barzdõs dóklę priskùsti apie seną neišmanėlį: Barzdos doklę priskutai ir to dar nežinai!. KrvP.
barzdõs rė̃tį priskùsti jau nejaunam būti: Jau barzdos rėtį priskutęs yra. Lkv. Barzdos rėtį priskuto, o proto neįgavo. Plt. Vaikis jau barzdos rėtį priskutęs, o mergos negauna. End.
bar̃zdą braukýti džiaugtis, būti patenkintam: Pigiai nupirkęs karvę žydas barzdą brauko. Dglš.
bar̃zdą įkìšti įkliūti į bėdą: Vienas žmogus čia buvo įkišęs barzdą. rš.
barzdà išsìplėtė nustebo: Ir barzda išsiplėtė tą naujieną išgirdus. Plng.
bar̃zdą kratýti netikėti: Tai ko barzdą kratai, gal manai, kad meluoju?!. Pgr.
bar̃zdą krim̃sti nusivilti: Nuvažiavo anas barzdą krimsdamas. Dglš.
barzdõs neìšpešė Diẽvui Lp. nenusikalto:
bar̃zdą nèšti suñkiai senti: Tas jau sunkiai neša savo barzdą. Rm.
bar̃zdą pakratýti neig. mirti: Tas girtuoklis seniai jau barzdą pakratė. Msn.
barzdojè palìkti nebaigti kalbos: Kalbėjom, ale nebaigėm, taip barzdoj ir palikom. Žml.
barzdà papùro supyko: Anam papuro barzdelė, kai viską sužinojo. Vkš. Kai pasakė, tuoj barzda ano papuro. Tl.
bar̃zdą pastatýti neig. galą gauti: Nesidžiauk kito nelaime, greit gali ir tu barzdą pastatyt. Jnš.
bar̃zdą pastãtęs nieko neveikdamas: Ponas stovi barzdą pastatęs. Btg.
bar̃zdą prikìšti įkliūti į bėdą: Pamatysi, kaip jis barzdą prikiš bevogdamas. Jnš.
bar̃zdą prisiū́ti gėdos pridaryti: Tos mergučės jam prisiuvo barzdą. Gl. Nė nepajuto žmogelis, kaip jam barzdą prisiuvo. rš. Vaje, aš tau prisiūsiu barzdą – pirmoji iškelsiu vestuves!. Avyž.
bar̃zdą pùrtyti netikėti: Tai ką! Barzdą purtai? Be reikalo. Šll.
bar̃zdą siū́ti daryti gėdą: Tu man nesiūk barzdą, aš išplausiu. End.
bar̃zdą uždìrti nieko neveikti: Ko tu guli barzdą uždyręs, krutėt reikia. Glv.
bar̃zdą užriẽsti neig. mirti: Jį tol mušė, kol jis ir barzdą užrietė. Al.
į bar̃zdą dė́ti gerti (svaigalus): Jis gerai į barzdą deda. – Ji irgi nespjauna. PnmA.
į bar̃zdą juõktis šypsotis: Senis juokėsi sau į barzdą. Mš.
į bar̃zdą pìlti gerti (svaigalus): Susitiko ir pradėjo į barzdą pilt. Vl.
į bar̃zdą spjáudyti nesidomėti, būti abejingam: Aš tik spjaudau barzdon. Ker.
į bar̃zdą spjáuti
1.tiesiai sakyti, išliejant visą pyktį: Tu tokiam atsikrenkštęs spjauk į barzdą. Krkl. Silpnoji lytis! Spjauk kiekvienam į barzdą, kas taip sako. Avyž.
2.atsisakyti, atsimesti: Spjauk jam į barzdą – ar nėra geresnių vyrų. Slv. Gavęs vietą pas kitą siuvėją su 30 kapeikų atlyginimu į savaitę, spjoviau savo meistrui į barzdą ir išsidanginau visai į kitą parapiją. SnV. Ji išlošė, kad spjovė barzdon tam bernui. Tr. Aš, būdama tavo vietoj, spjaučia barzdon ir išeičia. Kp.
3.didžiuotis: Nėr ko čia tau spjaut kitiem barzdon, dartės visi lygūs. Rod.
ikì žilõs barzdõs iki senatvės: Nuo to laiko mano sveikata, galima sakyti, iki žilos barzdos daugiau nesušlubavo. rš.
per bar̃zdą braũkti džiaugtis: Džiaugias, braukia sau per barzdą. Trk.
per bar̃zdą pū̃sti
1.miegoti: Parėjo girtutėlaitis, dabar per barzdą pučia. Žg.
2.pykti: Tas pradėjo jau pūst per barzdą, sako, duosiu du markiu į dieną, tik tu būk. Grz.
per bar̃zdą varvė́ti puotauti (persisotinant): Bus surinkta užtektinai... galės dar ir per barzdą varvėti. Kudir.
už barzdõs pakratýti priversti paklusti: Juras paaiškino konstituciją: dabar visur darbo žmonės kaizerius, carus už barzdų pakratė. Cvir.
bajoro barzda žr bajoras
liežuvį pasidėjęs ant barzdos žr liežuvis
liežuvį pasikabinti ant barzdos žr liežuvis
Maušos barzdą tąsyti žr Mauša
ožį laikyti už barzdos žr ožys
tridulio barzda žr tridulis
velnio barzda žr velnias
velnias ateis skusti barzdos žr velnias
zuikio barzda žr zuikis
dėl žydo barzdos žr žydas