boba

Apibrėžtis

bóbų bìblija pletkai: Bet kad tas šventasis [Jurgis] būtų tą karalaitę apsipačiavęs, tai ir bobų biblija tyli. LTR.
šè táu bóba Deviñtinės sakoma stebintis: Še tau boba Devintinės – atvažiavo neketinęs. Ut.
štaĩ táu bóba Deviñtinės sakoma stebintis: Štai tau boba ir Devintinės!. Paukš.
bóbų diẽnos mėnesinės: Susirink ir kumelmėtrių, o ir jos yra reikalingos bobų dienas perleidžiant. Brs.
bóbų kalbà plepalai: Bobų kalba! – Na! na! kad tik neįvyktų. LzP.
bóbos ką́sniai dideli snaigių kuokštai: Tik tu pažiūrėk per langą: bobos kąsniais sniegti. Krok. Bobos kąsniais sninga, verčia. Ėr. Kokiais bobos kąsniais sniega!. Slnt.
bóbų ką́sniai dideli snaigių kuokštai: Na ir sniegti bobų kąsniais!. Mrj. Krinta tokiais bobų kąsniais. Šk.
bóbos káulai sakoma apie mėnesienoje blizgantį sniegą: Ir dabar, kai žiemą mėnestis yr ant sniego, tai čia bobos kauleliai. Grv.
bóbų pãsakos melas: Nepasakok bobų pasakų!. Varn.
šè táu bóba pyrãgo sakoma stebintis: Še tau boba pyrago. O juk nesunku būtų ir pačiam susiprasti. Vaižg.
ot táu bóba ragaĩšis sakoma apgailestaujant: Spiritavičius susmuko ir kartojo sau vieną ir tą patį: „ot tau boba ragaišis... ot tau boba". Tilv.
šè táu bóba ragaĩšis sakoma apgailestaujant: Še tau boba ragaišis! Nebėra kunigėlio!. Žem.
bóbos raukaĩ LBŽ. rasakilė: Bobos raukai žydi smulkiais žaliai geltonais žiedeliais. Grg. O, tu bobos raukus perkandai!. Užv.
į bóbos sijõną įsikìbti aklai klausyti žmonos: Toks tai ne vyras, kuris yra įsikibęs į bobos sijoną. Skr.
bóbų vãsara
1.giedros ir šiltos rudens dienos: Užstojo ramios, šiltos bobų vasaros dienos. Myk-Put. Greit prasidės bobų vasara – kasim bulbes. Ėr. Praėjo bobų vasara. Bulves visi nusikasė. Bub. Bobų vasara ėjo per pusnuogius laukus. Avyž.
2.senatvė: Ką jūs čia! – užraudusi, tačiau patenkinta atsikalbinėdavo Monika, – jau man bobų vasara. Senė, ir gana. Cvir.
3.tokia gėlė: Bobų vasara yra žolynas – balti kvietkeliukai, ir darželiuos augina. Pls.
bóba klevìnė Trgn. karkvabalis:
peñkios bóbos ir Tamõšius apie prastą turgų: Et, koks jau ten kermošius – penkios bobos ir Tamošius. Smn.
bóba gãli jóti į Vìlnių apie atšipusį peilį: A gerai ima mano peilis? – Oo! Boba gali į Vilnių joti, niekas nepasidarytų. Šk.
bóbą gáuti pjauti paskutinę pradalgę (būryje): Tu bobą gausi. N.
bóba lìkti pjauti paskutinę pradalgę (būryje): Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau!. Gs.
bóba lópo štur̃mui kélnes sakoma audrai pritilus: Šturmas jau sugavo savo bobą. Dabar ji jam kelnes lopo, – sako Gaubys. Simon.
bóbą mùšti toks piemenų žaidimas: Išgenu, būdavo, ir duodi bobos mušti. Mžs.
bóba neturė́jo bėdõs sakoma įsigijus daiktą, keliantį rūpestį: Neturėjo boba bėdos, tai įsigijo paršiuką. Skr. Neturėjo boba bėdos, prasimanė paršiuką. Kt. Neturėjo boba bėdos, nusipirko kiaulaitę. Šk.
bóba nujótų į Rỹgą apie atšipusį peilį: Na, tavo peiliai, boba Rygon nujotų ir sėdynės neįsipjautų. Mžš.
bóba nujótų į Vìlnių apie atšipusį peilį: Neaštras peilis – boba Vilniun nujotų. Grv.
o mùdu bóba važiúokim sakoma nekreipiant dėmesio, nesidomint: Kas šaukė, tešaukia, o mudu boba važiuokim! Ant zlasties paišysiu, rašysiu, kiek beišgalėsiu. Žem.
rugių boba žr rugiai
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: boba
prancūzų kalba: Booba
vokiečių kalba: Boba
rusų kalba: баба
lenkų kalba: boba
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio boba
atnešėja, boba
kaimo akušerė.
boba
medžio gabalėlis su skyle, pritaisytas prie girnų akmens miliniui įkišti.
boba, kerėpla, reketis
trišakas pagalys, statomas žemyn šakomis, žaidžiant tam tikrą vaikų žaidimą; pats tas žaidimas.
boba, linkstė, linkstis
prietaisas lankams, pavažoms lenkti.

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra