arklys

Apibrėžtis

árklio áuksas euf., RdN. išmatos, fekalijos:
arklỹs avižosè apyvarai ar batų raiščiai atsirišo: Žiūrėk, arklys avižose!. Paį. Tavo arkliai avižose – susiraikštyk. Rs.
árklio dantìs kietmedis: Arklio dantis – neperpjausim. Prn.
árklio galvà
1.kvailys, neišmanėlis: Tai arklio galva, nieko nesupranta. Rm. Arklio galvos buvo tokie. Akm.
2.sudžiūvėlis: Tylėk, arklio galva!. Skr.
árklio gálvą turė́ti sunkiai suprasti: Jis arklio galvą turi. Prn.
árklio jėgà kng. mašinos galios vienetas: Garlaivis buvo penkių šimtų arklio jėgų. rš.
nė̃ po árklio kója nė kiek, visai (nėra): Prūsų žemės neliks nė po arklio koja. Alk.
árklio šìrdį turė́ti būti negailestingam: Jei turi arklio širdį, teimies, tenešies. Krš.
árklio uodegà nenutrū̃ks nesunku pavėžinti: Galgi arklio uodega nutrūks, kad čia truputį pavėžėsi. Trgn.
šývu árkliu važiúoti blogai gyventi, nesisekti: Jis važiuoja šyvu arkliu. Dkš.
arkliaĩ baĩdosi labai negražus: Kad ir baidydavosi arkliai ją pamatę, kaip žmonės sakė, dėlto kantri, geraširdė ir darbšti buvo. Cvir. Kai jauna buvau, ponai, kunigai mylėjo, kai pasenau, arkliai baidos. Šl. Prastą žmoną paėmė – net arkliai jos baidos. Gs.
arkliaĩ nèveža labai daug: Turtų buvo – arkliai nevežė. Lb.
arklỹs nevèžtų labai daug: Kiek primeluoja, kiek priloja – arklys nevežtų. Švnč.
árklius pagìrdyti euf. nusišlapinti: Sustok čia prie krūmų, eisime už kokios eglutės arklių pagirdyti. Brs.
arklỹs pasiléido apyvarai ar batų raiščiai atsirišo: Tėvai, arklys tavo pasileido, dar užminsi ir parvirsi. Brs.
arklių̃ pažiūrė́ti euf. nusišlapinti: Jūs čia gerkit, o aš eisiu arklių pažiūrėt. Dkš. Ir vėl linksmybė, kol vienam ar kitam įsiūžusių parūpdavo eit „arklių pažiūrėti". Neilgai laikosi žmoguje alus. Balt.
arklių̃ pristovė́tos apie nešvarias ausis: Arklių pristovėtos ausys. Sur.
árklius varýti eiti: Tai kur varom arklius?. Šr.
árklius varýk išeik, nešdinkis: Greičiau varyk arklius iš čia!. Msn.
árklius varýk į ganỹklą Kbr. išeik, nešdinkis:
ant kéršo árklio jója netikras: Juk ponų malonė ant keršo arklio joja. LzP.
ant márgo árklio stovė́ti būti netikra, abejotina: Be reikalo ruošias vestuvei, dar čia viskas stovi ant margo arklio. Mrj.
ant šývo árklio jóti nesisekti: Joja ant šyvo arklio ir dar didžiuojasi. Dkš.
ant árklio ir po árkliu bùvęs daug visko patyręs: Jau ir ant arklio ir po arkliu buvau, dabar ne kiekvienas mane pagąsdins. Vj. Visaip aš buvus – ir ant arklio ir po arkliu. Vrn. Kartais reikia būt ant arklio, o kartais ir po arkliu. Mrk.
sulìg arkliaĩs apie stiprumą: Sveikatos turėta sulig arkliais. Šmn.
už júodą árklį sunkiai (dirba): Už juodą arklį dirbam, o ką uždirbam. Šts.
kaĩp arklỹs
1.sveikas, stiprus: Tu kaip arklys. Ašb. Anas sveikas kaip arklys – iš karto kilogramą lašinių suvalgo. Ktk.
2.smarkiai (dirba): Dirba kaip arklys, suvalgo kaip trys. KrvP. Jis dirbo kaip arklys tartoke. Mont. Tėvas jų – padienis – dirba kaip arklys. Nėr. Rašo: pinigų kaip purvo, yra visa, ko dūšia užsigeis; tik dirba kaip arklys. LzP. Dirbsi kaip arklys pas ūkininką kitą kartą. Pp.
3.daug (valgo): Valgau kaip arklys, dirbu kaip gaidys. Šts. Dirba kaip trys, ėda kaip arklys. KrvP. Ir kaip jie ėdė, tai kaip arkliai. Srj. Kad tu ir valgai kaip arklys. Grv.
4.apie didelį: Blusos tos kaip arkliai, o šokinės, o šokinės po patalynes!. End. Gimė vaikas kaip arklys. Upn.
kaĩp júodas arklỹs apie sunkiai dirbantį: Čia reikėjo dirbt kaip juodam arkliui. KzR.
kaĩp márgas arklỹs apie dėmesį keliantį: Nusišauksi kaip margas arklys. Dkš.
kaĩp arklių̃ pristovė́tos apie nešvarias ausis: Tavo ausys kaip arklių pristovėtos. Nč.
kaĩp ant dẽšimt arklių̃ sė́dos labai linksmas, laimingas: Kaip apsiženijo, tai, regėt, kaip ant dešimts arklių sėdos. Arm.
kaĩp ant devynių̃ arklių̃ išsė́sti labai džiaugtis: Kad aš tave išbūtau, tai kaip ant devynių arklių išsėstau. Rod.
kaĩp ant šim̃to arklių̃ labai patenkintas: Kada gimė ketvirtas vaikas berniukas, ajei, tėvas buvo kaip ant šimto arklių. Kpč.
kaĩp ant šim̃to arklių̃ jója labai patenkintas, didžiuojasi: Jis dabar joja kaip ant šimto arklių sūnaus sulaukęs. Kt.
kaĩp ant šim̃to arklių̃ užsė́do labai pradžiugo: Kai pasakė eit, tai kaip ant šimto arklių užsėdo Bolesius. Lp.
kaĩp ant árklio jója gerai sekasi: Jam gerai: joja kaip ant arklio. Ign.
nuo adatos ant arklio žr adata
Alijošius važinėja su ketvertu arklių žr Alijošius
ne po ienom, ne po arkliu žr iena
nei karvei ant ragų, nei arkliui ant stimburio žr karvė
Lipniaus arklį paikinti žr Lipnius
per smiltį pamažu su jaunais arkliais žr smiltis
Trojos arklys žr Troja
velnio arklys žr velnias
žydo arklys žr žydas
Aprašymas
Frazeologijos žodynas. Rengė: Irena Ermanytė, Ona Kažukauskaitė, Gertrūda Naktinienė, Jonas Paulauskas (redaktorius), Zita Šimėnaitė, Angelė Vilutytė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001, XVIII, 886 p. ISBN`9986-668-29-8.
 
