burnos ir Dievo kojose nekliudytų. Kpč.
nuo burnõs atitráukti atsisakyti ko: Dirbo kaip juodas jautis, paskutinį kąsnelį nuog burnos atitraukdavo, rinko pinigus ir vis mislijo žemę pirkti. On.
nuo sàvo burnõs atitráukus mažai turint (duoti): Nuo savo burnos atitraukęs kvoderį man siūlo ir į saliūną perša. Žem.
nuo burnõs nutráukti mažai turint duoti: Ką nuo burnos nutraukiam, tą tau atiduodam. Lp. Mokiau, vargau, pats nuo burnos nutraukęs, kad tik jam geriau ir greičiau išvargtų tą mokslą. Ut. Nuo savo burnos nenutraukęs kito nepamylėsi. Sln.
per bùrną léisti kartoti: Vienas nuo kito išmoksta ir leidžia per burną. Kž. Vaikai motinos žodžius per burną leidžia, ne kitaip. Krš.
nė̃ prie burnõs nèkiša visai negeria: Čerkos nė prie burnos nekiša, kad siūlo. Trk.
nė̃ prie burnõs negalì prikìšti neskanus: Alus toks gižus, kad nė prie burnos negali prikišti. Plt.
su bùrna aiškiai (kalbėti): Kalbėk, kad kalbi, su burna, o ne su uodega. Sk.
su sausà bùrna nevalgęs: Pas tamstą, dėkavot Dievui, su sausa burna nevaikščioja: dirbk ir valgyk kiek nori, ir mėsiško, ir pieniško nenuvalgoma. Katk.
kaĩp nesavà bùrna be apetito, prisivertus: Žiobura kaip nesava burna. Prng.
kaĩp ne sàvo bùrna nenoromis, be apetito: Tingėdamas ir valgai, kaip ne savo burna. Dbč. Nors buvome alkani, kiekvienas mūsų čiaumojo kažkaip nenoromis, lyg ne savo burna. Vencl.
kaĩp iš vienõs burnõs sutartinai: Žmonės lyg iš vienos burnos sušuko. Šk.
kaĩp iš burnõs labai švelnus, malonus: Toks švelnus vėjelis, kaip iš burnos. Ign.
kaĩp per bùrną gãvęs įžeistas: Gražulis pasijuto kaip per burną gavęs. Vencl.
aukso burna žr auksas
kepti balandžiai lekia į burną žr balandis
Dievas burnoje, velnias už ančio žr Dievas
kaip Dievo burnoje žr Dievas
duoną traukti iš burnos žr duona
keptas karvelis neatlėks pats į burną žr karvelis
kepti karveliai skrenda į burną žr karvelis
kąsnio atitraukimas nuo burnos žr kąsnis
[paskutinį] kąsnį atitraukti nuo burnos žr kąsnis
paskutinį kąsnį ištraukti iš (nutraukti nuo)burnos žr kąsnis
paskuojį kąsnį išgriebti iš burnos žr kąsnis
kąsnio neturėti burnoje žr kąsnis
kąsnis stingsta burnoje žr kąsnis
kąsnį traukti iš burnos žr kąsnis
kruopos neturėti burnoje žr kruopa
liežuvis neįsitenka burnoje žr liežuvis
liežuvio neišlupti iš burnos žr liežuvis
liežuvį turėti burnoje žr liežuvis
liežuvį turėti už burnos žr liežuvis
liežuvį užmiršti burnoje žr liežuvis
iš nosies į burną žr nosis
pyragas išgadina burną žr pyragas
vienas pirštas į burną žr pirštas
pusė burnos žr pusė
puse burnos žr pusė
nė puse burnos žr pusė
per pusę burnos žr pusė
iš rankos į burną žr ranka
užpakalio nedaryti iš burnos žr užpakalis
vandens nedavė burnai praskalauti žr vanduo
kaip vandens įėmęs į burną žr vanduo
kaip vandenį laikant burnoje žr vanduo
kaip vandens prisisėmęs (prisisrėbęs)į burną žr vanduo
žodį pagauti iš burnos žr žodis