bóbų bìblija pletkai: Bet kad tas šventasis [Jurgis] būtų tą karalaitę apsipačiavęs, tai ir bobų biblija tyli. LTR.
šè táu bóba Deviñtinės sakoma stebintis: Še tau boba Devintinės – atvažiavo neketinęs. Ut.
štaĩ táu bóba Deviñtinės sakoma stebintis: Štai tau boba ir Devintinės!. Paukš.
bóbų diẽnos mėnesinės: Susirink ir kumelmėtrių, o ir jos yra reikalingos bobų dienas perleidžiant. Brs.
bóbų kalbà plepalai: Bobų kalba! – Na! na! kad tik neįvyktų. LzP.
bóbos ką́sniai dideli snaigių kuokštai: Tik tu pažiūrėk per langą: bobos kąsniais sniegti. Krok. Bobos kąsniais sninga, verčia. Ėr. Kokiais bobos kąsniais sniega!. Slnt.
bóbų ką́sniai dideli snaigių kuokštai: Na ir sniegti bobų kąsniais!. Mrj. Krinta tokiais bobų kąsniais. Šk.
bóbos káulai sakoma apie mėnesienoje blizgantį sniegą: Ir dabar, kai žiemą mėnestis yr ant sniego, tai čia bobos kauleliai. Grv.
bóbų pãsakos melas: Nepasakok bobų pasakų!. Varn.
šè táu bóba pyrãgo sakoma stebintis: Še tau boba pyrago. O juk nesunku būtų ir pačiam susiprasti. Vaižg.
ot táu bóba ragaĩšis sakoma apgailestaujant: Spiritavičius susmuko ir kartojo sau vieną ir tą patį: „ot tau boba ragaišis... ot tau boba". Tilv.
šè táu bóba ragaĩšis sakoma apgailestaujant: Še tau boba ragaišis! Nebėra kunigėlio!. Žem.
bóbos raukaĩ LBŽ. rasakilė: Bobos raukai žydi smulkiais žaliai geltonais žiedeliais. Grg. O, tu bobos raukus perkandai!. Užv.
į bóbos sijõną įsikìbti aklai klausyti žmonos: Toks tai ne vyras, kuris yra įsikibęs į bobos sijoną. Skr.
bóbų vãsara
1.giedros ir šiltos rudens dienos: Užstojo ramios, šiltos bobų vasaros dienos. Myk-Put. Greit prasidės bobų vasara – kasim bulbes. Ėr. Praėjo bobų vasara. Bulves visi nusikasė. Bub. Bobų vasara ėjo per pusnuogius laukus. Avyž.
2.senatvė: Ką jūs čia! – užraudusi, tačiau patenkinta atsikalbinėdavo Monika, – jau man bobų vasara. Senė, ir gana. Cvir.
3.tokia gėlė: Bobų vasara yra žolynas – balti kvietkeliukai, ir darželiuos augina. Pls.
bóba klevìnė Trgn. karkvabalis:
peñkios bóbos ir Tamõšius apie prastą turgų: Et, koks jau ten kermošius – penkios bobos ir Tamošius. Smn.
bóba gãli jóti į Vìlnių apie atšipusį peilį: A gerai ima mano peilis? – Oo! Boba gali į Vilnių joti, niekas nepasidarytų. Šk.
bóbą gáuti pjauti paskutinę pradalgę (būryje): Tu bobą gausi. N.
bóba lìkti pjauti paskutinę pradalgę (būryje): Jis liko boba, tai jam vienas šnapsas daugiau!. Gs.
bóba lópo štur̃mui kélnes sakoma audrai pritilus: Šturmas jau sugavo savo bobą. Dabar ji jam kelnes lopo, – sako Gaubys. Simon.
bóbą mùšti toks piemenų žaidimas: Išgenu, būdavo, ir duodi bobos mušti. Mžs.
bóba neturė́jo bėdõs sakoma įsigijus daiktą, keliantį rūpestį: Neturėjo boba bėdos, tai įsigijo paršiuką. Skr. Neturėjo boba bėdos, prasimanė paršiuką. Kt. Neturėjo boba bėdos, nusipirko kiaulaitę. Šk.
bóba nujótų į Rỹgą apie atšipusį peilį: Na, tavo peiliai, boba Rygon nujotų ir sėdynės neįsipjautų. Mžš.
bóba nujótų į Vìlnių apie atšipusį peilį: Neaštras peilis – boba Vilniun nujotų. Grv.
o mùdu bóba važiúokim sakoma nekreipiant dėmesio, nesidomint: Kas šaukė, tešaukia, o mudu boba važiuokim! Ant zlasties paišysiu, rašysiu, kiek beišgalėsiu. Žem.
rugių boba žr rugiai