Rengimą ir leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.

PRATARMĖ

Kai buvo pradėtas rengti Lietuvių kalbos žodynas (LKŽ), frazeologinių junginių kategorija visai nebuvo minima. Iliustraciniuose sakiniuose pavartotas frazeologizmas paprastai buvo papildomai aiškinamas, pvz.: Jis šiandien gerai davė į akį (miegojo) Pn (LKŽ I 54); Gal viršūne dantų (nelabai) prašei, kad neatėjo Mlt (LKŽ II 180).

Tik LKŽ III tome atsirado frazeologizmo sąvoka. Bet, kaip rašoma to tomo pratarmėje, „griežtesnės frazeologinių junginių diferenciacijos žodyne dar nėra pavykę pasiekti“ (V p.) Todėl ir šiame, ir vėlesniuose tomuose frazeologizmai dažnai yra atsidūrę paprastų atskiro žodžio vartojimo iliustracijų vietoje. Tomas iš tomo frazeologizmai vis tiksliau atskiriami nuo žodžių. Bet tik nuo XI tomo jie visi nukeliami į žodžio lizdo galą už rombo, ten jie ir aiškinami, ir iliustruojami. Bet frazeologizmų sudėliojimo tvarka iki pat LKŽ rengimo pabaigos (XX t.) nebuvo tiksliai nustatyta ir vis bent kiek įvairavo.

LKŽ skaitytojams ir frazeologijos tyrėjams sunku naudotis jo frazeologine medžiaga. Todėl reikėjo ją visą sutelkti specialiame Frazeologijos žodyne (FŽ) grindžiant vienodais principais.

Į kiekvieną naują LKŽ tomą frazeologijos patenka vis daugiau, nes žodžių rinkėjai buvo orientuojami kaupti vaizdingąją leksiką, ir jos vis daugiau buvo surenkama iš gyvosios liaudies kalbos. Bet kartu vis gausesnė surinkta frazeologija negalėjo būti panaudota išleistuose tomuose, tad ji buvo kaupiama papildymų kartotekoje. Toji medžiaga šiame žodyne papildė LKŽ panaudotąją.

Frazeologija buvo renkama iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių. Bet pririnkta jos labai nevienodai. Štai iš Armoniškių (Baltarusija), Druskininkų, Dusetų, Endriejavo, Geistarų, Joniškio, Kuršėnų, Luokės, Miežiškių, Salamiesčio, Sintantų, Skirsnemunės, Šačių, Varnių turime frazeologizmų daug daugiau negu iš kur kitur. Bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse žmonės mažiau jų vartoja. Viskas priklauso nuo rinkėjų sugebėjimo išklausti pateikėjų ir užrašyti. Todėl galima sakyti, kad dar yra ir neužrašytų frazeologizmų, gyvuojančių tarmėse. Ypač tai matyti iš frazeologijos sinonimijos: greta į saują paimti ir į saują suimti, reiškiančių „priversti paklusti, prigriebti“, visiškai įmanomas frazeologizmas į saują imti, kuris kol kas neužfiksuotas; greta prie sienos prispausti, prie sienos pririesti galėtų būti prie sienos spausti, prie sienos riesti, kaip yra prie sienos spirti ir prie sienos prispirti. Taigi frazeologijos kaupimas turėtų būti tęsiamas.

