badas

Apibrėžtis

bãdo ãmatas Slnt. nepelningas darbas:
bãdo gegùtė kas viskuo nepatenkintas, verksnys: Jų močeka tikra bado gegutė. Všk. Jau ta tikra bado gegutė, vis jai negerai. Lnkv.
bãdo ìltys šviẽčia maža turi valgyti: Čia bado iltys švietė pavasarį. Rs.
bãdo kruopà trikertė žvaginė: Žvyryne, ten tik bado kruopos gali augt. Jdp.
bãdo pašalỹs sunkiai įperkamas: Pas Brazdeikį bado pašalys (iš jo perkama tik blogiausiu atveju, nes brangiai ima). KlvrŽ.
bãdo paũkštis vargšas, varguolis: Neduok Ponedie tokį bado paukštį, vargs visą amžių. Brs.
iš badų̃ siẽtų paléistas labai alkanas: Ar iš badų sietų paleistas, kad ryji kaip šamas, ir pirštai nespėja paduot. Lkš.
prie bãdo siẽto bū́ti badauti: Arbatą išrijo, baronkėles susprogo, rodos, prie bado sieto buvęs tas Šiupinis. Žem. Tiesa, Mikelis nebūt privalęs taip pulti ir taip ūmai reikalauti visą dalį išmokėti, lyg jis jau prie bado sieto būtų buvęs pastatytas. Simon. Ko taip lapsiji kaip kokia kiaulė, kad prie bado sieto būtų buvusi. Mžk.
bãdo vaĩkis Slnt. prastas darbininkas:
ãklas bãdas turi duonos: Jau dabar aklas badas. Skr.
baltàsis bãdas kng. pašaro trūkumas žiemą žvėreliams: Žvėrelius reikia gelbėti nuo baltojo bado. rš. Šią gilią žiemą reikia globoti miško gyventojus, padėti išvengti jiems baltojo bado. rš.
badùs atgáuti truputį užkąsti: Prieina didelį sodą, apsidžiaugia, kad nors badus atgaus. Ob.
badùs atkùlti
1.truputį užkąsti: Badus atkulsi – ir galėsi laukti pietų. Ds. Dabar badus atkūlę galim ir šnektelt. Ss. Atkūlei badus, tai pietų gali palaukti. Jnk. Ar jau pavalgei? – Jau. Badus atkūliau. Snt.
2.turėti ką valgyti: Ir jie jau šiemet badus atkuls tokią kiaulę pavertę. Grš. Nupjovus rugius visi atkuls badus. Dgl. Greit bus šviežių bulbų badam atkult. Trgn.
badùs išvarýti pasisotinti: Kai prisėdo prie stalo, visus badus išvarė. Užv.
badùs išvýti pasisotinti: Dabar visõs dienõs badus išvysim. Vlk.
bãdą maišýti maža teturėti valgyti: Veikt nenori, tai ir maišo badą. Dv.
badaĩs nueĩti nuskursti, nusigyventi: Pabūk dyka, tai tuoj nueisi badais. Dkšt.
badùs nustùmti truputį užkąsti: Ar jau badus nustūmei?. Krž.
bãdą nuvýti truputį užkąsti: Na ką, badą jau nuvijai, kad nevalgai?. Grž.
badùs pargáuti užvalgyti: Badus pargavau – galėsiu vėl dirbt. Mžš.
bãdą pratę̃sti užvalgyti: Nepavalgiau, tik ką badą pratęsiau. Rod.
badù sprógti badauti: Vaikai sprogsta badu, neturi ką duoti. Žr.
bãdą vil̃kti badauti: Taupom, badą velkam, norim taksiuką pirkti. Mrj. Duonos neturėjo, badą vilko, bet rūkė. Graž. Karvės badą velka po šilus šitokie sausie. Lnk.
nuo badų̃ truputį (užvalgyti): Užvalgiau nuo badų, galėsiu laukti vakaro. Mžš.
nuo bãdo gìntis turėti ką valgyti: Šįmet gerai užaugo javai, galėsim nuo bado gintis. Mrj.
kaĩp bãdo gegužė̃ apie įkyrų: Nelįsk kitiems į akis kaip bado gegužė. Krp.
kaĩp iš badų̃ saĩtų ištrū́kęs apie godžiai valgantį ar geriantį: Tu lyg iš badų saitų ištrūkęs viską griebi tuoj ėst. Alk.
kaĩp nuo badų̃ saĩto paléistas apie daug, godžiai valgantį: Ėda lyg būtų nuo badų saito paleistas. Vlkv.
kaĩp bãdo sietè bùvęs apie daug, godžiai valgantį: Ryni kaip bado siete buvęs. Ll.
kaĩp nuo bãdo siẽto nutrū́kęs godžiai (valgo, geria): Ryna, ėda kaip nuo bado sieto nutrūkęs. Rdn.
kaĩp nuo bãdo siẽto paléistas apie godžiai valgantį ar geriantį: Ir pasiuto Buivydas gerti kaip nuo bado sieto paleistas. Gran.
kaĩp prie bãdo siẽto bùvęs apie daug, godžiai valgantį: Valgo tartum prie bado sieto buvęs. Šd. Taip ėda kaip prie bado sieto buvusi. Dr.
kaĩp prie bãdo siẽto pastatýtas apie godžiai geriantį ar valgantį: Lyg jis jau prie bado sieto būtų buvęs pastatytas. Simon.
kaĩp iš badų̃ išliñdęs apie daug valgantį: Valgo kaip iš badų išlindęs. Dbk. Kad kuopia kaip iš badų išlindęs. Dgl.
kaĩp iš badų̃ ištrū́kęs Slk. apie daug valgantį:
kaĩp iš badų̃ parbė́gęs Gž. apie daug valgantį:
kaĩp iš badų̃ parė̃jęs apie daug, godžiai valgantį: Tik ryja, tik punta, lyg iš badų parėjęs. Dkš.
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: famine
prancūzų kalba: famine
vokiečių kalba: Hunger
rusų kalba: голод
lenkų kalba: głód

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra