bėdų̃ gãlas tikras vargas: Buvo ne gyvenimas, tik bėdų galas. Dkš.
bėdų̃ maĩšas varguolis: Ot toks bėdų maišas. Nm.
po kám bėdõs svãras kaštúoja apie būsimą vargą: Na, pala, vaikeli, parves tėvas pamotę, pamatysi, po kam bėdos svaras kaštuoja. LTR.
devýnios bė̃dos rūpesčiai, vargas: Jis pats užpultas devynių bėdų. Skr.
dìdelė čià bėdà nesvarbu: Didelė čia bėda – pabėgs ir vėl sugrįš. Vrn.
didelė̃s čià bėdõs nesvarbu: Didelės čia bėdos, kad skaudės pilvas!. Mlt.
kàs (tau...)bėdà nėra ko rūpintis: Kas tau bėda, kad aš geriu!. Pš. O kas man bėda!. Rmš. Kas man bėda jos karvės!. Lb. Brolien, ko gi teip dejuoji? – Kas tau bėda!. Mžš.
kokià (tau...)bėdà nėra ko rūpintis: Kokia tau bėda!. Aln.
mažà bėdà
1.neblogai: Su senu vyru maža bėda!. Jnš.
2.nesvarbu: O vyresnieji kad ir pamato, kad ir subara, tai maža bėda. Vien. Jei ir negausiu, maža bėda. End.
menkà bėdà neblogai, pakenčiamai: Kad taip liktų, tai būt menka bėda. Gs.
niẽko bėdõs pakenčiamas, gana geras: Tas alus nieko bėdos, galima gerti. Plng. Ar graži jaunoji? – Nieko bėdos. Vvr.
saldì bėdà juok. uošvė: Taip jam gana, o čia dar saldi bėda atvažiavo. Trgn.
sẽnos bė̃dos nieko nauja: Kas pas jus girdėt naujo? – Senos bėdos. Jnš.
tíek tõs bėdõs Ds. neverta rūpintis, bus ir taip gerai:
tùščia bėdõs nesvarbu, tiek to: Tuščia bėdos, valgau, ir gana. Al.
tùščia bėdų̃
1.nereikia rūpintis: Tuščia bėdų, neims galas darbų. Vrn.
2.tiek to: Tuščia bėdų, aš savęs nelepinu. Dg. Tuščia bėdų, man obuolių nereikia. Alv.
tùščią bė̃dą turė́ti nerūpėti: Turiu aš čia tuščią bėdą!. Dkš.
bėdõs ieškóti rizikingai elgtis: Matės, kad bėdos ieško, priėjo liepto galą – nuėjo kalėjiman. Sur.
bė̃dą mèsti kaltinti: Be reikalo ant manęs bėdą meti. Slm. Pats padirbo, o dabar kitam bėdą meta. Dbk. Vienas ant kito bėdą meta. Pbs. Daugumas apie mum, girdėt, serga [gripais], o gal kokia didele sloga, tik žmonės tuoj meta bėdą gripui. Mžš.
bėdõs nežãdinti nutylėti: Verčiau tylėti, taip sakant, nežadinti bėdos, kad bėda miega. Žem.
bė̃dą pramèsti apsimesti: Nenorėdamas eiti į alų, pramečiau bėdą, kad sergu. Jnšk.
bė̃dą suver̃sti apkaltinti: Visą bėdą suvertė ant manęs. Lp.
bėdõs tẽkęs priverstas būtinumo: Bėdos tekęs ką daugiau veiksi, reikėjo džiaugtis ir tuo. Plt.
bėdõs tẽktas priverstas būtinumo: Bėdos tekta padirbau tą darbą. J.
bėdõs tìktas priverstas aplinkybių: Bėdos tiktas puoliau prie žylės ir pelėdos, nė vienas mane negelbėjo. B.
bė̃dą tùri nerūpi: Turiu aš bėdą, kad tu nemoki. Alk. Argi aš turiu bėdą, kad žydui šalta?. KrvP.
bėdà vẽja bė̃dą daug vargų: Bėda bėdą veja, ale gyvent možna. Grv.
bė̃dą ver̃sti kaltinti: Ji dabar ant Jono bėdą vers. Alk.
be bėdõs drąsiai: Gali be bėdos eiti – niekas nesijuoks. Jnšk.
iš bėdõs
1.apyprastis: Šitie batai tik iš bėdos. Užp. Batsiuvys tas iš bėdos. Pn.
2.kai nėra geriau: Iš bėdos ir šuo varškę ėda. Rt. Iš bėdos jau gali valgyti [obuolius]. Grdm. Iš bėdos tai gerai ir ožkos pienas. Slm.
3.spiriamas aplinkybių: Tik iš bėdos aš leidžiuosi į kelionę. Mrj. Dar teliukas možna iš bėdos paspjaut. Sn. Iš bėdos galėsim palaukt nedėlaitę su darbais. Grv.
iš bėdų̃ išlìpti prakusti, paūgėti: Iš visų bėdų išlipęs buvo vaikas. Krš.
iš bėdų̃ išvarýti paauginti: Tavo vaikai iš bėdų jau išvaryti. Mžš.
per bė̃dą sunkiai: Per bėdą įsiprašiau į nakvynę. Alk.
pusiáu su bėdà pusėtinai, vidutiniškai: Šiandien jau pusiau su bėda, paskausta biškį, bet jau nedideliai. Trk. Tiek pinigų turint pusiau dar su bėda. Užv. Atrodo paveizėti pusiau su bėda ta panelė. Vkš.
su bėdà
1.nėščia: Kur tau ji beeis į vakaruškas su bėda būdama. Sml.
2.turi nesantuokinį vaiką: Šie namai su bėda. Ds. Su bėda ją paėmė (vedė). Nm.
su bėdõm nėščia: Marikė su bėdom, nenori eit. Šauk.
su bėdà ant pùsės pusėtinai: Gyvenu su bėda ant pusės. Erž.
kad bėdà tikrai: Pašėlęs ir Katrės liežuvis, kad bėda!. Žem.
bala bėdos žr bala
boba neturėjo bėdos žr boba
kaip katinas ant bėdos žr katinas
pusė bėdos žr pusė