Iš grožinės literatūros kūrinių frazeologizmus teko rinkti papildomai patiems FŽ rengėjams, nes žodžių iš knygų rinkėjai, specialiai nesidomėdami fraziologija, kai ko tiesiog nepastebėjo. Frazeologizmų pavartojimo gausa rašytojų kūryboje labai įvairi. Iš visų labiausiai išsiskiria Žemaitė, kurios raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700. Daugelis šių frazeologizmų būdingi tik Klaipėdos krašto lietuvininkams, kitų rašytojų raštuose jų nepasitaiko. Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose frazeologizmų rasta maždaug po 500. Juozo Apučio, Juozo Baltušio, Petro Cvirkos, Liudo Dovydėno grožinėje kūryboje jų surasta beveik po 400; Augustino Griciaus, Lazdynų Pelėdos raštuose fraziologizmų yra daugiau kaip po 300; Vytauto Montvilos ir Balio Sruogos raštuose – daugiau kaip po 250; per 200 frazeologizmų išrinkta iš Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Marcinkevičiaus, Juozo Paukštelio raštų. Kiti rašytojai vartojo frazeologizmus dar rečiau. Rašytojai savo kūryboje kartais vykusiai pakeičia kokio nors frazeologizmo vieną dėmenį, taip sukurdami naują frazeologizmo sinonimą. Tokie sinonimai FŽ irgi pateikiami.

Frazeologizmų esama ir senuosiuose lietuvių raštijos paminkluose bei dvikalbiuose žodynuose. Ypač daug jų yra Jokūbo Brodovskio rankraštiniame Vokiečių-lietuvių kalbų žodyne, rašytame XVIII a. pradžioje.

FŽ – tai didelis frazeologijos rinkinys, naudingas jų tyrinėtojams ir aiškintojams, puikiai pagelbėsiantis rašytojams ir žurnalistams, oratoriams, ieškantiems tikslios ir vaizdžios išraiškos. Tai įdomi pasiskaitymų knyga tiems, kas sugeba grožėtis ir stebėtis stebuklingiausia žmonijos bendravimo priemone – kalba.
 
Platesnės informacijos apie Frazeologijos žodyną prieiga per internetą: <http://lkiis.lki.lt/fraziologijos-zodyno-pratarme>.
Kalba

lietuvių

Autoriai

I. Ermanytė,

O. Kažukauskaitė,

G. Naktinienė,

Z. Šimėnaitė,

A. Vilutytė

Redaktoriai

J. Paulauskas

Publikavimo informacija

Data

2001

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: horse
prancūzų kalba: cheval
vokiečių kalba: Pferd
rusų kalba: лошадь
lenkų kalba: koń
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio arklys
akis išsprogenęs, ant amžinųjų, ant juodos žemės susikrintant, ant visų šonų, be dvasios, burbulai verčiasi, didžiuoju lašu, durimis nešinas, dvasios pasiklausant, galvą pasidėjęs, geriau nereikia, gerklę paleidęs, iki dantų, iki kulnų, iš dumblų, iš kojų apačių, iš papėdžių, iš pašaknių, iš pat panagueių, iš visos kakarinės, iš visos sveikatos, iš visų jėgų, į juodus purvus, į kojos autą, į paskutines dienas, į saują susiėmęs, į šunies autą, į šuns karną, kad baisiausia, kad bambos rukšlojasi, kailis raitosi, kaip ant stainios, kaip arklys, kaip be galvos, kaip dantį geliamas, kaip galva leidžia, kaip grybai po lietaus, kaip iš botago, kaip iš dūdų, kaip iš karties, kaip iš kibiro, kaip iš maišo, kaip iš mintuvų, kaip iš rankovės, kaip iš velnio, kaip iš velnio rago, kaip iš versmės, kaip iš viedro, kaip į balną, kaip į galvą muštas, kaip kartimi, kaip per kiaurą maišą, kaip reikia, kaip semtuvu, kaip su semtuvu, kaip su tvora verčia, kaip šunį, kaip šunys, kaip velnio apsėstas, kaip virvutėmis, kaip žydas į liepsną, kertę apkabinus, kiek gerklė išneša, kiek gerklė neša, kiek nereikia, kiek pareina, kiek telpa, kiek tik telpa, kiek žabtai leido, klastę atmetęs, koją parietus, koją primynus, kulnai mušasi į užpakalį, kulnai siekia subinę, kulnai siekia šikną, kulnai siekia užpakalį, kulnis mušant į subinę, kulnys mušasi į subinę, kulnis pasispjaudžius, kulnus atraitojant, nuo kojų apačių, padai siekia šikinę, per akis, per visą pilvą, pilna burna, pilnu lašu, pilvu plyštant, skersai išilgai, su migla, su pamušais, ugnį skelia, vienas per kitą, visa burna, visą norą, viskas rūksta, viso noro, žemės negriebti kojomis, žemės neliesti kojomis
smarkiai (pulti).

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra